Maironio gatvės virsmas: bankai kelia sparnus

Išsiskyrė tvarka

Kai kurių istorikų vadintoje pulsuojančioje Kauno širdyje, Laisvės alėjoje ir Maironio gatvių sankirtoje, rodės, amžiai neišjudins čia šaknis įleidusių bankų: SEB, "Swedbank", Šiaulių banko ir istoriškai įaugusio Lietuvos banko esančio jau toliau, bet vis dar Maironio gatvėje. Ši miesto centro dalis pelnytai gavo bankų kvartalo pavadinimą.

Dar tuomet, kai didžioji dalis Laisvės alėjos pastatų fasadų buvo papilkėjusi ir apsilaupiusi, bankų kvartalas atrodė nepriekaištingai – švarus, išpuoselėtas, kaip prestižinės įmonės tarnautojas. Tvarkinga, į akis nekritančia, bet geros medžiagos eilute. Juolab kad atrodyti nepriekaištingai įpareigojo ne tik įmonių statusas, bet ir istoriškai pretenzinga vieta.

Kad ir koks mielas būtų istorinis paveldas, laikinosios sostinės laikus menančios pastato sienos neatlaiko šiandienos moderniosios stiklinės architektūros konkurencijos. Postūmis pokyčiams įvardijamas paprastai – viskas klientų patogumui.

Kitų metų pavasarį Maironio gatvę paliksiantis SEB bankas kovą įsikurs naujose patalpose Nemuno gatvėje. Bankas žada, kad naujosios patalpos bus funkcionalesnės ir modernesnės, o skyriuje įdiegtos šiuolaikinės technologijos padės klientams taupyti laiką ir patogiau tvarkyti finansinius reikalus.

Tos pačios priežastys judina ir "Swedbank". Karaliaus Mindaugo prospekte kylantis verslo centras taps naujaisiais šio banko namais. Geografinė padėtis, erdvė ir siekiamybė turėti aukščiausius kokybės standartus galintį pasiūlyti klientų aptarnavimo centrą ne tik Kaune, bet visoje Lietuvoje privertė banką kelti sparnus.

Pavadinimo kaltininkas

Maironio gatvei užgyvento bankų kvartalo statuso kaltininku galima drąsiai vadinti Lietuvos banko rūmus. Didingi, monumentalūs, paslaptingi, storu prieškario statybai būdingu sienų mūru, šie rūmai kelia kartelę visai Maironio gatvės atkarpai nuo K.Donelaičio gatvės iki Laisvės alėjos.

"Man regis, tą gatvę vadinti bankų gatve visada galėsime, prisimindami ir puoselėdami istoriją", – garbingam, nors neoficialiam statusui pritarė Lietuvos banko Organizacijos tarnybos direktorius Tomas Kvaraciejus. Nuo pat Lietuvos banko rūmų pastatymo 1928 m. Maironio ir K.Donelaičio gatvės kampe šis pastatas visada buvo bankininkų rankose.

Statant rūmus dalyvavo Lietuvos ir užsienio firmos, naudotos vietinės ir atvežtinės statybinės medžiagos. Ir nors galimybę projektuoti laimėjo architektas iš Prancūzijos, bet ne itin turtingai Lietuvos valstybei teko ieškoti pigesnio architekto savoje padangėje.

Apie 6 tūkst. kv. m rūmų statyba truko ilgiau kaip trejus metus. Pats Maironis pašventino baigtus statyti Lietuvos banko rūmus. Tai buvo vienas įspūdingiausių ir reikšmingiausių to laikotarpio pastatų Lietuvoje.

Sovietų Sąjungai 1940 m. okupavus Lietuvą, centrinis šalies bankas buvo nacionalizuotas ir paverstas Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos (SSRS) valstybinio banko Lietuvos respublikine kontora, o Lietuvos banko skyriai reorganizuoti į SSRS valstybinio banko skyrius. 1941 m. litų apyvarta uždrausta, o saugyklose saugoti litų banknotai sudeginti rūmuose įrengtose pinigų naikinimo ir apšildymo krosnyse.

Šiandien Lietuvos banko pagrindinė būstinė yra Vilniuje. Kauno rūmuose iki 2012 m. buvo įsikūręs Lietuvos banko Kauno skyrius, dabar – Lietuvos banko Grynųjų pinigų tarnybos Kasos departamento Grynųjų pinigų tvarkymo skyrius.

Mini pažintis

"Mūsų saugykloje Kaune, kaip ir Vilniuje, saugomos tam tikros Lietuvos banko eurų banknotų ir monetų atsargos, reikalingos užtikrinti grynųjų pinigų apyvartą mūsų šalyje. Eurų banknotų atsargos papildomos eurus atgabenant oro keliu iš Vakarų Europos, kur jie spausdinami", – paaiškino Lietuvos banko Organizacijos tarnybos direktorius T.Kvaraciejus.

