Kulautuva trankiai atšventė 650-ąjį gimtadienį

Su tarpukario šlageriais, Danieliaus Dolskio ir Antano Šabaniausko antrininkais, iškilmingomis eitynėmis ir Karinių oro pajėgų orkestru šeštadienį Kulautuva atšventė 650-ąjį gimtadienį. Tarpukario kurorto dvasia Kulautuvoje justi ne tik per šventes – ir kasdienybėje.

Atgijo šlagerių karaliai

Šventėje dominavo tarpukario akcentai: netrūko pasipuošusiųjų pagal to meto madas, koncerte skambėjo garsieji šlageriai "Onyte, einam su manim pašokti", "Palangos jūroj", "Paskutinį sekmadienį" ir kiti, anuomet Kaune, Valstybės teatre, statytų populiarių operečių arijos. Operos solistai Liudas Mikalauskas ir Egidijus Bavikinas persikūnijo į šlagerių karalius D.Dolskį ir A.Šabaniauską. Kulautuvos vasaros estradoje atgijo tarpukario laikų vaizdeliai.

"Jau XIV a. Vygando Marburgiečio kronikoje minima Kulautuva pakaunės krašto ir visos Lietuvos istorijoje vaidina išskirtinį vaidmenį. Kadaise, viduramžiais, čia pasirašyta istorinė Salyno sutartis.

Tarpukariu Kulautuva – prestižinis kurortas. Deja, sovietmečiu apleistas. Tačiau tikiu, kad mūsų visų bendromis pastangomis jis vėl atgims", – į Kulautuvos bendruomenę šventėje kreipėsi Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Pagrindinėje miestelio gatvėje – Akacijų al. – šeštadienį atidengtas ir pašventintas stogastulpis Fugalevičių giminei atminti. "Fugalevičiai buvo paskutinieji Kulautuvos dvaro savininkai. Stogastulpyje pavaizduoti vaikai. Karo metais Fugalevičiai slėpė žydų vaikus, dėl to jiems suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai", – paaiškino kulautuviškis kraštotyrininkas, gidas Mykolas Fedaravičius.

Prie karjero – paplūdimys

Iškilmingos šventės dalyvių eitynės, lydimos Karinių oro pajėgų orkestro, pajudėjo Kulautuvos vasaros estrados link. Šventės dalyviai rikiavosi ir šalia tarpukariu iškilusios Švč. Mergelės Marijos skulptūros. Skulptorius Stasys Stanišauskas ją sukūrė 1934 m., visai Lietuvai pažymint prezidento Antano Smetonos 60-metį. Šiemet skulptūra ir jos baliustrada baigta restauruoti, išvalyti šalia esantys Nerėpos upelio tvenkiniai, sutvarkyta jų aplinka, Kulautuvos parke įrengti šviestuvai. Šventėje pristatyti šie ir kiti Kauno rajono savivaldybės administracijos vykdyto ES kofinansuoto projekto rezultatai. Pagal šį projektą, kurio vertė – per 4 mln. litų, rekonstruota ir senoji Kulautuvos vasaros estrados aikštelė, įrengtas Kulautuvos žvyro karjero paplūdimys.

Šeštadienį paplūdimys, vienintelis Kauno rajone atitinkantis tarptautinius Mėlynosios vėliavos reikalavimus, paskelbtas atidarytu – kai kurie šventės dalyviai jį jau išbandė. Karjeras buvo sutvarkytas: išvalytas jo dugnas, pakrantės, įrengta gelbėjimo stotis su medicinos punktu, pontoninė valčių prieplauka, persirengimo kabinos, žaidimų aikštelės vaikams, tinklinio aikštelė, treniruokliai, specialiu taku į vandenį gali patogiai nusileisti neįgalieji.

Kurs japonišką sodą

"Ateityje planuojame paplūdimį plėsti. Visai šalia karjero teka Nemunas, ketiname ir jo pakrantėje įrengti paplūdimį. Juk vanduo Nemune dabar daug švaresnis, yra besimaudančiųjų ir ten", – sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Ričardas Pudževelis. Buvęs Kulautuvos seniūnas priminė, kad tarp Nemuno ir pušyno yra paliktas 70 ha žemės ruožas visuomenės poreikiams, kurį galima įvairiai panaudoti. Šalia jo turėtų išaugti japoniškas sodas. Pasamdžiusi specialistus iš Japonijos, sodą kurs nekilnojamojo turto bendrovė, besiruošianti šalia statyti privačių namų kvartalą. "Kulautuva gali plėstis, bet tik šiek tiek. Mat iš vienos pusės ją riboja Nemunas, iš kitos – pušynas", – paaiškino R.Pudževelis.

Kulautuvoje išlikę nemažai medinių tarpukario vilų. Vienoje tokių įsikūrusi seniūnijos administracija – ištaigingajai vilai "Vita" priklausiusiame pastate. Anuomet čia veikė kavinė ir lošimo namai. Ar dabartiniai seniūnijos darbuotojai jaučia senąją pastato dvasią? "Nelabai, atmosfera – darbinė, ne lošimų, – juokėsi Kulautuvos seniūnė Eglė Valiauskienė. – Tarpukario kurorto dvasią jaučiame tiek, kiek Kulautuva yra išlikusi ramybės oaze."

