Kokie pokyčiai laukia draustiniu tapusios Žaliakalnio dalies?

Kauno miesto taryba pritarė sprendimui steigti Žaliakalnio kultūrinį draustinį ir taip bandyti išsaugoti tarpukario architektūros palikimą. Gyventojai mano, kad valdžia tokiu atveju turėtų pagelbėti remontuojant senus statinius.

Apima ne visą rajoną

Kultūrinis draustinis įsteigtas Žaliakalnio 1-ojoje zonoje. Ji apima namus tarp Perkūno al., Vaižganto g. ir Parodos g., kita zonos dalis aprėpia prie Radastų g., K.Petrausko g., Aukštaičių g., Kauko al. esančius kvartalus.

Kai kurie statybų apribojimai pradėti taikyti ir Kultūros paveldo departamento, kai Žaliakalnyje per nekilnojamojo turto bumą verslininkai užsimojo grūsti tarp individualių namų aukštus daugiabučius. Tada Kultūros ministerija ir pasiūlė savivaldybei steigti kultūrinį draustinį.

Dabar jo teritorijoje yra 780 mūrinių ir medinių statinių. "Ten daug vertingų architektūrinių pastatų. Jie galėtų tapti patraukliu turistų traukos objektu kaip, pavyzdžiui, Rygoje, kur naujai restauruotų medinukų kvartalas tapo lankytina vieta", – mano Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis.

Išsaugoti visko nepavyks?

Deja, R.Miliukštis negalėjo garantuoti, kad kultūrinio draustinio statusas leis išsaugoti visus senuosius namus. "Kai kurie pastatai pūva, yra avarinės būklės, todėl negalima tikėtis, kad savininkai juos atkurs tokius, kokie jie buvo anksčiau", – atsargiai apie visišką Žaliakalnio architektūros išsaugojimą kalbėjo R.Miliukštis.

Pavaikščiojus po Žaliakalnį akį rėžia priestatai, kai kurie namai apkalti plastikinėmis, o ne medinėmis dailylentėmis.

R.Miliukštis įsitikinęs, kad labai daug priklauso nuo gyventojų sąmoningumo. "Pastebiu, kad senbuviai, kurie myli savo namus, tik perdažo pastatus ir nieko nekeičia. O kiti, atsikėlę ir turintys daugiau lėšų, bet mažiau supratimo, ima daug ką perstatinėti", – apgailestavo vedėjas.

Jis aiškino, kad įsteigus draustinį savivaldybė turės pagrindo skirti lėšų gyventojams, kurie remontuoja vertingus namus. "Pavyzdžiui, vietoje pigesnių plastikinių langų galėsime rekomenduoti medinius ir kompensuoti bent dalį patiriamų didesnių išlaidų", – kalbėjo R.Miliukštis. Tiesa, tam reikės Kauno tarybos pritarimo formuojant miesto biudžetą.

Apribojimai nevienodi

Kultūros paveldo požiūriu statiniai nėra lygiaverčiai. Jie suskirstyti į penkias kategorijas. Pirmos kategorijos namai yra statyti pokariu ir jiems taikoma mažiausiai apribojimų. Kitų kategorija kyla priklausomai nuo to, kiek vertingų tarpukario architektūrinių elementų pastate išsaugota. Labiausiai saugomi tie pastatai, kurie turi ne tik meninę, bet ir istorinę reikšmę. "Pavyzdžiui, į šį sąrašą patenka C.Sugiharos namai, studentų korporacijos "Naujoji Lietuva" rūmai", – kalbėjo R.Miliukštis.

Jis minėjo, kad draustinio paskirtis ne tiek drausti gyventojams vykdyti kokius nors darbus, kiek padėti išsaugoti vertybes. "Draustinio statusas netgi padės lengviau gauti statybos, remonto leidimus, nes kiekvienas pastatas turės kategoriją, taigi bus tikslesnis aiškumas, neliks subjektyvaus vertinimo", – mano R.Miliukštis.

