Miestui žadėti milijonai liko pažadais

2,4 mln. litų – tiek žadėtų pinigų šiemet nebus skirta Kauno gatvių apšvietimui, įvažoms į daugiabučius remontuoti, kultūrai ir kitiems miesto poreikiams.

Nors metų pradžioje įvairioms miestiečių reikmėms buvo numatyti 5 mln. litų, ketvirtadienį Kauno miesto taryboje patvirtinta beveik per pusę mažesnė suma – 2,6 mln. litų. Tai visi pinigai, surinkti į Privatizavimo fondą, kuris dažniausiai pildomas lėšomis, gautomis už parduotus savivaldybės statinius, įmones ar jų akcijas. Privatizavimo fondo pinigai skirstomi sporto, kultūros ir kitoms miesto reikmėms, tačiau šiemet, kaip ir ankstesniais metais, prognozuotos sumos nepavyko sukaupti.

Didžioji dalis iš 2,6 mln. litų, patekusių į Privatizavimo fondą, gauta pardavus bendrovės „Būsto valda“ akcijas. Už jas į savivaldybės kišenę subyrėjo 2 mln. litų. Likusieji 600 tūkst. litų sukrapštyti privatizuojant savivaldybei priklausantį smulkų nekilnojamąjį turtą.

Savivaldybės Finansų skyriaus vedėjas Algimantas Laucius, komentuodamas, kodėl į fondą nesurinkta numatyta suma, teigė, kad savivaldybei sunkiai sekėsi pardavinėti turimą nekilnojamą turtą, o už parduotąjį gautos mažesnės nei tikėtasi lėšos. Esą kalti ir neįvykę aukcionai, kuriuos organizavo savivaldybė.

„Tai, kad šių pinigų neturime, nereiškia, kad projektai bus stabdomi – jie bus finansuojami po truputį, iš tų pinigų, kuriuos turime“, – aiškino A. Laucius.

Tačiau akivaizdu, kad nukentės ne viena miestui svarbi sritis.

Vėdinimo kondicionavimo sistemai įrengti Kauno sporto halėje ir Kultūros programai nubraukta po 300 tūkst. litų. Mokyklų, darželių ir kitų biudžetinių švietimo įstaigų patalpoms prižiūrėti ir remontuoti nebus skirta 258 tūkst. litų.

Centro poliklinika nebegalės užsidengti naujo stogo, o Kalniečių ir Dainavos poliklinikos neįsirengs naujų liftų – jos negaus beveik 0,5 mln. litų.

Nebus remontuojamos ir įvažos į daugiabučius bei švietimo įstaigas, o ilgai žadėtas papildomas apšvietimas perėjose irgi nebus įrengtas – šiam tikslui numatytų 100 tūkst. litų nėra. Naujiems gatvių apšvietimo maitinimo punktams nerasta 250 tūkst. litų.

Administracijos direktorius Dainius Ratkelis, atsakydamas į klausimą, kodėl taip sunkiai sekasi rinkti pinigus į Privatizavimo fondą, teisinosi, kad viskas priklauso nuo rinkos. Jo teigimu, nors privatizuojamų objektų buvo nemažai, kai kurių nuomininkai kreipėsi į teismą ir sustabdė privatizaciją – taip atsitiko su bendrovės „Filipopolis“ Laisvės alėjoje nuomojamomis patalpomis. Savivaldybė planavo už jas gauti 800 tūkst. litų.

„Savivaldybė už dyką savo pastatų nenori parduoti, tad laukiame, kol atsiras tinkamas pirkėjas, o tai užtrunka, tad ir stringa privatizacija“, – sakė D.Ratkelis.

„Pagrindinė priežastis, kodėl netenkame tiek pinigų – nėra jokios privatizavimo strategijos. Privatizuojami sandėliukai, pusrūsiai – dėl to surenkama labai mažai pinigų. Kodėl neprivatizuojamos savivaldybei vis dar priklausančios įmonės, neturinčios nieko bendra su savivaldos funkcijomis, – bendrovės „Laboratorinių bandymų centras“, „Profilaktinės dezinfekcijos stotis“? – klausė opozicijoje dirbantis buvęs miesto meras Rimantas Mikaitis.

Jis įsitikinęs, kad tiesiog bijoma įsileisti privatų verslą, nes pastarasis pagerintų darbo kokybę ir tvarką savivaldybės įmonėse.



NAUJAUSI KOMENTARAI

ji

ji portretas
gaila,ivaziavimai tragiski.

hmm

hmm portretas
mikakaitis norėtų viską išparceliuotio???

Jona

Jona portretas
Už tai pinigų yra kongresų rūmams
VISI KOMENTARAI 9

Galerijos

Daugiau straipsnių