Kodėl prie Ramučių atsirado kryžius?

Važiuojantieji iš Kauno Jonavos link arba grįžtantieji tuo keliu sankryžoje ties Ramučiais pastebi beveik penkių metrų aukščio medinį kryžių, bet retas žino, kada ir kodėl jis čia atsirado.

Pasak Karmėlavos Šv. Onos parapijos klebono Virginijaus Veprausko, buvusio carinės Rusijos trakto Sankt Peterburgas–Varšuva dalis – dabartinė automagistralė Kaunas–Jonava. Tai labai judri kelio atkarpa, o sankryža su Ramučiais – labai pavojinga. Juk neatsitiktinai čia atsirado šviesoforai. Apie šios vietos pavojingumą liudija daugybė avarijų ir žmonių žūčių.

"Esu ne vieną Ramučių gyventoją po tragiškų įvykių į kapus palydėjęs. Tad nieko nuostabaus, kad vieną dieną iš vietos gyventojų išgirdau: "Daryk, klebone, šioje vietoje kokį nors ženklą." Taip ir kilo mintis pastatyti prie sankryžos kryžių čia žuvusiesiems atminti, kartu prašant Dievo apsaugoti nuo nelaimių žmones, važiuojančius ar einančius šiuo keliu. Atrodo, mūsų prašymas išgirstas – prabėgo pusmetis nuo kryžiaus pastatymo, ir neteko laidoti čia žuvusio žmogaus", – teigė klebonas.

V.Veprauskas pasakojo, kad reikėjo gauti daugybę leidimų, įvykdyti aibę sąlygų, kad būtų leista statyti kryžių. Svarbiausia buvo nepažeisti šalia magistralės nutiestų kabelių ir pastatyti kryžių tokiu atstumu nuo kelio, kad joks uraganas jo nepaguldytų ant magistralės. Suderinus visa tai, buvo atgabentas įspūdingas brolių Striogų kūrinys, skirtas popiežiaus Jono Pauliaus II vizitui į Lietuvą pažymėti.

"Šis įstabus kryžius, kurį galima vadinti kryžiaus etalonu, turėjo patekti į XIII a. įkurtus Vatikano sodus, tačiau dėl įvairių aplinkybių liko Lietuvoje, ir mes, žinodami tai, pamažu palenkėme jo kūrėjus savo pusėn. Suprantama, norint pastatyti šį nuostabų kryžių, reikėjo sukaupti nemaža lėšų. Tačiau ir vietos gyventojai, ir verslininkai buvo dosnūs", – sakė klebonas.

V.Veprauskas pasidžiaugė, kad žmonės ateina prie pastatyto kryžiaus ne vien pasigėrėti jo kūrėjų darbu – čia plevena žvakių liepsnelės, žydi gyvos gėlės – ženklas, kad žmonės tiki jo galia, prisimena šioje kelio atkarpoje žuvusiuosius.

Tai patvirtino ir kauniečio Edmundo Barkausko skambutis į redakciją: "Toje vietoje yra žuvęs mano anūkas Marius. Esu nepaprastai dėkingas visiems, kurie pastatė tą nuostabų kryžių žuvusiesiems atminti ir gyviesiems nuo nelaimių tame kelyje apsaugoti."