Per kraupią avariją sveikatą praradęs vyras: tapau našta visuomenei

Nesijaučia visavertis vyras

"Gyvenimas išslydo iš po kojų", – pokalbio metu kelis kartus ištarė Ramūnas. "Nesijaučiu visavertis vyras ir tėvas, negaliu su sūnum žaisti krepšinio, su dukra – maudytis jūroje. Negaliu su šeima atostogauti, nes pas mus beveik niekas nepritaikyta neįgaliesiems", – pasakojo kaunietis, dabar galintis judėti tik neįgaliojo vežimėliu arba vairuodamas rankinio valdymo automobilį.

Ramūno kasdienybė – nuolatinis vaistų nuo skausmo vartojimas, ilgai užtrunkančios apsirengimo ir elementarios higienos procedūros, valanda ar pusantros sporto salėje, kur stengiasi sustiprinti rankų ir kitus viršutinės kūno dalies raumenis. "Anksčiau daug plaukiodavau baseine, su sūnumi žaisdavome krepšinį, visa šeima mindavome dviračius – laisvalaikį leisdavome aktyviai. Dabar visas mano aktyvumas – sporto salėje, bet ir tai – mano gyvenimo moteriai Neringai padedant, nes, jei sėdėdamas nepasiremiu rankomis – neišlaikau pusiausvyros ir griūvu, – pasakojo kaunietis. – Vienas, be pagalbos, negaliu – man reikia padėti įlipti ir išlipti iš lovos, nusiprausti, apsirengti."

Ilgiau kaip valandą vyras negali sėdėti neįgaliojo vežimėlyje, nes prasideda nepakenčiami nugaros skausmai.

Po lemtingos avarijos Ramūnas prarado darbą – žlugo jo verslas, ilgametė gyvenimo partnerė Neringa išėjo iš darbo savo noru – tam, kad galėtų padėti vyrui. Vyriausia jų dukra – jau devyniolikmetė, jaunesnė dukra ir sūnus – moksleiviško amžiaus. "Sūnus žaidžia krepšinį, jam gerai sekasi. Norėčiau ir aš pažiūrėti, kaip jis žaidžia, bet Kaune tai padaryti galiu vienintelėje salėje, nes kitos salės nepritaikytos neįgaliesiems. Taip pat ir kalbant apie Kalėdų ar kitas šventes mokykloje – negaliu ten su vežimėliu įvažiuoti", – sakė už slenksčio nuolatos liekantis vyras.

Po smūgio skrido

2018 m. balandžio 21-oji tarsi juodu brūkšniu padalijo Ramūno gyvenimą iki ir po avarijos. "Buvo šeštadienis, neankstyvas saulėtas rytas", – jo gyvenimą kardinaliai pakeitusią dieną prisimena Ramūnas. – Motociklu išvažiavau iš namų Lapėse į Kauną darbo reikalais. Iš Birštono gatvės pasukau į Karaliaus Mindaugo prospektą link Aleksoto tilto. Ties sankirta su M.Daukšos gatve pajutau smūgį, kuris apvertė mano gyvenimą aukštyn kojom."

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Po avarijos motociklo dalys pažiro Karaliaus Mindaugo prospekte, jį vairavusį Ramūną smūgio jėga nubloškė už kelių metrų.

