Kodėl Lietuvos rinktinė „Žalgirio“ areną iškeitė į pirtimi virtusią halę?

Kodėl krepšinio federacija Lietuvos rinktinės rungtynėms su belgais pasirinko senąją sporto halę, kai "Žalgirio" arena jas kvietė surengti vos ne už dyką? Tvankioje halėje rungtynės virto pavojingu pragaru ir žaidėjams, ir žiūrovams.

Labiausiai bijojo traumų

"Kokį įspūdį paliko šios rungtynės? Slidų", – po rungtynių bandė juokauti Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vidurio puolėjas Jonas Valančiūnas. Per rungtynes juokinga nebuvo nei jam, nei kitiems rinktinės nariams, nei žiūrovams.

"Salė buvo neparengta. Sunkiausia buvo antrojoje rungtynių pusėje: vis galvojome apie tai, kad niekas nepatirtų traumos", – spaudos konferencijoje pareiškė rinktinės treneris Jonas Kazlauskas.

Ant krepšininkų prakaito gausiai palaistytos slidžios krepšinio aikštelės dangos tarsi ant ledo išsitiesė komandos kapitonas Linas Kleiza, akrobatikos elemento – špagato – vos neišbandė Martynas Pocius. Kitų Lietuvos ir Belgijos rinktinių žaidėjų išbandymai nebuvo tokie ekstremalūs, tačiau prakaitu permirkęs kamuolys ir šlapios rankos buvo akivaizdžiai per slidūs: metimai ir perdavimai skriejo Dievui į langus. Dėl pavojingai pažliugusios dangos susitikimą teisėjai stabdė kelis kartus. Akivaizdu, kad tokios sąlygos turėjo įtakos ir žaidimo kokybei, kuri netenkino nei trenerių, nei žaidėjų, nei aistruolių.

Keikė ir žiūrovai

Alinantis karštis vargino ne tik žaidėjus. Aukščiausiai sėdintys žiūrovai galėjo pasijusti lyg turkiškoje pirtyje: prakaitas ir vanduo upeliais žliaugė nuo sirgalių kūnų ir halės sienų. Apskritai halėje neliko nė vieno sauso žmogaus. Po rungtynių pabaigą skelbiančios sirenos į lauką ištrūko besiplūstančių žiūrovų minia.

"Tai pasityčiojimas", – nusispjovė vienas jų.

Halę ir rungtynių organizatorius prakeikę žmonės puolė į kondicionieriais aprūpintus automobilius, o įspūdžiai apie patirtą karščio šoką buvo aptarinėjami ir kitą dieną. Perkaitusioje halėje yra tekę pabuvoti ne vienam krepšinio aistruoliui, nes visai neseniai šis pastatas, masinis renginys ir karštas oras lauke buvo nesuderinamas kokteilis.

Pavyzdžiui, 2009 m rugpjūtį pirties efektą halėje patyrė Europos jaunių čempionato finalo dalyviai ir žiūrovai. Kartais aukščiausiai sėdintiems sirgaliams tekdavo paprakaituoti ir per gegužės mėnesį žaidžiamas LKL finalines kovas. Kondensatas susidarydavo net ir žiemą, kai "Žalgirio" komandos aistruolių armija pasitikdavo stipriausius varžovus Eurolygoje. Tokie prisiminimai turėjo likti praeityje, nes pavasarį halėje įrengta nauja vėdinimo ir kondicionavimo sistema.

Sugedo nauja įranga?

"Šiuo metu tiksliai negaliu pasakyti, kas įvyko, tačiau galimi du variantai: gedimas arba kondicionavimo sistemos nepajėgumas. Vėdinimo sistema įrengta pagal projektą, tačiau perkant kondicionavimo įrangą sutaupyta: vietoje trijų agregatų įrengtas galingesnis, bet tik vienas", – pareiškė S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro valdybos pirmininkas Raimundas Miladauskas.
Centro vadovo pareigas einantis Kęstutis Baranauskas vakar nuo ryto dalyvavo specialiame pasitarime, kuriame nagrinėtos kondicionavimo sutrikimo priežastys.

