- Virginija Skučaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pokalbiuose su kauniete Birute Fedaravičiene, neseniai įžengusia į antrąjį gyvenimo šimtmetį, negali nestebinti vienam žmogui, o ir visai lietuvių tautai, tekusia išbandymų našta. Šiandien – paskutinė šimtametės kaunietės liudijimo dalis.
Pokalbiuose su kauniete Birute Fedaravičiene, neseniai įžengusia į antrąjį gyvenimo šimtmetį, negali nestebinti vienam žmogui, o ir visai lietuvių tautai, tekusia išbandymų našta. Šiandien – paskutinė šimtametės kaunietės liudijimo dalis.
Padėjo našlėms ir našlaičiams
Po karo Kaune buvo apstu našlaičių, kurių vieni turėjo tik mamas, o kiti – nei tėvo, nei mamos. "Be žinomo anuomet Kaune medicinos instituto Akių ligų katedros vedėjo doc. Juozo Nemeikšos pagalbos nebūtume išsprendę našlaičių problemos", – tvirtino B.Fedaravičienė.
Jos žodžiais, Kaune veikė Raudonojo Kryžiaus draugijos, kuriai vadovavo būtnt J.Nemeikša, skyrius, įsikūręs raudonų plytų name, Kęstučio g., prie įvažos į Raudonojo Kryžiaus ligoninę. Čia jis pasiūlė įkurti Globos komisiją, kurios pirmininke tapo docento sesuo Marija – pirmųjų vaikų darželių tarpukario Lietuvoje įkūrėja.
"Toje komisijoje dirbau drauge su prof. Prano Mažylio žmona Antanina, Sauliaus Sondeckio (žinomo Lietuvos dirigento – aut. past.) žmonos motina, dirbusia vykdomajame komitete, kitomis garsiomis moterimis. Pirmininkauti pasikvietėme VDU prorektoriaus doc. Stasio Vabalevičiaus žmoną, buvusią vaikų namų auklėtinę – šia ir kitomis pavardėmis mums pavyko užmaskuoti tikrąjį mūsų darbų tikslą", – prisiminė pašnekovė.
J.Nemeikša buvo žinomas teatro mylėtojas, priėmęs į savo namus gyventi garsiąją solistę Beatričę Grincevičiūtę. Tačiau ne tik jis mylėjo kūrėjus, bet ir jie atsakė tuo pačiu. Tad dramos, operos ir baleto artistai sutikdavo, J.Nemeikšos paprašyti, surengti pirmadieniais, kai teatre būdavo laisvadienis, koncertą miesto visuomenei.
K.Baršausko indėlis
"Bilietus į tokius koncertus su Raudonojo Kryžiaus iškaba dažniausiai platindavau aš, nes buvau jauniausia iš globos komisijos, tad tekdavo bėgioti po įvairias įstaigas. Būdamas Kauno valstybinio universiteto Elektrotechnikos fakulteto dekanas, vėliau – Politechnikos instituto rektorius, prof. Kazimieras Baršauskas visuomet paimdavo daugiausia bilietų ir sumokėdavo iškart už visus, o paskui jau skirstydavo po katedras ir fakultetus", – prisiminė B.Fedaravičienė.
Teatro salė pirmadieniais būdavo sausakimša, nes dainuodavo dar nesuimtas Antanas Kučingis ir jau grįžęs iš tremties Juozas Indra, B.Grincevičiūtė kiti žinomi dainininkai, šokdavo baleto žinovų "ballerina assoluta" vadinama Genovaitė Sabaliauskaitė ir kitos ano meto teatro žvaigždės.
"Už parduotus bilietus pirkdavome našlaičiams vaikams kelialapius į pionierių stovyklas, kur jie galėjo sočiai pavalgyti. Be to, aprengdavome juos nuo galvos iki kojų. Niekada neužmiršiu dailininkės Domicelės Tarabildienės, nuoširdžiai talkinusiai mums šioje veikloje, nors ji pati augino krūvą vaikų", – pasakojo B.Fedaravičienė, šį darbą dirbusi apie septynerius metus po karo – kol Raudonojo Kryžiaus organizacijai ėmėsi vadovauti Justo Paleckio žmona Genovaitė.
