- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kokias braškes rinktis: lietuviškas ar importuotas iš užsienio – klausimas, jau daug metų neduodantis ramybės daugeliui lietuvių.
Braškių augintojai ir prekybininkai sako, kad pirkėjai vis tik labiau vertina lietuviškas uogas, o mitybos specialistė paaiškina, kuo realiai gali skirtis vietinių ir atvežtinių braškių savybės.
Centrinio Kauno turgaus prekybininkai sako, kad lyginant su situacija prieš keletą metų, žmonės drąsiau perka importines braškes. Tai, anot jų, gali būti susiję su didesniu uogų pasirinkimu ir dėl to šiek tiek sumažėjusia atvežtinių braškių kaina. Jei anksčiau dominuodavo lenkiškos braškės, pasirodydavusios šiek tiek anksčiau už lietuviškas, tai dabar jau ankstyvą pavasarį gana gausu ispaniškų, graikiškų ir iš kitų pietų šalių atvežtų uogų.
„Kol lietuviškų braškių yra nedaug ir jų kaina gerokai didesnė nei atvežtinių, daugiau pirkėjų renkasi pastarąsias. Tačiau kai sezonas įsibėgėja ir kainos krenta, žinoma, dauguma teikia pirmenybę lietuviškoms, nors jos ir išlieka šiek tiek brangesnės“, – pasakoja Jolanta, prekybos miestelyje „Urmas“ įsikūrusiame turguje prekiaujanti ir lenkiškomis, ir Šakių rajone užaugintomis lietuviškomis braškėmis.
Pasak jos, pirkėjai pirmenybę teikia lietuviškoms uogoms, nes tikisi, kad jos bus natūraliau užaugintos ir šviežesnės, nes jų transportavimo laikas iki prekybos vietos kur kas trumpesnis.
Pašnekovei pritaria ir braškių augintojas Arturas Liaudinskas, Kauno rajone turintis apie 1,6 ha ploto braškių ūkį.
„Manau, yra dvi grupės pirkėjų. Vieniems nėra jokio skirtumo, kur užaugintos braškės, todėl renkasi jas pagal kainą. Kiti gi valgo tik lietuviškas nuo pačių pirmųjų brangiausių, bet perka jas dažniausiai iš vieno ir to paties ūkininko (ar bent keleto), kai žino kokybę. Pastarųjų turbūt yra gerokai mažiau. Bet kai kainos sumažėja ir susilygina, dauguma renkasi lietuviškas. Lietuviškas uogas renkasi dėl jų šviežumo ir dar dėl nuogąstavimo, kad atvežtinės uogos bus apdorotos chemikalais“, – pasakojo ūkininkas.
Kėdainių rajone ekologiškas braškes auginanti Airida Urvydienė sako, kad jos auginamai produkcijai poreikis visada išlieka labai didelis ir dažnai uogų net neužtenka visiems norintiems.
Čia naudojami kitokie būdai, pavyzdžiui, staigus atvėsinimas iki 0 laipsnių. Dėl tokių priemonių ir ilgesnio transportavimo laiko uogos gali prarasti dalį aromato, skonio savybių, taip pat ir nedidelę dalį vitaminų bei naudingųjų medžiagų ar nepriekaištingą prekinę išvaizdą.
„Žmonėms svarbu tai, kad auginu braškes ekologiškai, tręšiu tik natūraliom trąšom, nepurškiu chemija. Ką tik nuskintos braškės išsaugo daugiau skonio ir aromato, todėl yra skanesnės“, – sako moteris, prekiaujanti uogomis savo ūkyje ir didesnius užsakymus pristatanti klientams į namus.
Pasak braškių augintojų, šiemet lauko braškės dėl šaltų ir permainingų orų pavasarį vėlavo apie dvi savaites, tačiau šiomis dienomis vienu metu pasipylė įvairaus ankstyvumo uogos, todėl kainos gana staigiai krito.
Beje, norėdami paankstinti derlių, ūkininkai jau kurį laiką augina braškes po priedangomis, o dabar vis labiau populiarėja ir auginimas šiltnamiuose. Tokiu būdu lietuviai jau gali bent šiek tiek pasivaržyti ne tik su lenkiška, bet ir su iš pietų Europos šalių atvežama produkcija.
Dietologė Daiva Markauskaitė sako, kad, vertinant maistingumą ir gerąsias uogų savybes, didelio skirtumo tarp atvežtinių ir lietuviškų braškių neturėtų būti.
„Kiek man yra žinoma, braškės specialiais preparatais transportavimui nėra apdorojamos. Čia naudojami kitokie būdai, pavyzdžiui, staigus atvėsinimas iki 0 laipsnių. Dėl tokių priemonių ir ilgesnio transportavimo laiko uogos gali prarasti dalį aromato, skonio savybių, taip pat ir nedidelę dalį vitaminų bei naudingųjų medžiagų ar nepriekaištingą prekinę išvaizdą.
Kitas dalykas, kad didesnėse užsienio šalyse yra ir daugiau labai didelių ūkių, todėl yra didesnė tikimybė, kad braškės bus intensyviai tręštos ir purkštos nuo kenkėjų bei piktžolių, nes itin didelius plotus kitaip apdirbti nėra galimybių. Kita vertus, atitinkamos Lietuvos tarnybos aktyviai prižiūri ir tiria importuojamą produkciją, tad leistinas normas viršijančių produktų pas mus prekyboje neturėtų būti“, – pasakojo mitybos specialistė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šilainių baseine – intensyvūs statybų darbai: pradeda ryškėti kontūrai
Praėjusių metų pabaigoje nugriautas senasis Šilainių baseinas pradeda atgimti. Jau ryškėja pastato kontūrai. Tiesa, darbus vykdyti tokioje vietoje nėra taip paprasta. ...
-
Panemunės baseino Kaune statytoju lieka bendrovė „Verslo“
Lietuvos apeliacinis teismas atmetė bendrovės „Urbasta“ skundą dėl Panemunės baseino statybos laimėtojo, juo lieka bendrovė „Verslo“. ...
-
Karas dėl šuns: glumina prieglaudos reikalavimas1
Kaunietė Rūta Binkienė stoja į kovą dėl šuns, kuris prieš tai gyveno prieglaudoje „Penkta koja“. Moteris su prieglauda sudarė laikiną gyvūno globos sutartį. Dokumentą pasirašė savo vardu, tačiau kalyte Fiona rūpin...
-
Ukmergės gatvėje neliks 35 medžių: kas čia planuojama?48
Kauniečiai jautriai reaguoja į kertamus medžius. Ir vėl sulaukėme panašaus kreipimosi. ...
-
Žolės deginimas – rizika ne tik gauti baudą, bet ir pavojus gyvybei
Kiekvieną pavasarį, pradžiūvus žemei, padaugėja skambučių bendruoju pagalbos telefonu 112 – ugniagesiai gelbėtojai kviečiami gesinti padegtos pernykštės žolės. Taip pat dažnai skambinama ir klausiama, ar galima deginti atliekas. ...
-
Islandijoje taikytos priemonės puikiai tiktų Kauno rajone2
Pastaruoju metu visoje Lietuvoje daugėja skaudžių istorijų, susijusių su psichoaktyvių medžiagų pavartojusiais paaugliais. Atsižvelgiant į šią opią problemą ir poreikį aktyvinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją, Kauno raj...
-
Kukliose V. Kūloko arklidėse Žiegždriuose – čempionai ir artistai2
Besižvalgydamas į bundančią gamtą, Vido Kūloko žirgyną Žiegždriuose gali ir parvažiuoti. Tačiau kuklios arklidės slepia įspūdingo grožio augintinius – čempionus ir artistus. ...
-
Daugiabučių kiemų sutvarkymo programą pakaunėje jau galima vadinti sėkminga ir populiaria1
Daugiabučių kiemų sutvarkymo programa Kauno rajone startavo tik 2022 m., tačiau ir tiek laiko užteko, kad ją būtų galima vadinti sėkminga ir populiaria. Per dvejus metus pakaunėje atnaujinti 35 daugiabučių namų kiemai. ...
-
Teisėjų taryba prašo prezidento stabdyti Kauno teisėjos V. Jegorovienės įgaliojimus14
Teisėjų taryba per neeilinį posėdį pirmadienį nusprendė kreiptis į prezidentą Gitaną Nausėdą dėl Kauno apylinkės teismo teisėjos Vidos Jegorovienės įgaliojimų stabdymo. ...
-
Kauno „Akropolyje“ – piklbolo turnyras: kuo žavi žaibiškai populiarėjanti naujovė6
Vos prieš keletą metų Čikagos lietuviai į mūsų šalį atvežė naują sporto šaką – piklbolą. Ši sporto šaka sparčiai populiarėja, mat į „Akropolį“ surengtą piklbolo turnyrą susirinko gausus b...