Kurortinė Kulautuva: atkurtas istorinis teisingumas

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

"Nesulaukiame tokių, kuriuos kurortinės teritorijos statusas būtų išgąsdinęs. Atvirkščiai – šis statusas suteikia Kulautuvai daugiau galimybių", – sako Kulautuvos seniūnė Dalia Šiušienė.

Tinka poilsiui su šeima

Vyriausybei suteikus kurortinės teritorijos statusą Kulautuvos ir Kačerginės miesteliams bei daliai Zapyškio, šiose Kauno rajono vietovėse gyvenimas nepasikeitė. Kol kas. Ateityje čia planuojama nemažai permainų.

"Keisis Kulautuvos aplinka. Tiesa, nemažai dalykų pasikeitė dar šio statuso siekiant: įrengtas paplūdimys prie karjero, dviračių takas nuo Kauno iki Kulautuvos, pušyne – vadinamoji sveikatingumo trasa. Kai Kulautuva dviračių taku buvo sujungta su Kaunu, labai pajutome, kad šiltuoju metų laiku savaitgaliais žmonės į Kulautuvą ne tik atplaukia laivu, bet ir atvažiuoja dviračiais. Anksčiau žmonės atsiveždavo juos automobiliais ir čia, vietoje, persėsdavo ant dviračių. Dabar nemažai atminančių iki mūsų iš Kauno", – pastebi D.Šiušienė.

Darbo dienomis pušyno apsuptame 1,5 tūkst. gyventojų turinčiame miestelyje tvyro ramybė. Seniūnė tikina, kad savaitgaliais vaizdelis pasikeičia.

"Turistų sulaukiame ir žiemą, kai karjeras pasidengia ledu: žmonės atvažiuoja pačiužinėti. Turime mišką, kur, esant sniego, labai patogu važinėtis rogutėmis. Visais metų laikais į Kulautuvą verta važiuoti dėl puikios gamtos. Čia yra kur pasivaikščioti, ką pamatyti ir kuo kvėpuoti. Turime ne tik sveikatingumo taką – miške įrengtos poilsiavietės, laužavietės – galima ir kepsnį kultūringai išsikepti, pabūti su šeima gryname ore", – pasak seniūnės, Kulautuva kol kas geriausiai tinkama šeimų su vaikais ramiam poilsiui.

Rudenį miestelio centre duris atvėrė LSMU ligoninės Kauno klinikų filialas Kulautuvos reabilitacijos ligoninė. "Jos pacientai visoje Lietuvoje skleidžia gerąją žinią apie Kulautuvą, kad čia galima atvažiuoti ne tik gydytis, gauti medicininių paslaugų", – pastebi seniūnė.

Vietos gyventojai laukia, kada reabilitacijos ligoninė išplės paslaugas, galbūt įsteigs dienos stacionarą: tikimasi, kad atvyksiantieji taip gydytis nuomos kambarius pas vietos gyventojus, čia veikiančiose trijose kaimo turizmo sodybose ar jaunimo nakvynės namuose.

Reikia įrengti biuvetę

Siekiant kurortinės teritorijos statuso, Kulautuvoje buvo įvardyti du trūkumai: nėra mineralinio vandens gręžinio ir kavinės. "Mineralinio vandens gręžinį jau turime, tik jis kol kas nepritaikytas naudoti – gręžinio vietoje reikia įrengti biuvetę. O kavinė šią vasarą turėtų būti įrengta karjero paplūdimyje. Privati įmonė čia žada įrengti vandenlenčių parką, kuriame sezoniškai veiks kavinė", – pasakojo D.Šiušienė.

Šiemet turėtų būti parengtas tarpukario laikais susiformavusios Akacijų gatvės, kurioje gausu senųjų tarpukario vilų, sutvarkymo techninis projektas. Šią gatvę ketinama atnaujinti, senus pažeistus akacijų medžius pakeisti jaunais, sutvarkyti ir pėsčiųjų takus, kuriuos dabar kai kur iškilnojusios medžių šaknys, taip pat šioje gatvėje norime įrengti poilsio zonų, kur pėstieji ar dviratininkai galėtų sustoti pailsėti. Parengus techninį gatvės tvarkymo projektą, bus ieškoma finansavimo. Gatvės tvarkymo darbus planuojama atlikti kitais metais.

"Senosios tarpukario vilos tvarkomos – šiuo metu likusi tik viena smarkiai apdegusi vila, stipriai gadinanti bendrą vaizdą. Bet ta vila parduodama – gal naujieji savininkai ten viską sutvarkys? – viliasi seniūnė. – Kulautuviškiai aplinką tvarkosi neraginami. Kurortinės teritorijos statusas dar labiau įpareigoja pasitempti."

Seniūnija ir biblioteka taip pat įsikūrusios tarpukario kurortą menančiame išskirtiniame medinuke – buvusiame viešbutyje. Planuojama, kad ateityje ne tik seniūnija, biblioteka – ir kultūros centras, ambulatorija įsikurs po vienu stogu. Dėl to deramasi su reabilitacijos ligonine, turinčia nenaudojamų pastatų. O buvęs modernus tarpukario laikų viešbutis, pasak seniūnės, ateityje galbūt vėl bus naudojamas pagal pirminę paskirtį.

Kurortinę teritoriją suteikus skirtingose Nemuno pusėse įsikūrusiems miesteliams, ieškoma būdų juos sujungti vandens ar kitais keliais. Kol kas tam, kad iš Kulautuvos pasiektum Kačerginę, tenka sukti didelį ratą pro Kauną, vasarą kitą Nemuno pusę galima pasiekti ir keltu iš Vilkijos.

"Tikimės, kad ateityje mus su Zapyškiu ir Kačergine suartins lyninis keltuvas ar sezoniškai veikiantis laivas-keltas – panašiai kaip Vilkijoje. Labai reikėtų tokios jungties su kitu Nemuno krantu. Tuomet dar labiau paskatintume dviračių turizmą: atvažiavusieji viena Nemuno puse, atgal į Kauną galėtų grįžti kita", – užsiminė D.Šiušienė.

Tinka skraidyklių sportui

"Kulautuvos apylinkės yra Lietuvoje vienos geriausiai tinkančių vietų skraidyklių sportui. Tam idealiai tinka Nemuno šlaitai, be to, čia dažniausiai pučia palankūs vėjai: Kulautuvoje – pietvakarių, Netonyse – pietryčių ", – pastebėjo Lietuvos sklandymo sporto veteranas Juozapas Liekis. Jis priminė, kad dar tarpukario laikais sklandytojai išnaudodavo stačius Nemuno šlaitus ties Netoniais ir šalia Kulautuvos, Virbaliūnuose, stūksantį Tamaros kalną (pavadintą vienos paskutiniųjų Kulautuvos dvaro valdytojų Liudmilos Fugalevičiūtės, šeimos vadintos Tamara, vardu). Nuo 1952 m. pakaunėje prasidėjo Lietuvos sklandymo renesansas. Čia treniravęsi Lietuvos sklandytojai, tarp jų ir J. Liekis, pasiekė įspūdingų rezultatų Sovietų Sąjungos ir tarptautinėse varžybose. Be to, patogūs Nemuno šlaituose esančių kalvų aukščiai: Tamaros kalnas Virbaliūnuose – 35 m, Netonių kalnas – 55 m. Šias kalvas mes su kolegomis naudodavome pradiniams mokymams. Čia pasitreniravę, mes važiuodavom skraidyti Kaukaze, Vidurinėje Azijoje", – pasakojo pašnekovas.

J.Liekio įsitikinimu, Kulautuvos apylinkes būtų galima naudoti sklandymo sportui ir dabar. Pirmuoju žingsniu galėtų tapti šiemet gegužę planuojamas 1977 m. Kulautuvos apylinkėse vykusio Pirmojo Lietuvos skraidyklių čempionato atminimo renginys.

