Kryžiuoja ietis dėl sukilimo vado suėmimo vietos

Vilkijos krašto istorijos mylėtojai išsiaiškino, kad vienas iš 1863 m. sukilimo vadų Antanas Mackevičius caro kareivių greičiausiai buvo užkluptas ne toje vietoje, kurią ženklina koplytstulpis ir paminklinis akmuo.

Vilkijos krašto istorijos mylėtojai išsiaiškino, kad vienas iš 1863 m. sukilimo vadų Antanas Mackevičius caro kareivių greičiausiai buvo užkluptas ne toje vietoje, kurią ženklina koplytstulpis ir paminklinis akmuo.

Paminklas iškilo ne ten?

Vilkijos apylinkių gyventojai ir daugelis dažnai važiuojančiųjų keliu Kaunas–Jurbarkas puikiai žino Ringovės kaime pakelėje stūksančią seną medinę trobą. Šalia – istoriko, kraštotyrininko Gedimino Ilgūno (1936–2010) iniciatyva dar sovietmečiu A.Mackevičiui atminti iškilęs koplytstulpis, vėliau – ir paminklinis akmuo. G.Ilgūnas knygoje "Antanas Mackevičius: sukilimo žygiai ir kovos" rašo, kad sukilimui vadovavęs kunigas caro kareivių buvo užkluptas šioje troboje – tuomečiame eigulio name.

Kraštotyrininkas, Padauguvos girininkijos girininkas Kęstutis Markevičius, ištyrinėjęs senuosius žemėlapius, išsiaiškino, kad toje vietoje, kur yra A.Mackevičiaus atminimo ženklai, 1863 m. jokia troba nestovėjusi. "To meto kartografinė medžiaga (žemėlapiai) rodo, kad karčiama ir eigulio namelis buvo už 1 km nuo čia, Ringovės piliakalnio papėdėje. O dabartinio paminklo vietoje XIX a. vidurio žemėlapiuose nėra jokios pastato žymės. Namas, šalia kurio pastatytas paminklas, žemėlapiuose atsiranda tik XIX a. pabaigoje, maždaug nuo 1890 m.", – tvirtino senuosius žemėlapius tyrinėjęs K.Markevičius. Jis atkreipė dėmesį, kad rąstai minėtos trobos viduje yra sužymėti – sunumeruoti. "Tai reiškia, kad ji anksčiau stovėjo kitur, buvo išardyta, pervežta ir čia iš naujo suręsta. Manome, kad tikroji istorinio eigulio namelio vieta yra Ringovės piliakalnio papėdėje – tai parodo ir žemėlapiai", – įsitikinęs kraštotyrininkas.

Pašnekovo žodžiais, dėl istorinio teisingumo A.Mackevičiaus atminimo ženklai piliakalnio papėdėje ir turėtų stovėti.

Suimtas pačiame pasienyje

Pirmasis įvardijęs galimą A.Mackevičiaus suėmimo vietą už 1 km nuo Ringovės piliakalnio nutolusios trobos buvo G.Ilgūnas. Dar sovietmečiu jis tyrinėjo A.Mackevičiaus kovų ir žygių vietas, rengė ekspedicijas.

Buvo žinoma, kad A.Mackevičius su dviem palydovais 1863 m. gruodį keliavo į Lenkiją pas sukilimo vadovybę. Sutartoje vietoje tarp Vilkijos ir Seredžiaus jie turėjo keltis per Nemuną valtimi ir taip atsidurti nebe tuometės Rusijos valdose, o Prūsijos karalystės dalimi tapusioje Lenkijoje, Augustavo gubernijoje. Ilgai keliavę ir sutartoje vietoje valties neradę (manoma, kad tai galėjo atsitikti dėl išdavystės arba keliauninkai galėjo nuklysti į šalį), sukilėliai užsuko į valstybinio eigulio namą sušilti.

Remdamasis vietos gyventojų pasakojimais, G.Ilgūnas priėjo išvadą, kad Ringovės kaime prie pat kelio Kaunas–Jurbarkas stūksanti troba yra senasis eigulio namas, kuriame A.Mackevičius su palydovais atkreipęs į save taip pat atsitiktinai (esą ieškant ugnies pypkei prisidegti) užsukusių caro kareivių dėmesį. Kilus sąmyšiui, A.Mackevičiui pavyko pabėgti, tačiau kareiviai jį, iš pradžių sėkmingai sumėčiusį pėdas ir miške pasislėpusį, aptiko ir pristatė į Kauną, kur kunigas buvo teisiamas. Savo indėlio sukilime prieš carinę priespaudą nebandęs nuslėpti kunigas buvo nuteistas mirties bausme.

Perkelti nerekomenduoja

Vilkijos apylinkių seniūnas Arūnas Bačiūnas tikino gerai žinąs diskusijas dėl A.Mackevičiaus įamžinimo vietos autentiškumo, tačiau yra linkęs laikytis G.Ilgūno versijos. "Dabartinė vieta pasirinkta neatsitiktinai – ją nustatė G.Ilgūnas. Jei mums kas nors tikrai pasakytų, kad suėmimo vieta yra piliakalnio papėdėje, tai galima pasamdžius techniką tą akmenį ir koplytstulpį pertempti. Bet kur garantija, kad po pusmečio ar po metų neateis kitas žmogus ir nepasakys: istorinė vieta yra visai ne čia, o dar kitur?" – abejojo A.Bačiūnas.

Pasak Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojos Rūtos Černiauskienės, diskusijos dėl suėmimui vadovavusio kunigo įamžinimo vietos vyksta ne pirmi metai. Spalio mėnesį savivaldybėje rengtas pasitarimas, kuriame dalyvavo K.Markevičius, Vytauto Didžiojo karo muziejaus atstovai.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Mindaugs

Mindaugs portretas
aš ir daug domiuosi 1863 sukilimu nemažai info perskaitęs ir fotkių matęs..bet gal Mackevičius planavo persikelt per Nemuną ne ties Ringovę..o toliau link Tilžės?Arba ,kad ir persikėlus ties Ringovę o nuo ten sukt į Prūsiją..? o tai įmanoma,kad ta trobelė buvo buvusi ta smuklė tik vėliau perkelta į dabartinę vietą?ar prie piliakalnio yra,buvo likę kokių pamatų senų likę?Galvoju žygį nuo Vilkijos,užsukant ir į Ringovę..ar ten netoli nuo kelio ta trobelė? mano asmeninis puslapiukas,jei kam įdomu mane rasite čia: h ttps://w w w.fac ebook.com/Senuobin%C4%97s-m%C5%ABs%C5%B3-buo%C4%8Di%C5%B3-tradicijos-127731260582088/notifications/

AAA

AAA portretas
1863-1867M CARINĖS RUSIJOS TRIVARSTIS ŽEMĖLAPIS SMUKLĘ(KARČIAMĄ) ŽYMI PRIE RINGOVĖS PILIAKALNIO. KUR STOVI PAMINKLAS-NĖRA VISIŠKAI NIEKO. VĖLESNI ŽEMĖLAPIAI RODO IR EIGULIO NAMELĮ PRIE PILIAKALNIO. TAIP, KAD....BE TO A.MACKEVIČIUS PERSIKELTI TURĖJO PER NEMUNĄ Į KRETKAMPĮ KURIS TAIPAT YRA PRIEŠAIS PILIAKALNĮ, NEBENT IRKLUOTŲ PRIEŠ SROVĘ:),O GAL VALTIS BUVO SU MOTORU:)

ist.

ist. portretas
Iš to meto atsiminimų"privertė mane pasukti į minėtąją trobą… Apžiūrėjau ją iš visų pusių, visur apniukę ir drėgna. Vienas siauras takelis vingiavo į kalną, o prie provėžos, kalno papėdėje, kur srūva upelis" IR DAR "generolo N. Ganeckio 1863 m. gruodžio 20 d. ilgame raporte Vilniaus karinės apygardos viršininkui generalgubernatoriui M. Muravjovui. Raporte išdėstytos visos A. Mackevičiaus suėmimo detalės, išvardinti visi suėmime dalyvavę kareiviai ir karininkai, aukštinami jų nuopelnai atvedę į tokius sėkmingus rezultatus. Pranešime rašoma, kad sukilėlius aptiko į pakelės trobą užėjęs vežamų puskailinių apsaugos vyresnysis puskarininkis Jakovas Kartelis. Sulaikęs F. d’Artiuzį ir J. Rodovičių jis pasiuntė raitus kareivius į Vilkiją apie sukilėlių sulaikymą pranešti ten esančiam 1-ojo šaulių bataliono vadui, majorui Petcoldui. 35 grenadieriais greit išvyko į Ringovės smuklę" UPELIS IR SMUKLĖ YRA TIK PRIE PILIAKALNIO, O DABARTINĖJ VIETOJ NET TROBOS TUO METU NEBUVO TAIP ,KAD PERVEŽTI REIK
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

Daugiau straipsnių