Susidūręs su priešpriešine eismo juosta važiavusios ir sukant į kairę jo nepraleidusios tuomet 22-ejų Miglės Ožalaitės vairuojamu automobiliu, Ramūnas nuo smūgio pakilo į orą, vertėsi ir nukrito už kelių metrų. Motociklas buvo nublokštas į šoną, jo dalys plačiai pažiro. "Smūgis buvo didelis ir staigus, nespėjau net išsigąsti. Nukritęs ant kelio labai didelio skausmo nejaučiau, kadangi jau buvo lūžęs stuburas ir nutraukti stuburo nervai. Kurį laiką dar buvau sąmoningas, tačiau neilgai. Lūžę šonkauliai pradūrė plaučius, juose rinkosi kraujas, man pradėjo trūkti oro ir aš praradau sąmonę", – lemtingos dienos prisiminimus sunkiai rinko pašnekovas. Pabudęs po narkozės po septynias valandas trukusios operacijos kaunietis išgirdo, kaip pats sako, nepavydėtiną diagnozę: lūžę šonkauliai ir pradurti plaučiai, sulaužytas dubuo trijose vietose, lūžę 10 ir 11 stuburo slanksteliai, pažeisti stuburo nervai, nutraukti abiejų kojų raiščiai, atmuštas inkstas, lūžęs kojos kelis ir kitos traumos. Tačiau didžiausias smūgis vyrui buvo ne suvokimas apie patirtas traumas, bet gniuždančios prognozės. "Netrukus sužinojau, kad greičiausiai niekada nebevaikščiosiu ir negalėsiu normaliai atlikti gamtinių reikalų, o apie dar subtilesnius dalykus net nėra ką kalbėti. Pirma į galvą šovusi mintis buvo: su manim taip negali būti! Suvokęs, kad tai ne sapnas, o tikrovė, norėjau, kad man atliktų eutanaziją", – juodas mintis prisiminė Ramūnas, vėliau išsiaiškinęs, kad eutanazija Lietuvoje draudžiama.

Siūlė slaugos namus

Po mėnesio, praleisto Kauno klinikose, vyras iškeliavo į Palangos reabilitacijos ligoninę (RPL). "Gydytoja, pamačiusi mano ligos istoriją, iškart pasiūlė važiuoti į slaugos namus, nes PRL labai brangu gydytis, o man tik 100 dienų galėjo kompensuoti. Vis dėlto pasilikau PRL. Čia gulint man prasidėjo pūslės ir inkstų uždegimai, todėl atsidūriau Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, Nefrologijos skyriuje. Veliau tai pasikartojo dar porąkart. Taip Klaipėdos ligoninėje praleidau mėnesį, o PRL – pusę metų. Už tris mėnesius apmokėjo ligonių kasos, o už kitus tris teko susimoket patiems – po 2 640 eurų per mėnesį", – skaičiavo Ramūnas. Tačiau, jo teigimu, važiuoti į reabilitaciją Palangoje apsimokėjo: po įvairių procedūrų sustiprėjo rankos, jis pradėjo iš naujo mokytis sėdėti, pats valgyti, sportuoti. "Pasijaučiau kur kas geriau, tiesa, koja vėl lūžo, bet aš kojų nejaučiu, tai ne bėda. Klaipėdoje per anksti nuėmė įtvarus, todėl koja iškart vėl lūžo ir teko vėl dėti įtvarą", – pasakojo vyras.

Be žalos sveikatai, dėl avarijos Ramūnas patyrė ir didelių finansinių nuostolių, nesusijusių su gydymu. Bankrutavo jo statybų sektoriaus įmonė. "Vadovavau savo įmonei ir buvau vienintelis akcininkas. Darbe niekas nesugebėjo manęs pakeisti, ir mano verslas žlugo. Ilgai gydžiausi ligoninėse, tarp jų – reabilitacijos ligoninėje. O ir dabar dirbti šioje srityje man neįmanoma: neįgaliojo vežimėliu į statybų objektus neįvažiuosi", – pasak Ramūno, prasidėjus jo kelionėms po ligonines, pinigų santaupos greitai ištirpo, šeima įlindo į skolas.

Ramūnas skaičiuoja gydymuisi ir reikalingai įrangai (reabilitacijoms, vaistams, neįgaliojo vežimėliui, rankinio valdymo automobiliui, sporto įrangai) išleistus pinigus: "Bendra suma per pusantrų metų susidarė apie 30 tūkst. eurų, neskaičiuojant prarasto verslo, prarasto Neringos darbo. O mano prarasta sveikata juk iš viso pinigais neįvertinama. Kaip ir tai, kad mano ir mano artimųjų gyvenimas sudužo į šipulius. Kiek kainuos tolesnės reabilitacijos ir gydymas, prisitaikymas prie gyvenimo – net baisu skaičiuoti. Tuo labiau kad mūsų šeimos pajamos šiuo metu tesiekia 600 eurų visiems šeimos nariams per mėnesį."