Nijolė Lukšionytė

Projekto "Archimedė – Kauno miesto medinės architektūros duomenų bazė" vadovė

– Teisinė apsauga leidžia institucijoms pristabdyti nevaldomą kaitą. Suprantama, staigių pokyčių, įsteigus kultūrinį draustinį, nesulauksime, tačiau ateityje Žaliakalnio kitimas sulėtės. Saugoma teritorija nereiškia, kad ten bus rezervatas, kur neleistina jokia veikla. Tik ji bus labiau kontroliuojama. Draustinyje būtina išlaikyti pastatų aukštingumą ir gyvenamųjų namų funkciją, neleisti jame plėtotis verslo objektams, kad Žaliakalnis neprarastų savo charakterio.

Parinkta draustiniui Žaliakalnio dalis yra mažiausiai nuniokota, turi daug išlikusių vertingų pastatų. Savitas ir šios miesto dalies gatvių išplanavimas, Kauko laiptai yra unikalūs miesto istorijos fragmentai, kuriuos reikia išsaugoti.

Gediminas Gaižutis

Žaliakalnio gyventojas

– Gyvenu name, kuris kadaise priklausė istorikui prof. Ignui Jonynui. Suprantu, kad reikia išsaugoti šio namo ir viso rajono architektūrines vertybes. Vis dėlto miesto valdžia turėtų pagalvoti ir apie finansinę paramą gyvenantiesiems vertinguose, bet remontuotinuose namuose. Restauravimas kainuoja daug brangiau nei paprasta renovacija. Pavyzdžiui, mūsų namo stogo konstrukcija yra labai sudėtinga, todėl renovacija gali kainuoti gal net apie 70 tūkst. litų. Ar daug žmonių pajėgūs skirti tokias lėšas? Be to, žmones gąsdina biurokratinės procedūros, kai pradedami kokie nors namo remonto darbai. Kol gali imtis veiklos, tenka sugaišti labai daug laiko.

Natalija
Žaliakalnio gyventoja

– Gyvenu labai sename mediniame daugiabutyje. Dauguma gyventojų nenori jokių remontų. Jei paklausi, ar nevertėtų bendrai remontuoti stogą, nudažyti fasadą, jie atsako, kad namas jau ir taip senas, todėl neverta nieko ir remontuoti. Kiekvienas užsidaręs savo butuose ir nesupranta, kad pastatas yra visų bendra nuosavybė, kuria reikia rūpintis. Todėl abejoju, ar draustinio statusas ką nors labai pakeis, nors idėja yra gera.

Gediminas Batutis
Statybininkas

– Šiuo metu kaip tik keičiame vieno Aguonų g. namo stogą. Darbus užsakė viena savininkių. Deja, name yra dar du būstai, kurių savininkai seniai išvažiavę į užsienį, todėl pirmas pastato aukštas yra labai apleistas. Tokių pusiau suremontuotų namų čia ne vienas. Pasidairius po Žaliakalnį galima prisižiūrėti ir gausybę nederančių prie pagrindinio namo priestatų, stogelių, terasų.

Kažin ar draustinio statusas sustabdys šį procesą. Gali atsitikti, kad paprastus žmones valdžia spaus ir reikalaus laikytis taisyklių, o turtingesni statys, ką nori ir kaip nori. Antai Senamiestis seniai yra saugotina teritorija su gausybe apribojimų. Bet užtenka užlipti ant stogo ir pamatai daugybę pristatytų mansardų, visokių stogų dangų, kurios tikrai nederintos su kultūros paveldo sargais.

Visiškos griuvenos uoliai saugomos, kol visiškai nevirsta griuvėsiais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

A

A portretas
Ir vėl valdininkai svaigsta....Lėšu neturi, bet stato naujus Vasiukus.Gyventojai iš biednumo neišsaugo autentikos.Namai baisus, Vytauto parkas nuniokotas ir surudijes, Perkuno alėjoj Japonu turistai dantis išsimuš duobėse.Jau nekalbu apie gretimas gatveles prie Sukiharos namu...

deja

deja portretas
uzuojauta ten gyvenantiems. jei reiks gauti koki leidima tai suzinos kam reikalingos paveldo zonos, ar pavelda issaugoti ar valdininkams pasiganyti. o po to dar darbus gali atlikti statybos bendrove kuri turi leidima dirbti su paveldu. o ten kainos ne lietuvvos pilieciui

zzzzz

zzzzz portretas
bomžai apsigyvenę ką gali suvokti apie autentiškumą??
VISI KOMENTARAI 8
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių