KTU gimnazijos direktorius: esu labai nepatenkintas egzaminų rengėjais

Prasti abitūros informacinių technologijų egzamino rezultatai nustebino ne tik moksleivius, bet ir pedagogus. Apie tai – pokalbis su informatikų kalve vadinamos Kauno technologijos universiteto gimnazijos direktoriumi Bronislovu Burgiu.

Dauguma informacinių technologijų amžiaus žmonių be kompiuterio neįsivaizduoja savo gyvenimo, juolab – jaunuoliai, dažno jau vadinami išmaniąja karta. Todėl tokie prasti abitūros informacinių technologijų (IT) egzamino rezultatai nustebino ne tik moksleivius, bet ir pedagogus.

Šiemet IT egzamino Kaune neišlaikė daugiau nei 14 proc. moksleivių iš 257 laikiusiųjų. Visoje Lietuvoje neišlaikiusiųjų buvo dar daugiau. Aukščiausiu balu Kaune buvo įvertinti du dvyliktokai – tiek pat, kiek ir pernai.

Apie egzamino rezultatus – pokalbis su informatikų kalve vadinamos Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos direktoriumi Bronislovu Burgiu.

– Kas pakišo koją abiturientams, kad tiek daug moksleivių neišlaikė informacinių technologijų egzamino: jaudulys, žinių trūkumas?

– Bėda yra ne moksleivių pasiruošimas. Abiturientams neįmanoma tinkamai pasirengti egzaminui, nes negali nuspėti, ko ir kaip jie bus paklausti.

– Tai ar nėra aiškios mokymosi programos, pagal kurią ruošiami egzamino klausimai?

– Mokyklose yra programos, bet tie, kas ruošia egzaminų užduotis, gali paklausti ko tik nori. Ar mes žinome, kas parengia egzamino užduotis? Ne. Ir, atrodo, kad niekad nesužinosime. Jie įslaptinti lyg žvalgybos specialistai. Esu be galo nepatenkintas tais, kurie rengia tokius egzaminus.

– Ar egzamino užduotys buvo tinkamos abiturientams, ne per sunkios?

– Vienuolika metų mes leidome žurnalą "Kompiuterija", todėl tikrai žinome, kokios turėtų būti egzamino užduotys – jos nėra tinkamos dvyliktokams. Jau ne vienus metus IT egzamino užduotys kelia diskusijų, tačiau šįmet tai tapo labai akivaizdu, kai tiek moksleivių neišlaikė egzamino. Kaip aš galiu dabar savo moksleivius skatinti mokytis informatikos, kai egzamino užduotys tiesiog nesąmoningos.

– Ar įžvelgiate nors kiek mokytojų kaltės?

– Aš juos užjaučiu, nes, sužinojus rezultatus, jiems gali kilti vienintelė mintis, kad nesugebėjo mokiniams perteikti reikiamų žinių. Be to, iš kur informatikos mokytojams žinoti, ką būtent šiemet sugalvos egzaminų sudarytojai.

– Kaip, jūsų nuomone, reikėtų keisti nusistovėjusią tvarką?

– Egzamino užduotis juk nebūtinai turi ruošti profesionalūs informatikai. Mes visi mokame naudotis kompiuteriais, kompiuterinėmis programomis, todėl egzamino užduotis gali paruošti bet kuris kvalifikuotas specialistas, nebūtinai informatikas.

– Egzaminai lyg loterija – arba laimėsi, arba ne. Kodėl taip yra?

– Egzaminų užduočių sudarytojai stengiasi nurungti abiturientus. Susidaro įspūdis, kad jiems smagu, jog vaikas kažko nežino, sugalvoja tokias užduotis, kurias galėtų įveikti tik savo srities profesionalai. Atrodo, kad valstybė nemyli savo vaikų.

– Jūsų nuomone, ar tokie prasti egzaminų rezultatai turės įtakos abiturientų ateičiai?

– Kaunas turi kelis universitetus, kurie ruošia stiprius informatikus, o ką mes darome – kasame duobę ateities studijoms, prarasime protingus moksleivius, kurie galėtų studijuoti aukštosiose mokyklose informatiką. Egzamino užduočių sudarytojai ir tikrintojai vykdo diversiją viduriniame ir aukštajame moksle.

– IT specialistai šiuo metu yra vieni paklausiausių Lietuvos darbo rinkoje. Tai ar nekasame duobės mūsų pačių ateičiai?

– Nuolat kalbame, kad informacinės technologijos yra viena svarbiausių specialybių išteklių neturinčiai šaliai. Informatikai galėtų mūsų šaliai sukrauti lobius. Deja, tokia egzaminų sistema žlugdo mūsų vaikų ir valstybės ateitį.

– Kaip sekėsi jūsų gimnazijos abiturientams laikyti IT egzaminą? Ar visi išlaikė?

– KTU gimnazijos abiturientai šįmet prasčiausiai išlaikė lietuvių kalbos ir informacinių technologijų egzaminus. Informatikos egzaminą laikė 8 gimnazistai ir visi išlaikė, buvo netgi vienas šimtukas, bet bendrai balai buvo per maži. Visų laikiusiųjų vidurkis 79,88 proc. Mažiausias balas buvo 47. Man be galo gaila vieno abituriento, kuris planavo studijuoti informatiką, bet gavo labai menką balą – vos 54. Jis buvo labai stiprus informatikas, netgi šios srities fanatikas.

-----------------------

Tomas Šostakas

Abiturientas, iš IT egzamino gavęs 100 balų.

Manau, kad nemažai moksleivių į egzaminą ėjo visiškai nepasiruošę. Mano gimnazijoje mokytojai mus labai spaudė, bet, kiek žinau, kitose mokyklose, pvz. kaimo regionuose, net nemoko vaikų programavimo. O būtent programavimas ir sudarė 50 proc. galutinio įvertinimo. Norint išlaikyti informacinių technologijų egzaminą, visų pirma reikia turėti loginį mąstymą, be jo toli nenueisi. Be to, būtini matematikos pagrindai, nes be šių žinių neįmanoma taisyklingai atlikti programavimo. Kitos 50 proc. užduočių buvo apie programų paketą "Microsoft Office" (Word, Exel, PowerPoint ir t.t.), teorinės žinios apie informatiką. Tie moksleiviai, kurie nemokėjo programuoti, vis tiek galėjo surinkti 50 balų, jeigu tinkamai išmoko teoriją. Aš asmeniškai nuo aštuntos klasės programuoju, todėl egzaminas man nebuvo sudėtingas. Ką veiksiu po egzaminų? Gavęs atestatą ruošiuosi važiuoti į Nyderlandus studijuoti informatikos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Giedrė

Giedrė portretas
Manyčiau vis gi labiausiai "kalta" nesąmoninga švietimo sistema IKT iš pirmųjų pozicijų "maloningai" perkėlusi į paskutiniąsias dar tais metais, kai pirmą sykį vienuoliktokams pasiūlė rinktis: mokytis IT ar - ne. Sugrąžinkime IKT į mokymo programų branduolį ir didžioji dauguma problemų išsispręs.

Kaimas

Kaimas portretas
Nenuvertinkite kaimo mokyklų. Laikėme keturi IT egzaminą. Gavome 97,61,48,23 procentus.

Informatikas

Informatikas portretas
Kai paskaitai komentarus. Supranti kodėl tiek daug neišlaikė. Pasirodo nevisi moka lietuvišką klaviatūros „layout'ą“ įsijungti. :( Jei jau moki žaisti kompiuterinius žaidimus, tai dar nereiškia, jog esi kompiuteriu specialistas.
VISI KOMENTARAI 18

Galerijos

Daugiau straipsnių