L.Stankūnaitės apsaugos kaina – po devyniais užraktais

Kodėl saugoma Laimutė Stankūnaitė ir kiek jos apsauga kainuoja mokesčių mokėtojams? Į šiuos visuomenei rūpimus klausimus policija ir vidaus reikalų ministras nesutinka atsakyti. Tačiau Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas tokiam slaptumui nepritaria.

Nesileidžia į kalbas

Vidaus reikalų ministras liberalcentristas Artūras Melianas, kuriam pavaldi yra L.Stankūnaitę sauganti Lietuvos kriminalinės policijos biuro Liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos valdyba, nesileido į kalbas apie tai, kiek Lietuvai kainuoja šios liudytojos saugojimas.

„Skambinkit atstovei spaudai arba viešajai tarnybai, arba šiuo atveju Policijos departamentas tuo užsiima. Jie paaiškins, nes nenorėčiau dabar komentuoti“, – pirmadienį portalo 1kaunodiena.lt žurnalistei pareiškė ministras.

Pabandžius pasiteirauti jo asmeninės nuomonės, kaip galėtų būti pakenkta liudytojai, jeigu pareigūnai bent patikslintų, nuo kada ji yra saugojama, A.Melianas net nebandė išklausyti viso klausimo. „Aš jums pasakiau, kur skambinti“, – nukirto ministerijos vadovas.

Vidaus reikalų ministerijos Protokolo ir viešųjų ryšių skyriaus atstovams be visų kitų klausimų teiravomės ir nuo ko yra saugoma L.Stankūnaitė. „Lietuvos įstatymai griežtai riboja informacijos teikimą apie valstybės saugomus asmenis, todėl suteikti konkrečios ir išsamios informacijos negalime“, – nedaugžodžiavo atstovai. Paprašius plačiau argumentuoti atsisakymą suteikti informaciją, buvo pateiktas beveik toks pat atsakymas.

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis aiškino, kad negali atkleisti, kiek kainuoja L.Stankūnaitės išlaikymas, ar atgavus dukrą apsauga mokesčių mokėtojams atsieina brangiau, nes ši informacija esą yra „neviešo pobūdžio“.

Norint, galimybių informuoti yra

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko konservatoriaus Arvydo Anušausko nuomone, nereikėtų slėpti, kiek išleidžiama L.Stankūnaitės gerbūviui užtikrinti. „Šiuo konkrečiu atveju informaciją skelbti galima. Be abejonės. Jei dėl konkrečios bylos kyla klausimų, atsakymai turi būti duodami. Tam visada yra galimybės, kaip ir su VSD veiklos tam tikrų sričių viešinimu. Iki to eita ilgai, bet prieita”, – pateikė pavyzdį A.Anušauskas.

Jo teigimu, liudytojų apsaugos programa iš esmės skirta kovai su organizuotu nusikalstamumu. „Pirmiausia tai yra liudijantys gaujų nariai, žmonės, kurių gyvybei gresia reali grėsmė. Viešumu naudojasi organizuoto nusikalstamumo struktūros, užsienio žvalgybos, kurios turi savų interesų, o jie neatitinka nei Lietuvos piliečių, nei valstybės tikslų. Tačiau ribos apibrėžiamos ne dėlto, kad visuomenė nebūtų informuojama”, – akcentavo parlamentaras.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko konservatoriaus S.Šedbaro teigimu, saugomų liudytojų skaičius žurnalistų neturėtų dominti, bet bendra liudininkams išleidžiama suma galėtų būti skelbiama. Prieš porą metų jis šiuo klausimu kalbėjosi su Policijos departamento atstovais, tačiau dėl savo iniaciatyvos sulaukė neigiamos reakcijos.

„Jie traktuoja, kad ir bendra suma, skiriama apsaugai, galėtų būti kai kurių asmenų, turinčių nusikalstamų kėslų, domėjimosi objektu. Sakė, ramiau būtų, kad to irgi nereikėtų viešinti”, – teigė S.Šedbaras.

Tačiau Seimo narys nepritaria minčiai, kad būtų skelbiama, kiek kainuoja konkretaus asmens apsauga, nes esą taip būtų rizikuojama jo saugumu.

Suma jau perkopė milijoną?

Žiniasklaida anksčiau yra svarsčiusi, kad L.Stankūnaitės apsauga valstybei kas mėnesį gali kainuoti apie 40 tūkst. litų. Jei šis skaičius tikslus, už šios liudytojos saugojimą Lietuvos mokesčių mokėtojai jau sumokėjo daugiau kaip 1 milijoną litų.

L.Stankūnaitės interneto svetainėje teigiama, kad ji į Kriminalinės policijos biuro globą dėl „grėsmės savo gyvybei” pateko 2009 metų spalį.