Nuo lemtingosios avarijos praėjo metai ir devyni mėnesiai, tačiau Ramūnas prisipažino mintyse vis dar nesusitaikęs su avarijos padariniais jo sveikatai. "Kaip galima su tuo susitaikyti? Kartais atrodo, kad visa tai nutiko ne man, kad aš tik sapnuoju. O sapnuose aš vis dar vaikštau... – atsiduso vyras. – Deja, prognozės – pesimistinės. Visam likusiam gyvenimui lieku prikaustytas prie neįgaliojo vežimėlio. Esu ir liksiu našta visuomenei."

Anksčiau savo statybos bendrovę valdęs Ramūnas dabar nejaučia pusės kūno ir po valandos sėdėjimo patiria didžiulius skausmus, todėl abejoja, ar jam pavyktų susirasti darbą.

Ramūnas užsiminė, kas neįgalumas yra tik viena visų jį kamuojančių sveikatos problemų dalis. "Kitas dalykas, kad prie tokių kaip aš labai greitai prikimba visokie uždegimai: pūslės, inkstų. Nuo bambos žemyn aš nieko nejaučiu. Seksualinio gyvenimo nėra, su visais gamtiniais reikalais – didžiulės problemos. Visą laiką – sauskelnės, kurių pats net pasikeisti negaliu. Nusišlapinti galiu tik per kateterį. O su kateteriu, kad ir kaip steriliai bandytum viską atlikti, papuola bacila ar kokį skersvėjį pasigauni – iš karto uždegimas. Kitas dalykas, kad ir imunitetas tokių žmonių, kaip aš, yra ne toks stiprus kaip sveikųjų."

Kaunietis gali pasiguosti bent tuo, kad padeda giminės, draugai – šie vietoj garažo namuose jam įrengė specializuotą sporto salę. "Jei ne jie, nežinau, kaip viskas susiklostytų", – liūdnai konstatavo Ramūnas.

Kartais atrodo, kad visa tai nutiko ne man, kad aš tik sapnuoju. O sapnuose aš vis dar vaikštau...

Teisybės ieško teisme

Su M.Ožalaite nepavykus susitarti gražiuoju, R.Aliukonis padavė ją į teismą, siekdamas iš jos prisiteisti beveik 52 tūkst. eurų neturtinės žalos. Vis dėlto Kauno apylinkės teismas pernai lapkritį priėmė nuosprendį iš M.Ožalaitės jam priteisti 10 tūkst. eurų neturtinės žalos, atsižvelgiant į tai, kad 5 tūkst. eurų neturtinės žalos jam jau buvo išmokėjusi draudimo bendrovė, kurioje kaltinamoji buvo apsidraudusi privalomuoju vairuotojo civilinės atsakomybės draudimu. "Ši suma buvo viršutinės ribos, kiek tuo metu pagal tokį draudimą draudimo bendrovės mokėjo už tokį sunkų sveikatos sužalojimą", – prisiminė pašnekovas.

Teismas atsižvelgė į tai, kad įvykio metu Ramūnas važiavo viršydamas greitį – ekspertizė nustatė, kad jo važiuota 75 km/val. greičiu, nors Karaliaus Mindaugo prospekte leistinas greitis yra 50 km/val. Be to, vairavo neturėdamas teisės būti eismo dalyviu – neišsilaikęs A kategorijos vairuotojo pažymėjimo, privalomo turėti tokio galingumo motociklui vairuoti (Ramūnas važiavo draugui priklausiusiu 600 kub. cm darbinio tūrio motociklu "Yamaha YZF-R6").

"Lietuvos teismo ekspertizės centras atliko ekspertizę ir buvo nustatyta, kad avarijos kaltininkai – ne mes abu, kaip siekė įrodyti kita pusė, o tik M.Ožalaitė. Turiu visas jų samdytos ekspertizės išvadas. Ten parašyta, kad, jei aš ir būčiau važiavęs 50 km/val., to eismo įvykio nebūtų buvę išvengta", – sakė Ramūnas.

Kauno apylinkės teismo nutartį R.Aliukonis apskundė. Paprašytas pakomentuoti nutartį, ją priėmęs Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas tai padaryti atsisakė motyvuodamas tuo, kad šis nuosprendis yra apskųstas. Vasario 19 d. apeliacinis skundas bus pradėtas nagrinėti Kauno apygardos teisme.

R.Aliukonis įsitikinęs, kad iš avarijos kaltininkės jam priteistas neturtinės žalos atlyginimas neatspindi jo sveikatai padarytos žalos ir liekamųjų reiškinių. Be to, jis atkreipė dėmesį, kad po to, kai byloje buvo priimtas nuosprendis, atsirado nauja aplinkybė – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba nustatė mažesnį, nei iki tol buvęs nustatytas, R.Aliukonio darbingumo procentą: ne 20, o tik 15 proc., o neįgalumas jam dabar nustatytas visam gyvenimui.

Važiavo viršydamas greitį

Pasak R.Aliukonio advokato Vytauto Dargio, vertindamas R.Aliukonio patirtą neturtinę žalą, teismas nepakankamai atsižvelgė į ieškovo sužalojimų rimtumą ir jų liekamuosius padarinius, tarp jų – ir pablogėjusią psichikos sveikatą. Advokato teigimu, atsižvelgiant į R.Aliukonio patirtų sužalojimų rimtumą, kai žmogus patiria sunkius sužalojimus su liekamaisiais reiškiniais, yra priteisiamos ir didesnės sumos neturtinei žalai atlyginti, nei šiuo atveju prašyti beveik 52 000 eurų. Anot V.Dargio, tokie veiksmai kaip greičio viršijimas ir transporto priemonės vairavimas neturint tam specialios teisės yra teisės požiūriu nepriimtini, tačiau jie nesudaro pagrindo išvadai, kad tokie veiksmai a priori prisideda prie žalos kilimo fakto ir žalos dydžio. "Tokių veiksmų padariniai turi būti įrodyti", – sakė V.Dargis.

Rankinio valdymo automobilį su specialiu liftu vairuojančiam Ramūnui nėra paprasta persėsti iš neįgaliojo vežimėlio į vairuotojo vietą – tam jis naudojasi specialia lenta.

Su M.Ožalaite susisiekus per mesendžerį ji nurodė su žurnalistais bendrausianti per savo advokatę. Jos advokatė Raimonda Lazauskienė teigė, kad Kauno apylinkės teismas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį sumažino tinkamai įvertinęs nukentėjusiojo kaltę, sveikatos sutrikdymo padarinius ir rizikas. Ji pabrėžė, kad nukentėjusysis įvykio metu važiavo stipriai viršydamas leistiną greitį. "Antra, jei R.Aliukonis apskritai būtų laikęsis įstatymų, eismo įvykis net nebūtų įvykęs. Akcentuotina, kad motociklas yra padidinto pavojaus šaltinis, o šiuo atveju civilinis ieškovas vairavo šią transporto priemonę ne tik be specialiosios teisės vairuoti, bet dar ir viršydamas leistiną greitį, – pasak advokatės, šios aplinkybės yra svarbios vertinant nukentėjusiojo veiksmus. – Nors nurodyti nukentėjusiojo pažeidimai nepaneigia kaltinamosios kaltės dėl eismo įvykio, tačiau šie nukentėjusiojo pažeidimai galėjo turėti ir turėjo įtakos eismo įvykio metu kilusių padarinių mastui."

M.Ožalaitės profilį feisbuke puošia jaunos laimingos besišypsančios merginos veidas. Šiame socialiniame tinkle ji save angliškai pristato taip: "Esu paprasta mergina, po laimingiausia šypsena slepianti tūkstančius jausmų."