"Nustatyta, kad įvyko gedimas. Jis pastebėtas per antrąjį rungtynių kėlinį, tačiau nebeužteko laiko. Reikiamai temperatūrai pasiekti reikia 3–4 valandų", – vakar po pietų bandė aiškinti K.Baranauskas. Vėliau, po poros valandų, jis patikslino, kad įvyko programinės įrangos gedimas.

"Šią savaitę viskas bus sutvarkyta. Taip pat bus įdiegti papildomi kontrolės mechanizmai, kurie informuos, jei panašus gedimas pasitaikys ateityje. Duoti nurodymai imtis veiksmų, kad tokie dalykai daugiau nepasikartų", – žadėjo K.Baranauskas.

Arena kvietė už dyką

Tuo metu, kai Kauno sporto halėje iki visų pirčiai būdingų pojūčių tetrūko vantų, naujos Lietuvos krepšinio Mekos – "Žalgirio" arenos" – koridoriais klaidžiojo gaivus vėjelis. Tądien arenoje nevyko joks stambus renginys, tad krepšinio aistruolius nustebino sprendimas Lietuvos krepšinio rinktinės rungtynes žaisti prastesnėmis sąlygomis.

Dėl Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės interesų žadėjęs netaupyti Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas aiškino, kad sprendimą rungtynes žaisti halėje nulėmė keli faktoriai. Vienas jų – finansinis.

"Su belgais "Žalgirio" arenoje žaisti neracionalu, nes bilietų parduoti daug nepavyks, o arenos nuomos kaina yra maždaug dešimt kartų didesnė nei halės", – pareiškė M.Balčiūnas.

"Tokia federacijos pozicija – negarbinga. Rinktinę priėmėme už dyką treniruotis, būtume priėmę ir žaisti su belgais. Sakėme, kad sutinkame imtis ir organizacinių reikalų. Neketinome iš to daryti verslo, tačiau kažkodėl buvo nuspręsta žaisti halėje", – stebėjosi "Žalgirio" arenos direktorė Angelė Dementavičiūtė.

Kainą nustatė pats

Anksčiau planuota, kad abejos rungtynės su Belgijos rinktine bus žaidžiamos Klaipėdoje. LKF nepavykus dėl kainos susitarti su "Švyturio" arena, nuspręsta rungtynes perkelti į Kėdainius ir Kauną.

"Aš siūliau antrąsias rungtynes žaisti Alytuje. Tai būtų kone pati geriausia vieta tokio lygio rungtynėms, tačiau buvo nuspręsta iš Kauno nevažiuoti", – kalbėjo M.Balčiūnas.

Galiausiai LKF generalinis sekretorius prisipažino į "Žalgirio" arenos pasiūlymą nė neįsigilinęs. Tiesiog galimą nuomos kainą nustatęs pagal tą, kurią teks sumokėti rugsėjo 1 d., kai Lietuvos rinktinė bus išlydima į Europos čempionatą Slovėnijoje. Renginį vainikuos draugiškos rungtynės su Gruzijos rinktine.

"Kuo skiriasi Lietuvos ir Gruzijos rungtynės nuo Lietuvos ir Belgijos rungtynių?" – klausė M.Balčiūnas.

"Rugsėjo 1 d. suplanuotas komercinis renginys, neturintis nieko bendro su antradienio varžybomis. Antradienį rinktinę būtume priėmę visai kitomis finansinėmis sąlygomis", – teigė A.Dementavičiūtė.

"Kas žinojo, kad ta kondicionavimo sistema neveiks? Vis tiek manau, kad finansine, dydžio ir jaukumo prasme halė yra geriausia vieta tokio lygio renginiams", – kartojo M.Balčiūnas.