Miestą teršiantys šunys tapo galvos skausmu

Praėjusiais metais už gyvūnų laikymą iš savininkų Kaune surinkta per 200 tūkst. litų, bet miesto tarybos narės socialdemokratės Orintos Leiputės įsitikinimu, surinktos lėšos naudojamos neefektyviai.

Kovinių  – daugiau

Nuolat kokį nors benamį gyvūnėlį savo namuose priglaudžianti O.Leiputė yra ne tik miesto tarybos narė, bet ir Kauno miesto gyvūnų globos ir priežiūros tarybos pirmininkė.

Politikės duomenimis, Kaune užregistruota apie 11 tūkst. šunų, apie 1,5 tūkst. kačių ir apie 500 agresyvių veislių šunų. Už daugiabutyje laikomą šunį per mėnesį dabar reikia mokėti 5 litus, už katiną – 3 litus. Užregistruotų gyvūnų šeimininkai į miesto biudžetą praėjusiais metais sumokėjo per 200 tūkst. litų.

O.Leiputė atkreipė dėmesį į tai, kad Kaune koviniais vadinamų šunų užregistruota pusantro šimto daugiau nei Vilniuje.

„Manau, taip yra todėl, kad Kaune turime gerai dirbantį Gyvūnų registracijos centrą. Centras rengia akcijas, kai gyvūnai nemokamai skiepijami ir ženklinami. Per akcijas užregistruojama ir daugiau gyvūnų, tačiau neretai pasitaiko, kad paženklintų šunų ir kačių savininkai nemoka rinkliavos mokesčio“, – sakė O. Leiputė.

Reikia konteinerių

O.Leiputės įsitikinimu, iš gyvūnų savininkų surinkti pinigai naudojami neracionaliai.

„Už augintinius mokesčius mokantys žmonės turėtų gauti tam tikras paslaugas. Reikėtų mieste įrengti šunų ekskrementams surinkti skirtus konteinerius. Prieš keletą metų buvo pastatyta apie 40 tokių konteinerių, bet dabar jų jau nebeliko. Manau, konteineriai yra reikalingesni nei šunų vedžiojimo aikštelės, kurios neretai tampa antisanitariniais židiniais. Įrengti aikšteles gana sudėtinga, nes sukelia tarp gyventojų konfliktų. Bet to, Kaune labai trūksta plotų žemėms grąžinti, todėl kažin ar protinga būtų dalį laisvų teritorijų atiduoti šunų aikštelėms“, – svarstė O. Leiputė.

Jos nuomone, iš pradžių reikėtų įgyvendinti bandomąjį projektą kurioje nors vienoje Kauno seniūnijoje.

„Gyvūnų globos ir priežiūros taryba yra įsteigta 2009 m., ir kiekvienais metais kreipiamės su prašymu į savivaldybės administracijos direktorių, kad būtų skirta lėšų konteineriams įrengti“, – sakė gyvūnų globai daug laiko skirianti politikė.

Registruos visus gyvūnus

Pasak O.Leiputės, Gyvūnų globos ir priežiūros taryba iš Kauno miesto savivaldybės administracijos yra gavusi pažadą, kad 2012 m. miesto biudžete bus numatyta lėšų konteineriams įrengti.

O.Leiputės pastebėjimu, pastaraisiais metais akivaizdžiai išaugo gyvūnų šeimininkų elgesio kultūra – politikė džiaugėsi vis dažniau pastebinti savo augintinių ekskrementus surenkančius žmones.

Tačiau didelį nerimą jai kelia beglobiai arba nuo šeimininkų pasimetę gyvūnai.

„Jei prapuola gyvūnas, pagal Gyvūnų globos ir laikymo taisykles šeimininkas apie tai turi pranešti per tris dienas. Tačiau nėra nurodyta termino, per kiek laiko reikia pranešti apie rastą pasimetusį gyvūną. Protingas ir gražesnis šunelis labai lengvai atranda naujus šeimininkus, o apleistas ir beglobis taip ir lieka beglobis“, – nuogąstavo O. Leiputė.

Ji pastebėjo, kad pastaruoju metu Kaune gana sėkmingai reguliuojama benamių kačių populiacija. Tai daroma kates sterilizuojant. Ši procedūra kainuoja iki 100 litų, ir yra apmokama valdiškomis lėšomis.

Dažniausiai laukinės katės sterilizuojamos daugiabučių gyventojų iniciatyva. Kad tai būtų galima padaryti, turi būti įkurtos vadinamosios kačių šėrimo vietos, kuriose specialistai jas sugaudo ir sterilizuoja. Po šios procedūros katės grąžinamos į įprastą vietą ir tampa neblogomis sanitarėmis – kur jų yra, nelieka vietos graužikams.