Marodierių žygiai
Pasak pašnekovės, po karo buvo ir kuriozinių atvejų, susijusių su Globos komisijos veikla. Mat rusės, atvažiuodavusios į Kauną iš Kaliningrado, kur, tiesiai šviesiai kalbant, prisigrobdavo vokiečių karininkų paliktuose namuose vertingų daiktų. Kaune jos susirasdavo Globos komisiją ir reikalaudavo pinigų kelionei į savo namus.
"Pasisavintus daiktus jos supakuodavo ir palikdavo autobusų stotyje, o ateidavo prašyti pinigų pas mus tuščiomis rankomis. Tačiau mes žinojome apie jų "žygius", todėl joms patardavau parduoti dalį savo turto čia pat veikiančiame turguje ir už gautus pinigus nusipirkti bilietus. Sakydavau, kad tikrai neduosiu našlaičiams skirtų pinigų. Kartą jos įpykusios apskundė mane saugumiečiams. Šie atėję darė kratą, tikrino dokumentus, tačiau nerado prie ko prikibti – visa buhalterija buvo tvarkinga", – pasakojo B.Fedaravičienė.
Globos komisija savo veiklos pusiaukelėje vietoj Vabalevičienės pirmininke išrinko Lietuvos komunistų partijos Kauno srities komiteto 1-ojo sekretoriaus Eduardo Ozarskio žmoną, kuri buvo iš Leningrado kilusi inteligentė. Ją apstulbino vieno paramos prašymo patikrinimo metu aptikta ne tik ypatinga švara našlės namelyje, bet ir akivaizdus skurdas – moteris skalbė kieme vaikiškus drabužėlius, o vaikai tuo metu nuogi gulėjo lovoje, nes nebuvo kuo juos perrengti. "Su Ozarskiene dirbti buvo lengva, nes ji buvo jautri ir teisinga. Be to, ji buvo geras užnugaris mūsų komisijos darbui", – po daugelio dešimtmečių konstatavo B.Fedaravičienė.
Įdarbino J.Kupčinskas
B.Fedaravičienė 1946 m. pavasario potvynio metu plaukiojo amfibija po apsemtą Senamiestį drauge su anuomečiu Kauno Lenino rajono sveikatos skyriaus vedėju Lifšinu, paimdami iš namų sunkiai susirgusiuosius, reikalingus skubios pagalbos žmones, surinkdami reikiamų produktų sąrašus ir pagal juos atplukdydami maistą užsakovams.
"Tuo metu buvau bedarbė, nes niekas nerizikavo priimti į darbą "banditų šeimos" narės. Tik Juozas Kupčinskas, paskutinis pokariu veikusio Kauno valstybinio universiteto rektorius, nepabūgo priimti manęs į darbą. Buvau įdarbinta universiteto bibliotekoje, kad mažiau kam krisčiau į akis", – prisiminė moteris.
Ji tuoj pat įsitraukė į darbą su vaikais anuomečiame šios aukštosios mokyklos profsąjungos komitete. "Turėdama pažinčių, radau žmonių, kurie sutiko vadovauti būreliams, skirtiems darbuotojų vaikams visapusiškai lavinti. Vyko net ir papildomos pamokos tiems vaikams, kuriems sunkiai sekėsi mokslai. Atsimenu, kai rektoriumi tapo prof. K.Baršauskas, atsidėkodamas už darbą su darbuotojų vaikais, pasamdė žiemą roges su arkliu. Prie rogių buvo pririšta daug rogučių – būrelių vaikai tokiu karavanu buvo pavėžinti iki Pažaislio ir atgal", – pasakojo B.Fedaravičienė.