Eurų monetos kaldinamos Lietuvos monetų kalykloje Vilniuje ir iš ten atgabenamos į Kauną. Iš Lietuvos banko saugyklos Kaune grynieji eurai per komercinius bankus, jų bankomatus pasiekia kauniečius ir aplinkinių regionų gyventojus. Į apyvartą išleisti eurai čia sugrįžta, įvertinama jų kokybė, susidėvėję banknotai išimami. Banko kasose parduodamos numizmatinės vertybės. Jei kas dar randa litų, tik Lietuvos banke juos pakeičia į eurus.

"Žodžiu, vyksta aktyvi centrinio banko veikla, susijusi su viena svarbių jo funkcijų – grynųjų pinigų išleidimu į apyvartą. Dalį nenaudojamų patalpų esame pasirengę išnuomoti, laukiame priimtinų pasiūlymų", – įspūdingo dydžio ir architektūros erdvių panaudojimo galimybes minėjo tarnybos direktorius.

Prieš keleris metus Kaune Lietuvos banko rūmuose pirmąkart surengta Atvirų durų diena. Kelių tūkstančių lankytojų antplūdis patvirtino susidomėjimą išskirtiniu pastatu ir jame vykstančiais finansiniais dalykais, kurie ne tos srities specialistams ar mokinukams atrodo itin paslaptingi, o saugyklos ir seifai įsivaizduojami kaip aukščiausio lygio meniniuose filmuose.

Man regis, šią gatvę vadinti bankų visada galėsime prisimindami ir puoselėdami istoriją.

Dėl veiklos pobūdžio bei centriniams bankams taikomų ypatingų saugumo reikalavimų atverti banko paslapčių ir nuolat organizuoti ekskursijų nėra galimybių. "Bet kitų metų spalio pradžioje per Atvirų durų renginį Kauno rūmus atversime visuomenei ir pristatysime Lietuvos Respublikos centrinio banko istoriją. Renginys bus skirtas Lietuvos valstybės 100 metų jubiliejui", – iš anksto kvietė T.Kvaraciejus.

Praėję gyvenimai

Grįžkime į vis dar tankiausiai bankais apgyvendintą Maironio gatvės dalį arčiau Laisvės alėjos. "Pasitempk, artėja bankai", – kartą nugirsta praeivių frazė privertė nusišypsoti ir tarsi naujomis akimis pažiūrėti į šią Kauno centro dalį.

Bene daugiausia sentimentų vyresnės kartos kauniečiams kelia SEB banko pastatas. Visais laikais šis pastatas tarnavo kaip įvairių paslaugų vieta. Rašytiniai šaltiniai skelbia, kad XIX a. pabaigoje pirklienė Lidija Vitkind, pagal antrą santuoką – Rabinovič, paveldėjo sklypą ir pastatus, kuriuose veikė fotografijos ateljė, bajoro Aleksandro Perkausko cukrainė "Monika" ir šokolado bei pyragaičių fabrikėlis.

Kiek vėliau antrame aukšte pradėjo veikti kinas "Palas". Po kelerių metų pristatytas trečias aukštas, kuriame buvo įrengti butai.

O štai sovietmetį pergyvenusios kartos kauniečiai puikiai prisimena dabartiniame banko pastate veikusią legendinę kavinę "Orbita". Ir ne šiaip kavinę – tai buvo pirmasis Lietuvoje, kalbėta kad net ir visoje Tarybų Sąjungoje, naktinis baras.

Tuo laikotarpiu dėl šiame pastate veikusio restorano "Orbita" ši vieta Laivės alėjoje buvo tapusi itin didelės traukos vieta, o ypač po vidurnakčio. Kai kiti miesto restoranai jau baigdavo savo darbą, "Orbitoje" vis dar virdavo gyvenimas. Garsiausios to meto estrados žvaigždės mielai čia koncertuodavo. Kalbėdami apie "Orbitą" daugelis reikšmingai palinguodavo tardami: "Naktinė programa." Atlikėją supdavo dailių šokėjų būrys ir to, matyt, pakakdavo, kad programa apaugtų neregėtomis fantazijomis arba tektų kliautis nuogirdomis esą "Orbitoje" veikė įslaptintas striptizas.

