- Šarūnė Kutinskaitė-Būdavienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Išskirtinumas: Laisvės varpų pasaulyje – vos keli, tad Kaunas gali didžiuotis tokį turėdamas.
-
Laisvės varpo dūžiai muziejaus bokšte
-
Svarbu: Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokšte esančio varpo dūžiai pasakoja šalies istoriją ir kelią į laisvę.
-
Svarbu: Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokšte esančio varpo dūžiai pasakoja šalies istoriją ir kelią į laisvę.
Laisvės varpo dūžių dažnai neišgirsite, tačiau jei nebijote aukščio, iš vario ir alavo lietą laisvės simbolį galite pamatyti Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokšte.
Išsaugojo paaukodami kitus
Vytauto Didžiojo karo muziejaus lobynuose apstu įvairiausių eksponatų ir unikalių simbolių. Įeigą į pastatą jau daug metų saugo liūtai, kurių nuotraukų galima rasta kone kiekvieno miestiečio fotoalbume. Didžiąją muziejaus salę puošia Vytauto Didžiojo skulptūra, o pakilus į antrą aukštą galima pamatyti legendinės "Lituanicos" nuolaužas.
Išskirtinis yra ir muziejaus sodelis. Čia apie lietuvių tautos ir valstybės istoriją kalba ne tik Juozo Zikaro "Knygnešys", Bernardo Bučo "Sėjėjas", Petro Rimšos "Lietuvos mokykla 1864–1904", bet ir varpai iš bokšto viršaus. Tai laikrodžio valandas mušantis buvęs cerkvės varpas, generolo Vlado Nagevičiaus ir kompozitoriaus Juozo Tallat-Kelpšos iniciatyva atgabenti kariliono varpai ir Laisvės varpas.
Palyginti su laikrodžio valandas mušančiu, tris tonas sveriančiu buvusiu cerkvės varpu, Laisvės varpas yra labai mažas.
Kaip pasakojo Vytauto Didžiojo karo muziejaus istorikė dr. Aušra Jurevičiūtė, anuomet varpai buvo naudojami ne tik pagrindinei funkcijai atlikti. Karo metu iš jų buvo liejamos kulkos, todėl po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvos bažnyčiose varpų beveik neliko. Paaukojęs Petro Rimšos paminklą "Vargo mokykla", kelias patrankas ir kitus muziejaus eksponatus, V.Nagevičius nuo pražūties išsaugojo svarbiausius šalies simbolius. Taip muziejuje liko ir šalies kovas dėl laisvės žymintys Nepriklausomybės kovų, ir Laisvės varpai.
Laisvės simbolio debiutas
Norėdamas garsinti Lietuvos vardą, 1919 m. gegužės 9 d. Čikagos lietuvių konferencijoje advokatas Jonas Bagdžiūnas-Borden pasiūlė nulieti nepriklausomybės simbolį – Laisvės varpą. Užsakytas už surinktas aukas ir nulietas Sent Luiso metalurgijos gamykloje Laisvės varpas su rėmu svėrė 600 kg, o be jo – 500 kg.
"Ar vienas žmogus gali skambinti tokio dydžio varpu? Žinoma! Palyginti su laikrodžio valandas mušančiu, 3 t sveriančiu buvusiu cerkvės varpu, Laisvės varpas yra labai mažas", – šypsojosi A.Jurevičiūtė. Vienoje varpo pusėje įamžinti Broniaus Kazio Balučio žodžiai "O skambink per amžius vaikams Lietuvos, kad laisvės nevertas, kas negina jos", kitoje – "Amerikos lietuvių seimas Lietuvai, birželio 9, 10 ir 11 d. 1919 m. Chicago, IL.L."
Pastangos: pasak A.Jurevičiūtės, V.Nagevičiaus pastangomis nuo pražūties išsaugoti kovas dėl laisvės žymintys Nepriklausomybės kovų ir Laisvės varpai. Artūro Morozovo nuotr.
Pirmą kartą varpas apie save pranešė 1919 m. birželio 8 d., didžiausiame Čikagos "Auditorium" teatre. Teatralizuotų iškilmių metu moteris, vaizduojanti Ameriką, perdavė varpą lietuviškais tautiniais drabužiais pasipuošusiai dainininkei iš Kauno Stefai Staniuliūtei. Tuo jaudinančiu momentu ir giedant "Tautišką giesmę" daugelio dalyvių skruostais riedėjo ašaros.
Keturi Laisvės varpai
Dar metus J.Bagdžiūnas-Borden su varpu klajojo po Ameriką ir rinko aukas Lietuvai, kad ji galėtų atkurti savo nepriklausomybę. Be pinigų to nebuvo įmanoma padaryti.
Pagal pirminį sumanymą jis turėjo keliauti į Vilnių, Gedimino pilies bokštą.
Paaukojusieji dolerį, galėdavo paskambinti varpu, penkis – apdovanojami atminimo ženkliuku. Įdomu tai, kad Laisvės varpas buvo skirtas visai ne Kaunui. Pagal pirminį sumanymą jis turėjo keliauti į Vilnių, Gedimino pilies bokštą. Lenkams okupavus sostinę, su sąlyga, kad atgavus nepriklausomybę bus grąžintas Vilniui, Laisvės varpas laikinai atiteko Kaunui. Atgavus Vilniaus kraštą, varpas turėjo palikti laikinąją sostinę, tačiau kol vyko diskusijos dėl Laisvės simbolio vietos, Lietuva buvo okupuota antrą kartą.