Pokario knygnešystė
Savo patirtį, kaip galima dirbti lenkų okupuotame Vilniuje ir jo krašte, B.Fedaravičienė pritaikė sovietmečiu. Ji su bendraminčiais rinko Lietuvoje lietuviškas knygas ir vežė lietuviams į Baltarusiją, kur tautiečiai atsidūrė po Vilniaus ir jo krašto grąžinimo Lietuvai sutarties pasirašymo.
"Mano pažįstama nuo Vilniaus periodo rašytoja Aldona Liobytė nuo 1949 m. vadovavo Valstybinės grožinės literatūros leidyklos Vaikų ir jaunimo literatūros redakcijai. Ji man skundėsi, kad prof. Tadui Ivanauskui, kilusiam iš dabar Baltarusijai priklausančių lietuviškų žemių, skauda širdį dėl ten gyvenančių tautiečių. Tada A.Liobytė patarė jam kreiptis pagalbos į mane. Taip prasidėjo mano bendradarbiavimas su šiuo dosnios širdies žmogumi", – prisiminė B.Fedaravičienė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Matijošaitis: užtruko, bet duotas žodis – ištesėtas23
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis džiaugiasi, kad „Vičiūnų grupės“ pasitraukimo iš Rusijos rinkos istorijoje pagaliau padėtas taškas. Kelis pastaruosius metus kritikos dėl įmonės veikimo Kaliningrade susilauk...
-
Laisvės alėjoje kepa ir šakočius, ir sūrius2
Laisvės alėjoje karaliauja ūkininkai, tautodailininkai ir amatininkai. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ dalyvių stalai lūžta nuo mėsos, pieno, duonos, tekstilės, molio, juvelyrinių ir kitokių gaminių, dirbinių. ...
-
Sužydėjusios Kauno puošmenos džiugins iki pat rudens
Ilgus metus puoselėjami ir plečiami gėlynai vėl traukia kauniečių žvilgsnius. Ryškiausiomis spalvomis nusidažė Laisvės alėja, aikštės bei miegamųjų rajonų erdvės. Šiemet visame mieste apsodinta apie 70 atskirų augalų klom...
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle6
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Liūčių tvindomame Dubajuje esantis lietuvis: nustėrau pamatęs apsemtą aštuntą viešbučio aukštą32
„Dvi dienos, atrodytų, iškrito iš gyvenimo“, – atviravo darbo reikalais į audrų ir liūčių pastaruoju metu talžomą Dubajų atvykęs kaunietis Donatas. Vyras neslėpė – miestas nepasiruošęs tokioms nelaimėm...
-
Kraipo galvas dėl „Megos“ ryklių: kaip visi galėjo nugaišti per vieną mėnesį?21
Kaunas neteko ryklių – tokią žinią pranešė prekybos centras, kurio akvariume trys rykliai gyveno bene du dešimtmečius. Akvariumo prižiūrėtojai sako, kad rykliai tiesiog paseno, tačiau lankytojai, atvažiavę ryklių pasiži...
-
Landynė daugiabutyje: ar gali būti blogiau?66
Vieno Šilainių daugiabučio gyventojai pavargo: landyne virtusiame bute – narkomanų slėptuvė, nuolatinės girtuoklystės, muštynės, sklindantis dvokas. Problema – ne nauja, bet sunkiai sprendžiama. ...
-
Mugė Laisvės alėjoje – dar gausesnė35
Trim dienom nuo penktadienio į Kauną susirinks ūkininkai, tautodailininkai, amatininkai ir susiveš įdomiausio, skaniausio, gražiausio, ką turi. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ žada įspūdžių, reginių, unikalių dirbinių, gaminių i...
-
Į vasarą – naujais laiptais: iki remonto pabaigos liko nedaug14
Pernai rudenį prasidėjęs Aušros laiptų remontas įpusėjo. Nors Žaliakalnio gyventojai ir turistai vis dar kabarojasi laikinai įrengtais mediniais laiptais, vasarą remontas bus baigtas. ...