Keletą medinukų neatpažįstamai nuniokojo gaisrai. Tarp jų – Kulautuvos Švč. Mergelės Marijos bažnyčia. Dabar buvusios bažnyčios vietą teženklina pamatai. Ugnies nepaliesta išliko medinė varpinė su varpu, kurį, kaip pasakoja senieji kulautuviškiai, buvęs Kulautuvos parapijos klebonas Dominykas Mikšys pokariu nupirko už 1500 rublių. Iš pradžių varpas buvo užkastas, vėliau stovėjo bažnyčios šventoriuje. Tik atkūrus nepriklausomybę buvo pastatyta medinė varpinė, iškeltas varpas ėmė dirbti savo darbą – kviesti parapijiečius į šv.Mišias. Šiemet jis kvietė velykinei procesijai, kuri nusidriekė nuo laikinų maldos namų Poilsio g. iki senosios bažnytėlės šventoriaus.

Jučionys – Kulautuvos pradžia

Sakoma, kad Kulautuvos pradžia – Tamaros kalnas ir buvęs Jučionių kaimas. XIX a. pabaigoje gyvenamieji pastatai nuo šių aukščiau esančių vietų ėmė leistis žemyn – arčiau Nemuno.
Jučionių g. ir dabar stūkso keletas antrą šimtmetį skaičiuojančių pastatų. Ant gyvenamojo namo išraityta data – 1905 m. Čia gimė ir užaugo viena senųjų Kulautuvos gyventojų – Aldona Petrauskaitė-Bulotienė. Kartu su ja užeiname į nebegyvenamą trobą. Virtuvėje tebestovi duonkepė krosnis. Paragauti ant kopūsto lapo joje keptų bulvinių blynų užsukdavo Bulotų giminaitis garsus krepšininkas Sergejus Jovaiša.

Kambaryje kabo A.Petrauskaitės-Bulotienės tėvelių portretai, stovi kirvarpų išvarpytas šimtametis stalas. "Šeimoje augome dvylika vaikų, užaugome aštuoni. Prie šio stalo visi netilpdavome", – glostydama stalą sakė senolė. Šiemet ji su vyru Vincu Bulota švenčia 58-ąsias vestuvių metines. "Kai susipažinome, Vincas mane sekiojo sekiojo – iš Kulautuvos į Jučionis atsekė. Aš gi ne kulautuviškė – jučioniškė. Anksčiau čia buvo Jučionių kaimas, tik vėliau jį prie Kulautuvos prijungė", – prisiminė pašnekovė. "Ne, tai tu mane susiradai ir pas mane atėjai", – prisiminęs jų pažintį, šypsodamasis žmonai prieštaravo V.Bulota.

Medžiai suteikia energijos

"Aš – kulautuviškis, bent jau telefonų knygoje taip rašoma, – juokėsi Lietuvos kardiochirurgijos patriarchu tituluojamas akademikas profesorius Jurgis Brėdikis. – Kol šilta, gyvenu čia, kai atšąla, važiuoju į Kauną." Akademikas prisipažįsta: žiemai palikti Kulautuvos nesinori. Vasarnamio terasoje jis turi patogią darbo vietą – čia baigia rašyti šeštąją savo knygą. Iš terasos matyti gretimos sodybos kampas ir pušyno guotas. "Čia oras kitoks. Prie mano lango žydi slyva, alyva, dabar – jazminas. Pauostykit – natūralūs kvapai taip pat teigiamai veikia organizmą.

Neseniai gyventojus turėjau – varnėnus, jau išlėkė. Paukščių daug, įvairių – kartais girdžiu ir lakštingalą. Visa tai teikia didžiulį malonumą. Žmonės sako: važiuojame grybauti, pabūsime gamtoje. Bet eina nunarinę galvas – net nemato, kokie gražūs medžiai. Į gamtą reikia įsižiūrėti. Galų gale medžiai suteikia energijos", – įsitikinęs garsus medikas, neseniai atšventęs 85-ąjį gimtadienį. Jis prisimena, kad anksčiau, kai aplinkiniai gyventojai pieveles pjaudavo dalgiais, jų galandimo būdavo malonu klausytis. "Dabar žoliapjovės garsas ausį rėžia. Vieną dieną vienas kaimynas darbuojasi, kitą dieną – kitas. Siūlysiu mūsų seniūnaičiui, kad vieną sutartą savaitės dieną žolė būtų pjaunama. Gyvename Demokratų g. – ir elkimės demokratiškai: gerbkime kitų teisę į poilsį", – ragino J.Brėdikis.

Akademikas prisiminė, kaip vaikystėje su tėvais į Kulautuvą atplaukdavo garlaiviu. "Tada žmonės plaukdavo šventiškai apsirengę, pasipuošę, dažnas – su sumuštinių krepšiu. Teta netoli Kulautuvos turėjo ūkį – važiuodavome arkliais. Visko čia būdavo: ir vakaruškų, ir kaimo muštynių", – prisimena pašnekovas.

