Maironio literatūros muziejuje – paminėjimas ir įkurtuvės

Šįmet sukanka 80 metų, kai eidamas 70-tuosius metus, 1932-ųjų birželio 28 dieną, Kaune mirė literatūros klasikas, prelatas Jonas Mačiulis-Maironis. Šiandien, minint šią datą, šventiškai atidaryta Maironio literatūros muziejaus mansarda.

„Gavus žinią apie jo mirtį, universitetas, seminarija, Kauno mokslo įstaigos, gimnazijos, žymesnieji visuomenės veikėjai ir įvairios katalikų organizacijos ties savo namais iškėlė gedulo vėliavas, perrištas juodu šydu“, – 1932 m. birželio 30 d. rašė tuometis dienraštis „Rytas“.

Po prezidento A.Smetonos atsisveikinimo kalbos, karstas buvo nuleistas į Kauno arkikatedros bazilikos požemius šalia vyskupo Motiejaus Valančiaus. 1937 m. šalia tos pačios katedros užbaigtas statyti mauzoliejus, į kurį buvo pernešti Maironio palaikai.

Per ketvirtąsias poeto mirties metines, 1936 metų birželio 28 d., jo namuose – Rotušės aikštėje Nr.13 – atidarytas Maironio muziejus.

„Tikriausiai visi pastebėjote, kad prieš įėjimą yra iškelta valstybinė vėliava, perrišta juodu kaspinu, – sakė Maironio literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė. – Ilgai svarstėme, ar reikia to juodo gedulo ženklo, nes nors ir minime mirties metines, Maironis yra ir bus gyvas, nors ir liūdną žinią prieš 80 metų paskleidė bažnyčios varpai, vis dėlto mes visi laimingi, kad Lietuva turėjo tokį dvasios milžiną“.

Muziejininkams apsispręsti padėjo paties Maironio per 500-ies metų Vytauto Didžiojo mirties metinių paminėjimą pasakyti žodžiai: „Mirties ir jos metinių diena – tai gedulo, liūdesio ir maldos diena“. Bet netrukus toje kalboje pabrėžė Vytauto Didžiojo asmenybės didybę: „Tačiau retas sudaro didesnį apie save sūkurio ratą“.

Pasak muziejaus direktorės, ir pats Maironis – prelatas, poetas, profesorius – aplink save sudarė didžiulį ir neblėstamą sūkurį.

„Jis buvo praktiškas idealistas, – pastebėjo arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. – O ne dažnai nutinka, kad savo idealius siekius žmogus pajėgtų įgyvendinti. Jis įgyvendino su kaupu“.

Šįmet, minint 150-ąsias Maironio gimimo metines, Lietuvių literatūros muziejus įkūnijo poeto svajonę – trečiajame namo aukšte įrengti mansardą, kurią pašventino arkivyskupas S.Tamkevičius.

Nuo 2007 m. kartu su Lietuvos kultūros ministerija vykdomas valstybės investicijų projektas „Maironio lietuvių literatūros muziejaus pastato Kaune, Rotušės a. 13 rekonstravimas“. (Projekto autorė – architektė Gražina Jarmalienė, rangovas – bendrovė „Restauracija“).  Mansardoje bus įrengta lietuvių literatūros istorijos ekspozicija, įsikurs edukacinė klasė, darbuotojų darbo kabinetai. Bendras naudingas mansardos plotas – 800 kvadratinių metrų.

„Aš tikiu, kad ši erdvė yra pripildyta idealizmo, – po erdvės pašventinimo ceremonijos kalbėjo Kultūros ministras Arūnas Gelūnas. – Ji bus Kauno ašis, o šiandien būtent čia yra Lietuvos širdis, čia šiandien svarbiausia vieta, kur reikia būti.“

Pasak A.Gelūno, Maironis savy talpino be galo giliai suvoktą lietuvybę, katalikybę ir poetinį lyrizmą, ir tai jo asmenybę iškėlė į aukštumas. Jis yra amžinai aktualus ir gyvas, ypač tada, kai tauta nusimena, nuleidžia rankas. Tuomet poetas sugrįžta su milžiniška jėga ir atgaivina.

Lietuvių literatūros muziejuje per Maironio pagerbimo valandą buvo atlikta programa „Maironio sapnas apie Lietuvą, meilę, tikėjimą ir viltį“, kurioje pasirodė jaunieji aktoriai: Inga Mikutavičiūtė, Gabrielė Aničaitė, Saulius Čiučelis, Jonas Baranauskas, pianistė Gailė Griciūtė, vokalistė Gabrielė Griciūtė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių