Marija džiaugiasi, kad jos akys mėlynos kaip naujosios mamos

Keturių vaikų tėvas Ronaldas Navickas svarsto: "Juk tauta statoma nuo pačių mažiausių, o lietuviai rankos vieni kitiems neištiesia. Gal todėl ta mūsų Lietuva tokia?" Jis kartu su žmona augina įvaikintą mergaitę ir yra įsitikinęs, kad kiekvienas turėtų daugiau dėmesio skirti paliktiems vaikams.

Skausmo palytėti

Kauniečiai Ronaldas ir Ilona Navickai yra keturių vaikų tėvai. 25-erių Ieva – meniškos sielos, tapanti ir šokanti mergina – jau paliko šeimos namus, nors namiškiams apie save kasdien primena savo kūriniais, kurie puošia jaukumu alsuojančias Navickų namų sienas.

Per šv. Kalėdas vieninteliam sūnui Rokui sukaks dvidešimt – jis dešimčia metų vyresnis už aktyvią ir nuolat besišypsančią seserį Viltę. Mažiausiai šeimos narei Marijai šiuo metu yra treji metai.

"Marija mūsų šeimos nare tapo prieš dvejus metus, kai jai buvo pusantrų. Dabar ji jaučiasi tikrai gerai, pusdieniui keliauja į darželį, sėkmingai socializuojasi tarp bendraamžių, visiškai neišsiskiria iš kitų vaikų. Bet pradžia nebuvo tokia paprasta", – prisimena R.Navickas.

Abu tėvai iki šiol negali pamiršti slogaus jausmo, kuris apėmė pirmą kartą apsilankius kūdikių namuose.

"Keturi panašaus amžiaus vaikai laukia, kada juos pasiims. Jų žvilgsniai apatiški... Buvo graudu žiūrėti. Jie palikti, nežino, ką reiškia šeima, meilė. Jie turi ir drabužių, ir žaislų, materialių daiktų jiems netrūksta, bet tai neatperka to palikto vaiko skausmo, kurio jie visi be išimties yra palytėti. Tai akivaizdu, nesvarbu, ar kalbame apie dviejų savaičių amžiaus kūdikį, ar pusantrų metų amžiaus vaiką", – neabejoja R.Navickas, o žmona Ilona priduria, kad nepaisant visko, ką šie vaikai gauna institucijose, dėl patirto skausmo ir uždarumo dažnai nenoromis būna pikti ar atšiaurūs.

Mokėsi iš naujo

Kaip Navickų šeimai kilo idėja įsivaikinti? "Lietuvoje tiek daug paliktų vaikų, o juk vadinamės krikščionišku kraštu. Tarsi iš dangaus gavome norą įsivaikinti – jis tiesiog atėjo. Pradėjome visus įsivaikinti reikalingus procesus, vaikščiojome į mokymus, sužinojome labai daug naujo, rengėmės iš naujo tapti tėvais. Kauno institucijose dirba puikūs specialistai, jie mums daug padėjo", – apie metus trukusį pasirengimą tapti tėvais pasakoja R.Navickas.

Tarsi iš dangaus gavome norą įsivaikinti – jis tiesiog atėjo.

I.Navickienė prisimena, kaip kartu su vyru priėmė sprendimą įsivaikinti ir dar prieš visas procedūras apie šią naujieną pranešė vaikams.

"Jie šią žinią priėmė teigiamai, juk tai tas pats, kas pranešti, kad laukiamės kūdikio. Viltė labai apsidžiaugė, ji laukė sesutės, o vyresnieji vaikai viską puikiai suprato ir priėmė labai brandžiai", – džiugiais prisiminimais dalijasi I.Navickienė.

"Pamenu, kai man paskambino ir pasakė, kad jau yra dukrytė, tuo metu vairavau. Taip susijaudinau, kad paleidau vairą iš rankų, ašaros pačios ėmė riedėti..." – ir dabar su ašaromis akyse moteris prisimena ypatingą akimirką.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Lina

Lina  portretas
Komie baisus komentarai, zmones tiesa raso ir kaip gali taip buti kas per seima tiek gyvenimo nugyvene ir savojo busto neturintys, idomu, ar jie dar ten gyvena ar jau isejo i bendrabuti, kas zinot?

Monika

Monika portretas
Kuo skubiau atimti vaikus kosmaras ne seima

Baisu

Baisu portretas
Skubiai atimti tuos vaikus is zeku!
VISI KOMENTARAI 14
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių