Iš kur Nemuno saloje atsirado reta papūga?

Nemuno saloje įsikūrė netikėta viešnia – ryškiaspalvė papūga. Kaip ji ten atsirado, nežinia.

Medyje gliaudo sėklas

„Ne kiekvienam yra tekę pamatyti tokį paukštį, gyvenantį laisvėje. Jo plunksnos labai ryškios“, – sakė plunksnuotį pamatęs kaunietis Vytautas Eigirdas.

Papūgą jis pastebėjo vakar. Ekologiją studijuojantis 22-ejų metų vaikinas paukščių stebėjimui tąkart buvo pasirinkęs atkarpą palei Nemuną nuo Santakos iki Šančių. Čia jis matė klykuolių, didžiųjų ir mažųjų dančiasnapių, gulbių nebylių, kormoranų, kelis laukius, kuoduotųjų ančių, kitų sparnuočių.

„Bet labiausiai nustebau, kai jau grįždamas Nemuno saloje augančio medžio viršūnėje pamačiau sėklas gliaudančią  Kramerio papūgą“, – pasakojo V. Eigirdas. Jis pastebėjo, kad tai patinėlis, mat aplink kaklą turi raudonų plunksnų juostelę.

„Paukštis mane prisileido iki medžio, kuriame tupėjo, bet pagaunamas toli gražu nesileido. Vos tik prisiartindavau, papūga perlėkdavo į kitą medį. Skraido puikiai“, – įspūdžiais dalijosi kaunietis, ornitologija susidomėjęs dar vaikystėje.

Šansai išgyventi žiemą – menki

Anot V. Eigirdo, papūga saloje pastebėta ir penktadienį.

„Kolega sakė, kad ją matė pušyse, besislepiančią nuo paukšvanagio. Tačiau kol kas papūga elgiasi kuo puikiausiai: susiranda maisto, žino, kad reikia slėptis“, – teigė pašnekovas.

Jo manymu, galimybė tokiam paukščiui išgyventi Lietuvoje žiemą yra labai menka. Bene vienintelė išeitis – leistis sugaunamam ir bent kelis šaltuosius mėnesius praleisti nelaisvėje.

Lietuvos ornitologų draugijos tarybos narys Julius Morkūnas spėja, kad papūga greičiausiai buvo laikoma nelaisvėje.

„Pagal jos elgesį spėčiau, kad ji pabėgusi iš namų, ir jau senokai. Ji jau išmokusi susirasti maisto, žino, ką lesti, todėl sakyčiau, kad laisvėje ji jau nuo vasaros“, – svarstė paukščių žinovas.

Tačiau, anot jo, gali būti, jog paukštis yra atskridęs iš Pietų Europos, kur gyvena dalis Kramerio papūgų populiacijos.

Antroji paklydėlė šiemet

J. Morkūno žiniomis, tai yra antroji Kramerio papūga, šiemet pastebėta Lietuvos miškuose ar parkuose. „Dar viena buvo stebėta Druskininkuose, bet ji buvo labai baikšti“, – prisiminė vyras.

Lietuvos gyvūnų globos draugijos pirmininkas veterinarijos gydytojas Benas Noreikis patarė kurioje nors papūgai gerai matomai vietoje įrengti lesyklą, pripratinti ją lankytis, o vėliau ten pastatyti gaudyklę.

„Jei papūga gerai įmitusi, randa maisto, jai ir sniegas, ir nedidelis šaltukas gali būti nebaisūs. Bet mūsų žiemos gana šaltos, tad geriausia būtų ją sugauti“, – sakė B. Noreikis.

Jis teigė, kad lesinti tiks parduotuvėse parduodami grūdai, kombinuoti pašarai, skirti papūgoms.