- Jurgita Lieponė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rugpjūčio 26-ąją laikinojoje sostinėje žurnalisto Andriaus Tapino organizuotame "Laisvės piknike" vienoje iš diskusijų Kauno ir Vilniaus politikai prisiminė dar 2003 m. iškeltą dvimiesčio idėją. Tačiau iki šiol Lietuvos didžiausius miestus skiria gerokai daugiau nei 120 km per valandą greitis.
Valstybės stuburas
Dviejų miestų tarybos dvimiesčio idėją patvirtino prieš 15 metų. Tačiau buvęs Vilniaus meras ir dvipolio idėjos autorius Artūras Zuokas tvirtino, kad šis projektas šiandien aktualus ne mažiau nei tada: "Jei Kaunas ir Vilnius dirbtų kartu – pasiekimai būtų ženkliai didesni ir patiems miestams, ir pačiai valstybei. Kaunas ir Vilnius yra valstybės ekonominis stuburas. Mažas pavyzdys – jei Vilnius ir Kaunas perka autobusus, suvienijus viešuosius pirkimus ir įsigyjant didesnį kiekį autobusų abu miestai juos gautų už žemesnę kainą."
Pasak A.Zuoko, Kaunui bei Vilniui reikėtų ir toliau galvoti apie bendrus projektus, kurie skatintų dar didesnį abiejų miestų artumą.
"Tai ne tik 120 km per valandą greitis autostradoje, kuris, beje, galėtų būti ir didesnis. Ne tik greitesnis traukinys. Vilnius reklamuojasi kaip G taškas. Bet jis labai mažas ir rasti jį Europos žemėlapyje velniškai sunku. Tad kalbant apie Kauno ir Vilniaus dvimiestį ir buvo idėja parodyti Europai Kauno ir Vilniaus regioną, kuriame yra 1,5 mln. gyventojų", – kalbėjo buvęs sostinės meras.
Kur tas milijonas?
Susitikimuose su investuotojais, pasak dabartinio Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus, paprastai tenka išgirsti klausimą, ar Vilniuje yra pakankamai žmonių.
"Vilniuje oficialiai yra 550 tūkst. gyventojų, realiai – apie 650 tūkst. Kyla klausimas, ar pakankamai, nes per du miestus būtų daugiau nei milijonas. Ir realiai – bent jau Vilniuje – tai yra pagrindinė priežastis, dėl ko dalis investuotojų pasirinkdavo, pavyzdžiui, Bukareštą arba Varšuvą, kur lengviau pasamdyti du tūkstančius žmonių iš karto. Tai būtų sunku tiek Vilniuje, tiek Kaune", – sakė R.Šimašius.
Vilniuje oficialiai yra 550 tūkst. gyventojų, realiai – apie 650 tūkst. Per du miestus būtų daugiau nei milijonas.
Jo nuomone, tą supranta ir jis, ir Kauno miesto meras, tačiau "neužtenka vien kalbų". Dvimiesčio idėją prisiminęs R.Šimašius teigė, jog tąsyk jai buvo išleista nemažai pinigų, tačiau naudos – ne kažin kiek. Tad prie dvimiesčio idėjos įgyvendinimo kol kas labiausiai prisideda bendrovė "Lietuvos geležinkeliai" – traukiniu dabar vieną miestą nuo kito teskiria 45 minutės, o ateityje numatoma "tilpti" į 35 minutes.
"Man atrodo, kad tai labai svarus žingsnis, nes kai bus supratimas, kad žmogus gali įlipti į traukinį Kaune, nuvažiuoti į Vilnių apsilankyti teatre ir grįžti atgal, daliai žmonių tai taptų vienu miestu", – teigė R.Šimašius.
A.Zuokas atsikirto
Dabartinio mero kritika dėl dvimiesčio idėjos nepatiko A.Zuokui. "Kai turi idėjų ir bandai įgyvendinti – visko šimtu procentu nepadarai. Kai kurie žmonės, kurie nelabai ką turi ir nelabai ką daro, o visą laiką turi neigiamą nuomonę ir kritikuoja. Esminiai dvimiesčio sprendimai: padidintas Kauno oro uosto keleivių skaičius, kai pagal dvimiesčio programą buvo nuspręsta pirkti reklamą iš oro linijų, laisvos ekonominės zonos koncentracija Kaune, nutarimas, kad Vyriausybės programoje atsirastų geresnė autostrada ir geležinkelis. Visa tai yra dvimiesčio nuopelnai. Dar vienas projektas – "Fluxus ministerija", kai vienas didžiausių Lietuvoje grafičių darbų "Senelis išminčius", kurį pats ir inicijavau, yra Kaune. Dabar, kai apie Kauną rašo užsienio žiniasklaida, dažniausiai būna iliustruojama "Senelio išminčiaus" nuotrauka. Tad gal geriau kalbėti apie tai, kas vyksta dabar, o ne vertinti tuos, kurie darė, ir kritikuoti, kas nepadaryta", – kalbėjo A.Zuokas.
Tačiau faktą, jog Vilniuje atsisakyta kurti laisvąją ekonominę zoną, R.Šimašius vadina ne pliusu, o minusu. Anot jo, tai – viena iš priežasčių, dėl ko investuotojai pasirinko kitas valstybes, o ne Lietuvą: "Nes Vilniuje tokios zonos nėra. Ir dabar aš žinau, kas už tai atsakingas."
Jei Kaunas ir Vilnius dirbtų kartu – pasiekimai būtų ženkliai didesni ir patiems miestams, ir pačiai valstybei.
Nors dauguma diskusijos dalyvių pritarė, kad dirbtinai dvimiesčio idėjos gaivinti nereikia, kai kurie klausimai, kalbant apie gyventojų patogumą, turėtų būti išspręsti. Vienas iš pavyzdžių – vieninga viešojo transporto bilieto sistema.
"Jei merai kryptingai dirbtų, daugelį sprendimų, kurie sujungtų miestų gyvenimus, būtų įmanoma įgyvendinti. Bendra bilieto sistema, bendros parkavimo aplikacijos – tai priartintų Kauną prie Vilniaus ar Vilnių prie Kauno. Galima to nevadinti dvimiesčiu. Bet dėl tokio bendradarbiavimo laimėtų vilniečiai, kauniečiai ir Lietuvos ekonomika. Kalbant apie skaičius, Kaunui dar daug kur reikia vytis Vilnių. Pavyzdžiui, Kaunas į valstybės biudžetą sumoka 20 kartų mažiau gyventojų pajamų mokesčio", – teigė A.Zuokas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Parodė atnaujintą Kauno rotušę: liko tik baigiamieji darbai7
Kauno miesto muziejus pravėrė virtualias duris į atnaujintą Rotušės pastatą. Po kapitalinio remonto matyti blizgančios erdvės. Skelbiama, kada Rotušė vėl bus atvira lankytojams. ...
-
Naujieji Lietuvos zoologijos sodo gyventojai – broliai zebrai1
Vos prieš mėnesį laiko iš Čekijos į Kauną atvežti du broliai zebrai. Praėjus karantino laikotarpiui dryžuočiai pagaliau pasirodė lankytojams. Tiesa, gyvūnai – baikštoki, dar tik pratinasi prie aplinkos. ...
-
Surengė piketą prieš karjerą Pakarklės miške: beldėsi į tarybos narių sąžinę9
Pakaunės gyventojai nepraranda vilties, kad Pakarklės miške nebus leista kasti žvyro karjero ir bus išsaugotas didelis miško plotas. Vietiniai gyventojai surengė piketą po rajono savivaldybės langais ir pabandė tokiu būdu prisibels...
-
VST stiprina į hibridines grėsmes galintį reaguoti savo elitinį padalinį ORKA11
Viešojo saugumo tarnyba (VST) stiprina ir ketina plėsti savo elitinį padalinį „Operatyvaus reagavimo kontratakos komandą“ (ORKA), galintį reaguoti į hibridines grėsmes. VST vykdo jaunuolių atrankas į šį padalinį. ...
-
Robotikos čempionate varžytis su rusais atsisakiusiems kauniečiams – miesto apdovanojimai28
Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su rusais, sulaukė savo gimtojo miesto įvertinimo. Ka...
-
Sklaido mitą apie teisines bėdas netinkamai suteikus pirmąją pagalbą: nepamatuota baimė4
Gegužės 1-ąją Kauno Santakoje vyks įmonių ir organizacijų pirmosios pagalbos žaidynės „Palaikau pulsą“. Pirmąkart pristatomas renginys padės tobulinti gyvybės gelbėjimo įgūdžius. Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos direkto...
-
Jautrūs sugrįžimai: net pralaimėjimas gali būti saldus
Artėjantis XII tarptautinis Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkursas džiugina sugrįžimais – vienaip ar kitaip konkurse šiemet dalyvaus, jį stebės, vertins gerokai išaugę buvę dalyviai ir laureatai, mokytojai, ilg...
-
Į Kauną atkeliavo ženklas, primenantis apie artėjančius rinkimus26
Kauno viešojoje erdvėje atsirado didelis grotažyme pažymėtas ženklas „Aš Balsuosiu“. Šis akcentas skirtas ne tik priminti, kad šiemet gyventojai turės dalyvauti net trejuose rinkimuose, bet taip pat juose ir atlikt...
-
Vilijampolės turgavietėje iškilo velykinė morkų eglė10
Vilijampolės turgavietės prekeivius stebinęs agurkų ir moliūgų žaliaskarėmis, ne vieną išskirtinį rekordą sumušęs floristas Modestas Vasiliauskas pristatė velykinę morkų eglę. ...
-
Klaiki sukaktis: per dieną Kaune buvo išvežta ir nužudyta apie 1700 vaikų ir senolių71
Prieš aštuonis dešimtmečius įvykdytas vienas žiauriausių Kauno geto nusikaltimų. 1944 metais vadinamosios Vaikų akcijos metu per dieną iš geto buvo išvežta ir nužudyta apie 1700 vaikų ir senolių. ...