- Jurgita Šakienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rugpjūčio pirmąją savaitę į Kauno klinikų Kraujo centrą užsuko vos 140 donorų. Per visą liepą – šiek tiek daugiau nei 800 donorų, tačiau ir iš tuomet surinkto donorinio kraujo pagamintų komponentų poreikis Kauno klinikose gydytiems pacientams buvo kur kas didesnis.
Per liepą paruošta apie 65 proc., per pirmąją rugpjūčio savaitę – 50 proc. kraujo komponentų poreikio.
„Vasaros laikotarpiu visada jaučiamas sumažėjęs kraujo donorų aktyvumas, ypač rugpjūtį. Deja, ligos ir nelaimės neatostogauja”, – sakė Kauno klinikų Kraujo centro vadovė dr. Jolanta Jeroch.
Anot jos, liepą kraujo komponentų poreikis prilygo beveik vidutiniam. „Donorinio kraujo komponentų – nepakeičiamos gyvybės išsaugojimo dovanos – prireikė daugiau kaip 400 pacientų“, – aiškino J.Jeroch.
Jiems perpilta daugiau kaip 1500 kraujo komponentų, t.y. per 1500 donorų kraujo. Vien 17 pacientų buvo panaudota nuo 15 iki 34 kraujo komponentų vienetų, vidutiniškai – po 21 donoro kraujo kiekvienam.
Labiausiai trūksta O (I) ir A (II) grupių kraujo. Kartais pritrūkstama ir retesnių grupių kraujo, kai pacientams prireikia didelio kiekio donorų kraujo, pavyzdžiui, įvykus nelaimingam atsitikimui, komplikuotam gimdymui, sergant sunkiomis širdies ir kraujagyslių, hematologinėmis, gastroenetrologinėmis ligomis, atliekant organų transplantacijas, kitas sudėtingas operacijas.
Kraujo donorais liepą ir rugpjūčio pradžioje Kaune tapo daugiau vyrų nei moterų (atitinkamai 53-52 ir 47-48 proc.). Apie pusė apsilankiusiųjų kraujo davė pirmą kartą.
Kai reikiamos grupės kraujo nebėra Kauno klinikų Kraujo centre, jis skubiai vežamas iš Vilniuje esančio Nacionalinio kraujo centro, asmeniškai kviečiami tokią kraujo grupę turintys ir tuo metu galintys jo duoti pastovūs donorai.
Vienos donacijos metu paimama standartinė kraujo dozė – 450 ml ir apie 30 ml privalomiems kraujo tyrimams, visa informacija apie donorą, jo sveikatą, kraujo tyrimų rezultatus yra konfidenciali.
Suaugęs žmogus iš viso turi apie 5 litrus kraujo. Kraujyje plazma sudaro apie 55 procentus, kraujo ląstelės – apie 45 procentus. Kraujo surinkimas trunka 6-12 min.
Kraujo donoru gali būti kiekvienas sveikas 18 - 65 metų amžiaus asmuo, kurio kūno masė ne mažesnė nei 50 kg., išskyrus atvejus:
jei hemoglobino kiekis kraujyje moterims mažiau nei 125 g/l, vyrams - mažiau nei 135 g/l, kūno masė mažesnė nei 50 kg;
asmenys, sergantys cukriniu diabetu, tuberkulioze, piktybinėmis ir infekcinėmis (hepatitu B, hepatitu C, ŽIV, sifiliu), sunkiomis širdies ir kraujagyslių, skrandžio, žarnyno, kvėpavimo, centrinės nervų sistemos, šlapimo ir kitų sistemų ligomis, linkę kraujuoti, daugelį kartų nualpę;
rizikos grupėms priklausantys asmenys: intraveninių narkotikų vartotojai, asmenys, dėl kurių seksualinės elgsenos kyla rizika užsikrėsti krauju plintančia sunkia infekcine liga.
Daugiau informacijos apie kraujo donorystę, kraujo davimo procedūrą rasite čia.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai2
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...