A.Jurevičiūtė pasakojo, kad Laisvės varpas Kaune pirmą kartą suskambo 1922 m. vasario 16-ąją. Pašventinęs varpą, rašytojas kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas tądien jausmingai padeklamavo dar ir savo kūrybos odę "Bokšto pamokslas".
Vėliau Laisvės varpą buvo galima išgirsti politinių, karinių ir kultūrinių švenčių dienomis. Vytauto Didžiojo karo muziejaus istorikės žiniomis, pasaulyje yra dar trys Laisvės varpai: vienas – Meksikoje, kitas – Amerikoje, trečias – Norvegijoje, tačiau nė vienas jų taip dažnai neskambėjo kaip mūsiškis.
Galima pamatyti gyvai
Sovietų ir nacių okupacijų metu Laisvės varpas užtilo.
"Skambinti juo buvo uždrausta. Tik gėlių prie Nežinomo kareivio kapo buvo galima padėti", – dr. A.Jurevičiūtė pasakojo, kad išimtis buvo padaryta tik 1941 m. birželio 23 d., kai per Kauno radiją sukilėliai paskelbė apie nepriklausomos Lietuvos atkūrimą. Po šios giesmės jis nutilo dešimtmečiams. Saugumo sumetimais buvo net sutvirtinta Laisvės varpo šerdis, kad jos kas neužkliudytų.
Pirmą kartą po ilgos pertraukos Laisvės varpas ir vėl prabilo 1988 m. rudenį, kai virš Karo muziejaus bokšto buvo keliama trispalvė. Skambėjo jis ir kitų metų Vasario 16-ąją atidengiant Laisvės paminklą. Minint Lietuvos nepriklausomybės 100-metį garsusis varpas išmušė 100 dūžių. Prakalbinti tąsyk jį padėjo ir mokiniai.
"Tradicijos, kad jis turi skambėti per didžiąsias šventes, neliko. Dabar jis skamba retai", – istorikė priminė, kad neturintys progos Laisvės varpo išgirsti, jį gali pamatyti gyvai. Pagrindinė sąlyga – išankstinė registracija ir jokios aukščio baimės.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Parodė atnaujintą Kauno rotušę: liko tik baigiamieji darbai7
Kauno miesto muziejus pravėrė virtualias duris į atnaujintą Rotušės pastatą. Po kapitalinio remonto matyti blizgančios erdvės. Skelbiama, kada Rotušė vėl bus atvira lankytojams. ...
-
Naujieji Lietuvos zoologijos sodo gyventojai – broliai zebrai2
Vos prieš mėnesį laiko iš Čekijos į Kauną atvežti du broliai zebrai. Praėjus karantino laikotarpiui dryžuočiai pagaliau pasirodė lankytojams. Tiesa, gyvūnai – baikštoki, dar tik pratinasi prie aplinkos. ...
-
Surengė piketą prieš karjerą Pakarklės miške: beldėsi į tarybos narių sąžinę9
Pakaunės gyventojai nepraranda vilties, kad Pakarklės miške nebus leista kasti žvyro karjero ir bus išsaugotas didelis miško plotas. Vietiniai gyventojai surengė piketą po rajono savivaldybės langais ir pabandė tokiu būdu prisibels...
-
VST stiprina į hibridines grėsmes galintį reaguoti savo elitinį padalinį ORKA11
Viešojo saugumo tarnyba (VST) stiprina ir ketina plėsti savo elitinį padalinį „Operatyvaus reagavimo kontratakos komandą“ (ORKA), galintį reaguoti į hibridines grėsmes. VST vykdo jaunuolių atrankas į šį padalinį. ...
-
Robotikos čempionate varžytis su rusais atsisakiusiems kauniečiams – miesto apdovanojimai28
Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su rusais, sulaukė savo gimtojo miesto įvertinimo. Ka...
-
Sklaido mitą apie teisines bėdas netinkamai suteikus pirmąją pagalbą: nepamatuota baimė4
Gegužės 1-ąją Kauno Santakoje vyks įmonių ir organizacijų pirmosios pagalbos žaidynės „Palaikau pulsą“. Pirmąkart pristatomas renginys padės tobulinti gyvybės gelbėjimo įgūdžius. Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos direkto...
-
Jautrūs sugrįžimai: net pralaimėjimas gali būti saldus
Artėjantis XII tarptautinis Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkursas džiugina sugrįžimais – vienaip ar kitaip konkurse šiemet dalyvaus, jį stebės, vertins gerokai išaugę buvę dalyviai ir laureatai, mokytojai, ilg...
-
Į Kauną atkeliavo ženklas, primenantis apie artėjančius rinkimus26
Kauno viešojoje erdvėje atsirado didelis grotažyme pažymėtas ženklas „Aš Balsuosiu“. Šis akcentas skirtas ne tik priminti, kad šiemet gyventojai turės dalyvauti net trejuose rinkimuose, bet taip pat juose ir atlikt...
-
Vilijampolės turgavietėje iškilo velykinė morkų eglė10
Vilijampolės turgavietės prekeivius stebinęs agurkų ir moliūgų žaliaskarėmis, ne vieną išskirtinį rekordą sumušęs floristas Modestas Vasiliauskas pristatė velykinę morkų eglę. ...
-
Klaiki sukaktis: per dieną Kaune buvo išvežta ir nužudyta apie 1700 vaikų ir senolių72
Prieš aštuonis dešimtmečius įvykdytas vienas žiauriausių Kauno geto nusikaltimų. 1944 metais vadinamosios Vaikų akcijos metu per dieną iš geto buvo išvežta ir nužudyta apie 1700 vaikų ir senolių. ...