Meningito sukėlėjas tyko aukų ir vandenyje

Liepą Kauno klinikinėje ligoninėje gydyta 40 vaikų, kuriems buvo diagnozuotas virusinis meningitas. Anksčiau tiek pacientų būdavo per visus metus. Kauno klinikos taip pat sulaukė po kelis pacientus per dieną. Virusinio meningito protrūkis? Kaip apsisaugoti?

Šokiruojanti statistika

Gerokai šoktelėjęs pacientų, užsikrėtusių virusiniu meningitu, skaičius privertė gydytojus sunerimti. Kol kas pavojaus varpais dar neskambinama, tačiau ilgametė statistika leidžia įtarti tam tikrą dėsningumą, kuris pastebimas tarp kitų infekcijų.

Virusiniu meningitu daugiau sergama vasaros gale ir rudenį. Kaip paaiškinti, kad toks protrūkis šiemet įvyko liepą? "Dauguma susirgusių vaikų nurodė, kad maudėsi kokiuose nors vandens telkiniuose", – išskyrė Kauno klinikinės ligoninės Vaikų ligų gydytoja Jūratė Radvilavičienė.

Kuo pavojingi vandens telkiniai, ar juose galima aptikti virusų?  Pasak J.Radvilavičienės, tokios informacijos nėra, tokie tyrimai nebuvo atlikti. Preliminarią išvadą galima pasidaryti tik pagal vaikų pasakojimus.

Panašias priežastis vaikai nurodė ir 1997 m., kai irgi buvo  užfiksuotas infekcijos protrūkis. Gydytoja J.Radvilavičienė sakė, kad tais metais buvo suskaičiuoti net keli šimtai susirgimų virusiniu meningitu. Šiemet tokio skaičiaus dar nepasiekėme.

Nerimo pakanka

Drėgmė ir šiluma – pati geriausia terpė mikroorganizmams daugintis. Specialistų vertinimu, infekcinių ligų plitimas, protrūkiai, sukeliantys net epidemijas ir pandemijas, sunkiai prognozuojami ir kontroliuojami. Nieko keista, nes virusai, grybeliai, parazitai yra labai atsparūs ir Žemėje gyvuoja, ko gero, nuo jos atsiradimo.

"Mes buvome gerokai labiau išsigandę, kai vasaros pradžioje teko diagnozuoti kelis meningokoko atvejus. Per 20–30 metų šie protrūkiai pasikartoja. Tai – toks sunkiai pagrindžiamas dėsningumas", – pastebėjo Kauno klinikų Vaikų klinikos vadovas profesorius Rimantas Kėvalas.

Pasak jo, maždaug 85 proc. vaikų virusinius meningitus sukelia enterovirusai. Jie, kaip ir rotavirusai, plinta ne tik oro lašeliniu būdu, bet ir oraliniu-fekalinių būdu, t. y. per rankas. Ir nors laiku diagnozuotas virusinis meningitas nėra ypač pavojingas, tačiau nerimo pakanka, kol liga būna nustatyta.

Įgyjamas imunitetas

Virusinio meningito simptomai nėra išskirtiniai: karščiavimas, galvos skausmai – smilkiniuose, pakaušyje, gali pykinti, skauda nugarą. "Pagal šiuos simptomus negalima atskirti, koks tai meningitas – virusinis ar bakterinis. Vaikai guldomi į ligoninę, atliekama diagnostinė liumbalinė punkcija, t. y. ištiriamas smegenų skystis ir nustatoma, koks meningitas", – paaiškino R.Kėvalas.

Pasak profesoriaus, po maždaug 2–3 dienų mažasis pacientas ima jaustis daug geriau ir dažniausiai išleidžiamas namo. Praėjus dar mažiausiai 14 dienų, ligonis visiškai pasveiksta ir tampa nebepavojingas kitiems.

Pasak specialistų, virusinis, arba serozinis, meningitas – infekcinė nervų sistemos liga, sukelianti minkštųjų smegenų dangalų uždegimą. Rimta virusinio meningito komplikacija – galvos smegenų uždegimas.

Virusinis meningitas nėra toks pavojingas, kaip sukeltas bakterijų, ir sunkių jo formų pasitaiko retai. Gera žinia ta, kad persirgus įgyjamas gana patvarus imunitetas.

Pasikeitė aplinka

Sužinoję, kad virusinis meningitas nepavojingas ir koks nors ypatingas gydymas netaikomas, žmonės neturėtų pamiršti, kad negydoma bet kokia liga pavojinga. Virusinio meningito komplikacija – encefalitas.

Dažniausiai infekcijos šaltinis yra žmogus – sergantis arba viruso nešiotojas, kuriam nepasireiškia jokie simptomai. Paprastai tariant, nejaučiantieji ligos simptomų virusą nešiojasi nosyje.

Kauno klinikinės ligoninės gydytoja J.Radvilavičienė pripažįsta, kad nors ir galima rasti pakankamai informacijos apie infekcijų prevenciją, virusai yra šiandienos žmonijos rykštė.

"Anksčiau žmonės tiek nekomunikuodavo. Nebuvo didžiulių prekybos centrų, kuriuose gali praleisti po keletą valandų. Todėl žmonės ir raginami ūmiu periodu vengti masinių susirinkimo vietų", – priminė gydytoja.

Nekainuojanti apsauga

Ką dar reikėtų žinoti apie virusinį meningitą ir ar įmanoma jo išvengti? Kai kuriuose šaltiniuose rašoma, kad enterovirusas, kuris ir sukelia virusinį meningitą, kaip ir mūsų mažyliai, mėgsta atvirus vandens telkinius.

Pasak gydytojų, išvengti enterovirusų sunku, nes jie atsparūs išorinei aplinkai, ilgam išlieka stovinčiame vandenyje, vandens baseinuose, kanalizacijų vandenyje, atviruose vandens telkiniuose, ant namų apyvokos daiktų, maisto produktuose (piene, ant duonos, vaisių), taip pat fekalijose. Be to, virusas dauginasi žarnyne, todėl ilgą laiką gali būti išskiriamas į aplinką.

"Visi žinome, tačiau dažnai pamirštame paprastą, brangiai nekainuojančią apsaugą – higieną", – atsiduso Kauno klinikinės ligoninės gydytoja J.Radvilavičienė.
Plautis rankas, vėdinti ir švarinti patalpas – tie patys patarimai, nuolat kartojami ir ūmiu  rudens virusų sezonu.