Sujungs Zapyškį ir Kulautuvą

Pagrindinė Kulautuvos gatvė – Akacijų al. – nusėta baltais lapeliais: akacijos meta žiedlapius. Liepos 12 d. ši gatvė ir Kulautuvos parkas pražys kitaip: minią gerbėjų tradiciškai suburs tarptautinis dainuojamosios poezijos festivalis "Akacijų alėja". Gatvė, suteikusi pavadinimą festivaliui, yra vadinusis ir Liepų, ir A.Smetonos al.

Jau penktą sezoną į Kulautuvą sekmadieniais plaukia laivas "Tolstojus". "100 vietų laive visi bilietai paprastai būna išpirkti. 2012 m. šis reisas buvo išrinktas populiariausiu turistiniu maršrutu Lietuvoje", – pastebėjo Kulautuvos seniūnė.

Rudenį Kulautuvoje duris atvers moderniausia Lietuvoje širdies ir nervų ligų reabilitacijos klinika. "Ateityje – gal po trejų metų – Kulautuvą ir Zapyškį, tikimės, sujungs lyninis keltuvas. Kulautuvą iš Kauno bus galima pasiekti dviračiais, į Zapyškį persikelti keltuvu ir kitu dviračių taku sugrįžti į Kauną. Tuomet sieksime kurortinės vietovės statuso. Ne vien Kulautuvai – Mažajam Nemuno žiedui, į kurį įeis Kulautuva, Zapyškis, Kačerginė", – planais dalijosi R.Pudževelis.

Suklestėjo kurorto laikais

Kulautuva pirmąkart paminėta 1364 m. Vygando Marburgiečio kronikoje. Manoma, kad Nemuno saloje priešais Kulautuvą 1398 m. buvo pasirašyta Salyno sutartis tarp Vytauto ir kryžiuočių, vadovaujamų Vokiečių ordino didžiojo magistro Konrado fon Jungingeno.

Miestelio vardo tikroji kilmė nėra visiškai aiški. Liaudies etimologijoje jis siejamas su kultuve. Pasakojama, kad nuo seno moterys Nemune triukšmingai velėdavo skalbinius. Ankstyvuose rašytiniuose šaltiniuose miestelio pavadinimas įvairuoja: Gollandiam, Galanten, Golanten, Kalanken.

XVI–XVII a. Kulautuvos dvarą valdė bajorai Kulautuvai.

Pirmieji vasarnamiai Kulautuvoje ėmė kilti Pirmojo pasaulinio karo metais. Vėliau, nuo 1920 m., Kaunui tapus laikinąja sostine, jų sparčiai daugėjo. Pirmieji laikini ir prasti mediniai vasarnamiai kilo Nemuno potvynių semtame pakrantės ruože. Manoma, kad jų savininkai, daugiausia – žydai, vasarnamius apdrausdavo, o, potvyniui juos nuplovus, už gautus pinigus statydavosi rimtesnes vilas tolėliau, pušyne – ten, kur daugelis jų išliko iki šių dienų.

1933 m. Kulautuvai suteiktas kurorto statusas. Jo įkūrėju laikomas pulkininkas leitenantas Vytautas Augustauskas (1884–1944) kurio rūpesčiu paruoštas kurorto planas, gatvės apsodintos liepomis ir baltosiomis akacijomis, iškastas tvenkinys, įsteigta mokykla.

Kulautuvai tapus kurortu, nuolatinių poilsiautojų skaičius ėmė sparčiai augti. Daugelis jų, kaip ir vilų savininkų, buvo žydų kilmės. Sezono metu į Kulautuvą keturis kartus per dieną plaukdavo garlaivis. Pasiekti ją buvo galima ir autobusu – paskutinis autobusas atvažiuodavo 23 val.

XX a. viduryje Kulautuvoje įkurti vaikų darželis, jaunimo namai, kultūros namai, vaikų tuberkuliozės ligoninė ir sanatorija "Kregždutė", ambulatorija. Tuomet miestelyje susiformavo gausi medikų ir pedagogų bendruomenė.

Prie Kulautuvos veikė sklandytojų mokykla. 1952 m. Kulautuvoje jau buvo penki sklandytuvai, čia prasidėjo Lietuvos sklandymo renesansas.

Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką ir kitą draudžiamąją spaudą Kulautuvoje platino Alfonsas Svarinskas, Stasė Jasiūnaitė.

Sovietmečiu gimė tradicija Kulautuvoje rengti Kauno rajono dainų šventes, čia jos tebevyksta iki šiol.

1993–1996 m. rasti Kulautuvos lobiai. Tai penki vėlyvųjų viduramžių sidabrinių dirbinių lobiai: sidabro lydiniai, papuošalai arba jų dalys.

Šiuo metu Kulautuvos miestelyje gyvena 1,5 tūkst. gyventojų.

Parengta pagal Algirdo Marazo ir M.Fedaravičiaus surinktą medžiagą.