Turizmo specialistė: patys kauniečiai nežino miesto istorijos

Kiekvienas miestas, be visuotinai pripažintų istorijos ir kultūros vertybių, turi ir savitumų, įdomybių, tenykščio gyvenimo būdo iliustracijų. Tai tarsi pikantiški prieskoniai, be kurių patiekalas – prėskas.

Statė, bet nepastatė

Prieš penkerius metus sklandė žinia, kad netoli buvusio Kauno restorano "Versalis" bus statomas paminklas Antanui Šabaniauskui 105-ųjų jo gimimo metinių proga. Šiuo paminklu kartu buvo siekiama parodyti, kad tarpukariu būtent čia buvo prestižinė pasilinksminimų vieta, restorane lankėsi garsiausi to meto žmonės, besisukančioje scenoje koncertavo ne tik A.Šabaniauskas, bet ir kitos tuometės muzikos žvaigždės.

Skulptorius Stasys Žirgulis buvo parengęs keletą pasiūlymų, kaip buvo galima visa tai įamžinti. Šiemet gruodį sukaks 110 metų, kai gimė A.Šabaniauskas, o paminklo – nė žymės. Dabar "Versalio" erdvės užtamsintais langais, užrašai vitrinose byloja, kad jose šeimininkauja naujoji karta. Turtinga šios vietos istorija blanksta.

Kaune būta ir įvairių tradicijų, kurios, keičiantis laikams, nyksta. Antai turėti savo vaikystės nuotrauką sėdint ant liūto prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus būdavo privalu kiekvienam kauniečiui, net ir atvykusieji iš kitų miestų traukė pas liūtus. Frazė "susitinkam prie fontano" irgi jau retai skamba kauniečių lūpose – kažin ar šiandien yra tokia visuotinė pasimatymų vieta?

Nostalgiją sukelianti plytelė

Galbūt verta įvairių laikotarpių įdomybes paženklinti ne tik dėl svečių, bet ir dėl sau savęs? Antai, dvidešimtmečių karta jau nematė, kurioje vietoje stovėjo Lenino skulptūra, kavinės "Tulpė", "Pasaka", "Laumė", "Desertinis baras" ir kitos, kino teatrai "Laisvė", "Kanklės". Vyresnės kartos kauniečiai nostalgiją keliančių vietų sąrašą tęstų ir tęstų.

Tiesa, vieną neužmirštamą kavinę Laisvės al. grindinyje mena plytelė su užrašu "Tulpė". Buvę šios kavinės lankytojai šiandien gali tik dūsauti žvelgdami į čia įsikūrusios parduotuvės vitriną. Anais laikais dar negyvenę kauniečiai istorinę "Tulpę" gali įsivaizduoti kaip paslaptingą, legendose įamžintą vietą.

Šiandiena labai greitai virsta vakardiena. Ar po kelerių metų pasakysime, kuriame Laisvės al. name veikė Kauno mafijos vedeivai priklausiusi kirpykla? Ar eidami alėja žmonės dar užsimins, kokios aistros virė dėl vadinamojo stiklainio?

Savi gangsteriai neįdomūs?

Daugybė pikantiškų miesto detalių gajos tik kai kurių žmonių atmintyje. Galbūt kai kurios jų paminėtos kurs nors parudavusiame laikraštyje, tačiau naujojo gyventojo ar miesto svečio šios žinos nepasiekia.

Net jei pasitelkiamos gido paslaugas, turistas dažniausiai apipilamas istorinių ir kultūrinių faktų kokteiliu, tradicinėmis legendomis. Laiko ir dėmesio istoriškai ar kultūriškai "nereikšmingiems" dalykams nelieka.

"Patiems gidams reikėtų turėti daugiau įdomios informacijos, nes jie kartais apsiriboja skaičiais, faktais, pamiršta paprastas šiandienes aktualijas ir įdomybes, kurias galbūt žino kaunietis, bet nežino atvykusieji iš kitų miestų", – mano Lietuvos sporto universiteto Sporto vadybos, ekonomikos ir sociologijos katedros dėstytoja, turizmo srities specialistė Regina Navickienė.

Vis dėlto informaciją svečiams, jos įsitikinimu, reikėtų pateikti apgalvotai, akylai atsirinkus. "Stiklainio" istorijos aš neminėčiau. Tokiais dalykais neturime didžiuotis, o pastato architektūra nėra išskirtinai įdomi. Juk formuojame įvaizdį apie savo šalį. Ir taip esame nusižeminę pasaulio akyse: esame nelaimingi, neturtingi. Taigi, turime sugebėti pasidžiaugti tuo, ką turime gero, svečiams turime rodyti pozityvą", – tvirtino pašnekovė.

R.Navickienės teigimu, Kauno mafijos vadeivų turimos ar turėtos įstaigos ir namai vargiai pagerintų miesto įvaizdį. Antra vertus, ji pripažino, kad JAV gangsterio Al Capone's įvaizdis puikiai panaudojamas turizmui – dar daugiau: legendinis vadeiva pristatomas net ir kaip teigiamas personažas, per jį parodoma šalies istorija.

"Vakarykščiai ar šiandienos įvykiai nėra istorija, jie – paskalų lygyje. Abejoju, kad miesto svečiams tai labai įdomu", – svarstė turizmo žinovė. Antra vertus, žmonėms nestinga smalsumo narstant šiandienių įžymybių gyvenimą. "Kai nuvažiuojame į Kėdainius, visada parodome Viktoro Uspaskicho namą ir jo kavinę", – pridūrė R.Navickienė.

Gyventojams reikia gido

Turizmo žinovė įžvelgia didelę spragą – patys kauniečiai nežino nei miesto istorijos, nei gali ką papasakoti apie žymiausius objektus. Todėl, jos nuomone, bent kartą per mėnesį galėtų būti vedamos nemokamos ekskursijos gyventojams, supažindinančios su miestu.

"Ar žinote, kur Kaune auga olimpinis ąžuolas? Kur yra Meilės parkelis Kaune?" – retoriškai klausinėjo turizmo atstovė. R.Navickienės nuomone, nereikia bijoti ir sovietinės praeities. Antai paminklo Leninui nurodymo vieta, jos nuomone, nebūtų pataikavimas praeičiai.

"Tai yra istorija. Netgi esame sukūrę maršrutą "1960-ieji". Gidas veda ekskursiją tarybinių metų tekstu, vis įterpdamas frazes "šlovingoji komunistų partija", "darbo liaudis" ir kitas. Per ekskursją pasakojama apie tai, kaip buvo statomi mikrorajonai, kad kiekvienai šeimai buvo suteikiama po butą. Ši pramoga buvo užsakoma mokiniams vietoje istorijos pamokos, tik dabar kažkodėl susidomėjimas ja sumažėjęs", – stebėjosi R.Navickienė.

Kauniečiai turi galimybę periodiškai dalyvauti nemokamose ekskursijose – jas veda baigusieji gidų kursus, jiems tai – lyg egzaminas. Jei oro sąlygos palankios, į tokius pasivaikščiojimus susirenka net 70, o kartais ir daugiau įvairaus amžiaus smalsuolių: senjorai, mamos su mažais vaikais, pedagogai su mokiniais.

R.Navickienės pastebėjimu, ekskursijas, kuriose pasakojama apie savą miestą, labai sušildo žmonių dėmesys, diskusijos, pasidalijimas prisiminimais. Kauniečiams dar įdomios teminės ekskursijos. Vis dėlto skulptūros ir paminklai, tvirtino pašnekovė, nedomina nei vietinių gyventojų, nei svečių.

Pašnekovė pripažįsta, kad pažintį su miestu gali gerinti ne vien gidų vedamos ekskursijos, bet ir informacinės nuorodos, lentelės. Antra vertus, studentų rengtos apklausos rodo, kad žmonės lentelių neskaito, ir kone kasdien praeidami po pažymėtą pastatą čia pat paklausti, kuo žymus pastatas, nieko negali pasakyti.

R.Navickienė įsitikinusi, kad vertybės ir įdomybės turėtų būti įvairiomis kitokiomis formomis – akcijomis, žaidimais – kad gyventojai nori nenori apie jas sužinotų, pažintų miestą kaip tikri jo šeimininkai. Būti savo miesto gidais, pasak jos, turėtų būti mokoma ir mokykloje.

Komentaras
Andrius Cechanavičius
Kauno miesto savivaldybės Kultūros ir turizmo plėtros skyriaus vedėjo pavaduotojas

Miestui pirmiausia reikėtų sutvarkyti esamų rodyklių į lankytinus objektus sistemą, informacinius stendus. Dabartinės rodyklės sunkiai pastebimos, galbūt jas galima padaryti ryškesnes, kad jų dizainas derėtų prie aplinkos. Tačiau, kaip ir visada, tam savivaldybės biudžete nėra pinigų, nors prašoma kiekvienais metais. ES fondai tokius dalykus nelabai finansuoja, galbūt finansinių galimybių atsiras 2014–2020 m. ES finansavimo programoje? Be abejo, reikėtų pažymėti ne tik pripažintas vertybes, bet ir pikantiškus dalykus, pavyzdžiui, "Raudonųjų žibintų" kvartalą Nemuno gatvėje.

Stasys Žirgulis
Skulptorius

Buvau sumanęs kelis variantus, kaip galėtų atrodyti paminklas A.Šabaniauskui, tačiau lėšų jam pagaminti neatsirado. Tikrai nenorėjau statyti biusto šiam žmogui. Man pačiam labiausiai patiko mintis iš bronzos išlieti Smetonos laikų, vėjo ir lietaus apniokotą plakatą. Jis kabėtų ant ažūrinio reklaminio stulpo, plakate matytųsi tik užrašas, kviečiantis į koncertą, kuriame pasirodo "A.Šabaniausk" – likusi pavardės dalis – nuplyšusi. Paminklas stovėtų netoli Laisvės al., "Versalio" prieigose. Nepakanka vien skulptūros žmogui, reikia ir žymeklio, nuorodos, užuominos, nurodančios, kaip asmuo susijęs su vieta, kurioje skulptūra stovi. Be abejonės, pažymėtų vietų mieste turėtų būti daugiau. Pradėti būtų galima ir nuo gatvių pavadinimų. Bent gatvės pradžioje reikėtų trumpos anotacijos, kas buvo tas žmogus, kurio vardu pavadinta gatvė.