Atgyja per festivalį

"Pagaliau atkurtas istorinis teisingumas", – taip faktą, kad Kulautuvai suteiktas kurortinės teritorijos statusas, vertina žurnalistas, kraštotyrininkas Algirdas Marazas. – Žinoma, to, kas čia buvo tarpukariu, jau nebebus – dabar žmonės ilsėtis ir į maljorkas, kitur važiuoja."

Žinoma, to, kas čia buvo tarpukariu, jau nebebus – dabar žmonės ilsėtis ir į maljorkas, kitur važiuoja.

Pašnekovo žodžiais, dabar panašiai kaip tarpukariu miestelis atgyja tik per tarptautinį dainuojamosios poezijos festivalį "Akacijų alėja".

"Kodėl tarpukariu Kulautuva buvo kur kas populiaresnis kurortas nei Kačerginė? – perklausia kulautuviškis. – Todėl, kad, kaip rašė tarpukario spauda: jei Kaune lyja – tai Kulautuvoje saulė šviečia. Kulautuvos geografinė padėtis labai palanki: pietūs – nuo Nemuno pusės, iš tos pusės ir saulės atokaita. Jos neužstoja pušynas, kaip kitapus Nemuno esančioje Kačerginėje. Į išskirtines Kulautuvos gamtos sąlygas, puikiai tinkančias vasarvietei, dar Pirmojo pasaulinio karo metais atkreipė dėmesį vokiečiai. Jie planavo čia įrengti pasaulinio garso kurortą, iš Kauno iki Kulautuvos nutiesti tramvajaus liniją."

Pasak pašnekovo, tai rodo, kad jau tada šis Nemuno užtvindomas, smėlio ir dumblo užnešamas mažas kaimelis buvo žinoma vieta.

Manoma, kad Kulautuva kaip poilsiavietė buvo žinoma jau apie 1880 m. Vietos gyventojai savo trobas per vasarą užleisdavo poilsiautojams, kurių dauguma buvo Kauno žydai. A.Marazui pavyko dokumentais pagrįsti tai, kad Kulautuvoje vasarnamiai stovėjo dar iki Pirmojo pasaulinio karo.

"Paskutiniųjų Kulautuvos dvaro valdytojų Fugalevičių palikuonys perdavė man 1918 m. aktą, kuriame rašoma, kad Kulautuvos dvare buvęs 21 vasarnamis. Daugelis jų karo metais buvo sunaikinti – tik du jų išlikę geresnės būklės. Viename jų apsistojo po karo į Kulautuvą sugrįžusi viena iš trijų paskutiniųjų dvaro paveldėtojų – Lidija Fugalevičiūtė-Stauskienė, ten įkūrusi savo pensioną", – pasakoja kraštotyrininkas. Dvarą L.Fugalevičiūtė-Stauskienė valdė kartu su seserimi Liudmila ir broliu Sergejumi Fugalevičiais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Pavyduoliams

Pavyduoliams portretas
Taip, Kulautuvoje nieko nera padaryta, bet BUS! Issirinkom nauja valdzia, yra planuose ir kavine, ir viesbutis, ir vandens pramogos, ir sveikatinimo programos, ir baznycia, ir biuvete, ir WC...... Viskas numatyta ir bus.

Kacerginei

Kacerginei portretas
O nereik maltis pusynuose su automobiliais. Su dvirateliu reikia vazinetis misko takeliais. Sitoks grazus Dievu ir Deiviu slenis, vaikstinekit, grozekites, rinkit zoleles, uogeles ☺

Giedrius

Giedrius portretas
Kulautuvoje nėra absoliučiai nieko padaryta, kad tai vadintųsi kurortu. Jei Kulautuva kurortas, tai reikia kurortu vadinti visą Nemuno pakrantę.
VISI KOMENTARAI 25
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių