Lietuvos gamintojai perka robotus

Robotai, siurbiantys dulkes, pjaunantys žolę, jau nebekelia nuostabos. Netolimoje ateityje robotai didžiąja dalimi pakeis žmones ir gamyboje. Tuo įsitikinę Kauno rajone lankęsi vieni pasaulinių robotikos lyderių.

Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusioje „Elintos” įmonėje penktadienį lankėsi automatizacijos, robotikos srityje pirmaujančios pasaulinės kompanijos „Fanuc“ atstovai.

„Elinta” yra pasirašiusi šios įmonės atstovavimo Baltijos šalyse sutartį.

„Nemanykite, kad su robotų darbo rezultatais nesusiduriate kasdien, net jei to nepastebite. Pavyzdžiui, absoliuti dauguma gatvėmis riedančių mašinų yra pagamintos robotų; nemažai maisto produktų yra bent jau supakuota, perkelta naudojantis robotais“, – vardijo Kauno rajone viešėjęs „Fanuc Nordic“ pardavimų vadovas Tommy Madsenas.

Svečiai atvežė nedidelę robotų ekspoziciją, visą dieną vyko mokymai įmonės inžinieriams.

Japonijoje įkurta, visame pasaulyje filialų turinti „Fanuc“ per metus pagamina daugiau kaip 5 tūkst. pramoninių robotų, o metinė įmonės apyvarta siekia apie 6 mlrd. JAV dolerių.

Tarp kitų, „Elintoje“ pristatytas ir robotas, skirtas krovinių pakuotes perkelti nuo konvejerio ant padėklų. Šį 45 tūkst. eurų kainuojantį robotą nupirko vienas Lietuvos ledų fabrikas. „Šis robotas pasiruošęs tarnauti 30 metų, 24 valandas, septynias dienas per savaitę, dirbti su sunkiais kroviniais, greitai ir tokiomis sąlygomis, kuriomis dirbdamas žmogus jaustų didžiulį diskomfortą. Pavyzdžiui, žemos temperatūros arba temperatūros kaitos sąlygomis. Be to, šie robotai pagaminti lanksčiai – taip, kad juos būtų lengva integruoti į visą gamybinių sistemų grandinę“, – sakė T.Madsenas. Jis pabrėžė, kad „Fanuc“ kuria robotus ne tam, kad šie pakeistų žmones, bet tam, kad žmonės galėtų dirbti kvalifikuotesnius darbus. Pašnekovo žodžiais, reikėtų skaičiuoti ne kiek darbuotojų robotas pakeičia, bet kiek naujų darbo vietų sukuria. Pasak „Fanuc“ atstovų, gamybos proceso robotizacija nėra darbo vietų naikinimas, o darbo sąlygų gerinimas.

„Gamindami robotus, mes neketiname visiškai pakeisti jais darbuotojų. Tik ten, kur yra racionalu tiek darbuotojams, tiek gamyklai. Dabar ilgai dirbdami nepatogius, jų sąnariams, nugaroms nepritaikytus darbus, žmonės gadina sveikatą. Tokiuose darbuose žmones dažniausiai gali pakeisti robotai, – sakė T.Madsenas. – Žmonės, kurie bus nereikalingi kai kuriems nekvalifikuotiems darbams atlikti, ateityje turės būti perkvalifikuoti valdyti robotus su visa aplinkos, į kurią jie integruoti, įranga. Taigi, ateityje, vis daugiau žmonių galės dirbti kvalifikuotus darbus.“ Jis pabrėžė, kad didžiosiose ekonomikose, robotizuojant gamybos procesą, šalies bendrasis vidaus produktas auga. Eiti šiuo keliu T.Madsenas patarė Lietuvai.

„Tarkime, šimtas žmonių gamykloje pagamina tūkstantį detalių per mėnesį. Jei norim plėstis, arba priimam dar daugiau žmonių, bet detalių gamybos kaina lieka ta pati. O jei robotizuojam gamybą – tampam konkurencingesni rinkoje. Tie patys žmonės gali likti, bet su tais pačiais žmonėmis ir robotu galima pagaminti 3–5 tūkst. detalių per tą patį laiką, – sakė „Elintos“ technikos direktorius Aurelijus Beleckis. – Taigi, robotizacijos pliusai: galima mokėti didesnes algas, nes uždirbama daugiau; konkurencinėje kovoje įgyjamas pranašumas dėl mažesnės kainos ir dėl kokybės, nes robotas visada pagamins taip pat, o gaminant žmogui – galima paklaida. Be to, atsiranda tokie žmogiškieji faktoriai, kaip tai, kas naktį žmogui sunkiau dirbti, jis kartais serga ir panašiai.“

„Elinta” pradeda importuoti pramoninius robotus, kurie galės pakeisti sunkų fizinį ar mechaninį darbą dirbančius žmones pramonės srityje. Lietuvoje kelios įmonės jau vysto robotų projektus, kurie atliks “asistuojančiojo” funkciją medicinos, senyvo amžiaus žmonių priežiūros, švietimo srityse.

Robotikos ekspoziciją apžiūrėjo Kauno rajone viešėjęs premjeras Algirdas Butkevičius. Pasak premjero, mokslo ir inovacijų vystymas valstybėje išlieka prioritetu. Naujuoju ES investicijų periodu moksliniams tyrimams ir inovacijoms, susijusioms su robotikos sritimi, Lietuvoje numatyta skirti apie 10 proc. visų skiriamų ES fondų lėšų – beveik 700 mln. eurų.