Medžiotojai laimikiu dalijosi su kauniečiais

Medžiotojai ne tik braido po miškus. Pasipuošę skrybėlėmis, aksesuarais, uniformomis, vedini keturkojais pagalbininkais, jie sekmadienį Kauno rotušės aikštėje formavo gamtos mylėtojų įvaizdį.

Trauka neišnyko

Lapkričio 3-oji – Medžiotojų diena. Šią dieną nuo seno Lietuvoje prasidėdavo medžioklės sezonas. Pagonybės laikais medžioklę globotojo deivė Medeinė, o įsigalėjus krikščionybei Medžioklės diena tapatinama su šv. Huberto, medžiotojų globėjo, diena.

Šią dieną Kaune surengta pirmoji Kauno medžiotojų sąjungos šventė, kurioje buvo eksponuojami medžioklės trofėjai, žmonės vaišinami žvėrienos patiekalais.

Trauka medžioti, pripažįsta vyrai, neišnykusi nuo tų laikų, kai tai buvo pagrindinis žmogaus maisto šaltinis. Dabar, teigia medžiotojai, jų misija – padėti gamtai vykdyti natūralią atranką.

Netaisyklingai sumedžiojus - sankcijos

Kauno medžiotojų sąjungos viceprezidento Artūro Kibišos duomenimis, Kauno apskrityje yra apie 2 tūkst. medžiotojų, kurių gretas kasmet papildo apie 100 naujų sąjungos narių. Vis dėlto tapti kurio nors klubo nariais bemaž neįmanoma.

„Pusė mūsų medžiotojų turi medžioklės plotus, jie priklauso kokiam nors klubui, kita pusė – neturi. Medžioklės plotai yra išnuomoti, ne kiekvienas klubas linkęs įsileisti naujų medžiotojų“, – pripažino A.Kibiša. Tačiau, pasak jo, egzistuoja komercinių medžioklės plotų, galima prašytis pas ką nors svečio teisėmis. Kas pritampa, ilgainiui tampa ir klubo nariu.

Teisės medžioti galima ir netekti, pavyzdžiui, jei tai daroma pažeidžiant taisykles.

„Sumedžiojus elnią ar briedį yra atliekama apžiūra. Vertinami jo ragai, dantys, nustatomas amžius. Jei žvėris netaisyklingai sumedžiotas, tas asmuo netenka teisės metus laiko medžioti šios rūšies žvėrių“, – pavyzdį pateikė medžiotojų organizacijos atstovas.

Patys gaudo brakonierius

Vygintui Virbickui medžioklė yra ne tik pomėgis, bet ir gyvenimo būdas, buvimas gamtoje. „Medžioti tikrai yra ką. Turime puikiausių miškų ir labai daug žvėrių. Kaip miškininkai rūpinasi miškais, žvejai – žuvimis, taip mes rūpinamės žvėrimis“, – tvirtino vyras.

Medžioklė, paaiškino V.Virbickas, yra neišvengiamas procesas. „Vilkai jau mažai dalyvauja natūralios atrankos procese. Matydamas žvėrių bandą, geras medžiotojas atskiria, kuris iš jų yra silpnas, senas, kuris gali būti medžiojamas. Sumedžiojus silpnąjį, gerėja bandos kokybė“, – dėstė V.Virbickas.

Pasak jo, labiausiai medžiotini Lietuvoje – šernai, jie gausiai dauginasi. Stirnų yra pakankamai, medžiojama taip, kad jų išliktų daug.

„Vilkai – skaudi problema. Ūkininkai nuo jų nukenčia, jie norėtų kuo daugiau jų išnaikinti, bet medžiotojai yra už tai, kad šis žvėris būtų, kad plėšrūnų terpė neliktų tuščia“, – pridūrė kaunietis.

„Tik brakonieriai nesirenka, į kokį žvėrį šauti. Mes, kiek pajėgiam, saugom miškus nuo brakonierių. Imame iš gamtos, tad norime nedaryti jai nuostolio, duoti jai“, – tvirtino V.Virbickas.

Papuošalams ragus importuoja

Medžiotojams skirtus suvenyrus, aksesuarus laisvalaikiu gaminantis Arūnas Valantiejus pasakojo, kad papuošalai ir kiti aksesuarai gaminami ne iš lietuviškų briedžių ragų. „Lietuvoje nėra tiek briedžių, jei kas ir sumedžioja šį žvėrį, ragus pasilieka kaip trofėjų“, – paaiškino vyras.

Ilgainiui bendraudamas su medžiotojais ir pats A.Valantiejus nusprendė tapti medžiotoju. Tai, pasirodo, nėra paprasta.

„Nemaniau, kad medžiotojas turi tiek daug žinoti. Reikėjo laikyti nelengvus šaudymo, teorijos egzaminus, teko ilgokai pasimokyti“, – neslėpė vyras. Tačiau tai tik pradžia.

„Reikia eiti leidimo į policiją, po to nusipirkti šautuvą, seifą. Visa tai turint, reikia prašytis kaip svečiui, nes visi medžiotojų būreliai, klubai perpildyti, naujų narių nepriima“, – pridūrė jis.

A.Valantiejaus įsitikinimu, medžioklės kultūra Lietuvoje populiarėja, ypač dairantis į kitas šalis, pavyzdžiui, Vokietiją, Austriją. Ne medžioklės metu medžiotojai rengia šventes, šaudymo varžybas, treniruojasi, žiemą šeria žvėris.