Išoriškai tarpukario dvasią išlaikęs pastatas tais "Orbitos" gyvavimo metais garsėjo itin moderniu interjeru. Architektai Algimantas Mikėnas ir Vytautas Dičius praaugo to meto lūkesčius. 1965 m. duris atvėręs naktinis baras savo interjeru buvo žingsnis Europos link. Laimingieji, vakarodavę "Orbitoje", ten vyraujančią atmosferą apibūdindavo vienų žodžiu "Vakarai".

Išaugti drabužėliai

Ne ką mažesnio susižavėjimo pastato interjeras sulaukė, kai prieš du dešimtmečius čia duris atvėrė Vilniaus bankas. Iki čia įsikuriant bankui, kurį laiką pastatas buvo apleistas. Tačiau tarpukario pastato pritaikymas bankui prilygo XX a. pabaigos interjero šuoliui – cilindro formos erdvė iki pat stiklinių lubų, toje erdvėje įrengtas stiklinis, beveik be garso kylantis liftas, iš kurio gali matyti dirbančius banko vadybininkus.

Kilimas liftu priminė Holivudo filmuose matytus finansinių korporacijų rūmus, tik šiek tiek sumažinto varianto. Per pastato atidarymą po rekonstrukcijos juokauta, kad ne vienas ranką prie šios reinkarnacijos pridėjęs žmogus mena čia praleidę ne vieną audringą naktį. Esama ir banko darbuotojų menančių "Orbitos" klestėjimo laikus.

Tačiau modernioji visuomenė yra didžiausias variklis pokyčiams. Nieko nuostabaus, jei kai kurie ateities prognozuotojai spėja, kad po penkerių metų mobilieji telefonai gali susilieti su žmogumi, tai paslaugas klientams teikiantys bankai, nieko nuostabaus, kad išauga 20 metų senumo drabužėlius gerokai greičiau, nei tai vyko, tarkime, tarpukariu.

"Naujame skyriuje Nemuno gatvėje išbandysime naują klientų aptarnavimo koncepciją – klientų aptarnavimo zonos bus suskirstytos į dvi dalis. Pirmame aukšte bus aptarnaujami klientai, kurių pageidaujamoms paslaugoms atlikti nereikia daug laiko. Antrame aukšte bus aptarnaujami klientai, kurie pageidaus konsultacijų, užtrunkančių ilgiau", – planus dėstė Kauno finansinių paslaugų centro vadovas Arūnas Zdanavičius. Kieno naujuoju rūbu taps beveik 20 metų bankui tarnavęs pastatas, lieka kitų metų pavasario intriga.

Stebi pokyčius

Penkioliktaisiais šeimininkavimo Maironio gatvėje metais šią vietą į modernią keičia ir "Swedbank". Stiklinės architektūros spindesys Karaliaus Mindaugo prospekte, patogesnis pasiekiamumas klientams tapo persvara istorinio prestižo verpetuose. "Atidarę šį naują padalinį, planuojame į jį perkelti padalinio Maironio gatvėje veiklą. Taip suteiksime klientams daugiau erdvės, patogumo, parkavimo galimybių ir geriausią paslaugų kokybę", – pokyčių motyvus dėstęs Swedbank" Pietų Lietuvos filialo valdytojas Saulius Drasutis tikisi, kad šis padalinys taps pagrindiniu Kauno regione.

Dar vienas šių finansinių įstaigų kaimynas Šiaulių bankas Maironio gatvėje Kaune įsikūrė 2013 m. po ten karaliavusi Ūkio banko žlugimo. Šiaulių banko atstovai prisimena, kad po įvykusio dviejų bankų susiliejimo, Šiaulių bankas išaugo ir prasiplėtė, todėl kai gavo pasiūlymą nuomotis patalpas Maironio gatvėje, ilgai nedvejojo – patalpos jau buvo pritaikytos banko veiklai, kaimynystėje buvo kitos finansinės institucijos, klientams buvo patogu rasti šį pastatą.

"Šiaulių bankas taip pat analizuoja Kaune vykstančius pokyčius, stebi miesto išsidėstymą, tačiau neturime priimto sprendimo dėl kėlimosi į kitas patalpas. Dabartinis Šiaulių banko naudojamas pastatas Kaune Maironio gatvės ir Laisvės alėjos sankryžoje patogus darbui, šiuolaikiškas bei klientų mielai lankomas", – situaciją vertino Šiaulių banko Kauno regiono vadovas Mindaugas Plečkaitis.

Regiono vadovas neabejojo, kad kolegos iš kitų bankų sprendimus palikti šią vietą priėmė atsižvelgdami į savo strategiją, tiek bandydami pritapti prie verslo vystymosi Kaune. Buvimas šalia kitų bankų vertinamas kaip didelis pranašumas klientui, kuris gali pasitikrinti finansinius sprendimus ar tiesiog užeiti pasikonsultuoti.