Kodėl Kauno rajone pagerėjo vandens kokybė?

Per aštuonerius metus Kauno rajone labai pagerėjo geriamojo vandens kokybė: pastatytos vandens kokybės gerinimo stotys, nutiesta per šimtas kilometrų vandentiekio ir nuotekų tinklų. Mažiau teršiama aplinka – pastatyti, atnaujinti biologiniai nuotekų valymo įrenginiai.

Nuotekos nepatenka į aplinką

Vis daugiau būstų prisijungia prie centralizuotos nuotekų sistemos. Sumažėjo aplinkos tarša: išplėtus centralizuotus nuotekų tinklus, per 2007–2013 m. jais naujai pradėjo naudotis 1 625 gyventojai. Šiuo laikotarpiu nutiesta 123 km naujų vandentiekio ir kanalizacijos tinklų. "Per aštuonerius metus į vandentvarkos projektus Kauno rajone investuota 66 mln litų. Tai – Europos Sąjungos (ES), Kauno rajono savivaldybės ir UAB "Giraitės vandenys" lėšos", – tvirtino bendrovės "Giraitės vandenys" direktorius Gitis Urbelis.

Ši įmonė didžiajai daliai Kauno rajono gyventojų tiekia geriamąjį vandenį, šalina nuotekas. Įmonės vadovas pastebi: centralizuotų nuotekų tinklų plėtra neleidžia nuotekoms patekti į aplinką, kaip kartais atsitinka gyventojams naudojant susidėvėjusias, nesandarias nuotekų išgrėbimo duobes. "Mums sparčiai plečiant vandentvarkos tinklus, Kauno rajone mažiau teršiama aplinka, gyventojams užtikrinamas nepertraukiamas centralizuoto higienos normas atitinkančio geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas, o ES investicijomis skatinamas ūkio augimas atitinka darnaus vystymosi principus", – pastebėjo bendrovės direktorius.

Atitiks higienos normas

Įmonė "Giraitės vandenys" geriamąjį vandenį Kauno rajone tiekia iš 68 vandenviečių. Per 2007–2014 m. vandens kokybės gerinimo įrenginiai pastatyti 23 vandenvietėse.

"Tokie įrenginiai reikalingi ne visur – kai kur, pavyzdžiui, Raudondvario, Bubių, Didžiųjų Lapių vandenvietėse vanduo iš artezinių gręžinių natūraliai neviršija leistinų higienos normų reikalavimų. Kokybiškas geriamasis vanduo šiose gyvenvietėse gyventojams tiekiamas tiesiai iš gręžinių", – sakė G.Urbelis.

Įgyvendinus 2007–2013 m. ES finansinės paramos projektus, Kauno rajone labai sumažėjo vandenviečių, kuriose viršijamos geležies normos. "Giraitės vandenų" aptarnaujamoje Kauno rajono teritorijoje geležies normos geriamajame vandenyje šiuo metu yra viršijamos vienuolikoje vandenviečių (Zapyškio, Juragių, Padauguvos, Netonių, Pažėrų, Piepalių, Margininkų, Stanaičių, Saulėtekių, Purviškių, Kaniūkų). "Vandens kokybės gerinimo įrenginius šiose vandenvietėse planuojame įrengti 2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu. Tikimės, kad po penkerių šešerių metų visas įmonės tiekiamas geriamasis vanduo atitiks higienos normas", – vylėsi vandentvarkos įmonės vadovas.

Šulinių vanduo – užterštas

Gyventojams, kuriems sudarytos sąlygos, patariama prisijungti prie centralizuotų vandentiekio tinklų. "Juk šulinių vanduo Lietuvoje dažnai yra nekokybiškas, užterštas nitratais. Be to, 2014 m. priimtas Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Pakeitimo Įstatymas, kuriuo reikalaujama, kad gyventojai per 12 mėnesių prijungtų jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešosios geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kai yra sudaryta tokia galimybė ir nustatoma, kad asmens vykdomas individualusis geriamojo vandens išgavimas ir (ar) individualusis nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų", – įstatymą citavo "Giraitės vandenų" direktorius.

Įgyvendinant projektus įdiegti ES reikalavimai nuotekoms išvalyti, t.y. šešiuose rajono miesteliuose ir kaimuose pastatyti arba atnaujinti biologiniai nuotekų valymo įrenginiai, nuotekų vandenyje labai sumažinantys azoto, fosforo, kitų medžiagų žalingus aplinkai kiekius.

Didžiausi vandentvarkos projektai Kauno rajone įgyvendinti, daugiausia lėšų investuota vykdant ES remiamus projektus. Pagal 2007–2013 m. ES sanglaudos fondo paramos programą Kauno rajono savivaldybės administracija ir "Giraitės vandenys" įgyvendino tris projektus. Projektui "Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Kauno rajone (Ežerėlyje, Neveronyse, Šlienavoje)" įgyvendinti gauta 5,4 mln. litų ES parama, 1,8 mln litų skyrė Kauno rajono savivaldybė.

Pagal šį projektą nutiesta 5 km, rekonstruota 0,3 km nuotekų tinklų, pastatytos septynios nuotekų siurblinės, sudarytos sąlygos gyventojams prisijungti prie centralizuotų vandentvarkos tinklų. "Daugelis gyventojų, kuriems sudaromos galimybės, prisijungia prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų. Plėsdami centralizuotus vandentvarkos tinklus, teikiame gyventojams nemokamas konsultacijas, rekomenduojame atestuotus projektuotojus ir rangovus. Gyventojams prašant, sudarome sąlygas už įvadų ir išvadų įrengimo darbus apmokėti dalimis per vienus metus", – tvirtino "Giraitės vandenų" direktoriaus pavaduotojas vandentvarkai Česlovas Vladička.

Mažina upių taršą

Pernai baigtas įgyvendinti projektas "Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Kauno rajone (Karmėlavoje ir Ramučiuose, Neveronyse, Raudondvaryje, Vilkijoje, Šlienavoje)". Bendra projekto vertė – 26 mln. litų, iš jų ES parama – 24 mln. litų.

Pagal šį projektą minėtuose miesteliuose nutiesta 45 km nuotekų ir 30 km vandentiekio tinklų, iškilo keturiolika nuotekų siurblinių, rekonstruoti Neveronių nuotekų valymo įrenginiai. Rekonstravus jų įrangą, įdiegtas dumblo apdorojimas, mechaninio valymo grandis, įdiegtas azoto ir fosforo šalinimas, atlikti kiti rekonstrukcijos darbai. Po rekonstrukcijos nuotekų valymo įrenginių pajėgumai išplėsti iki 1000 m³ per parą, dabar į šiuos įrenginius patenka papildomai 680 gyventojų nuotekos.

Baigiamas įgyvendinti projektas "Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Kauno rajone (Zapyškyje, Kluoniškiuose, Dievogaloje, Kačerginėje, Karmėlavoje, Ramučiuose, Raudondvaryje)". Projekto biudžetas – 28,5 mln. litų, iš jų ES parama – 24 mln. litų. Minėtose vietovėse nutiesta 14,8 km vandentiekio ir 32,5 km nuotekų tinklų, netrukus gyventojai galės prie jų prisijungti. Zapyškyje baigta nuotekų valymo įrenginių statyba (našumas –320 m³ per parą), Karmėlavoje (1029 m³ per parą) ir Raudondvaryje (770 m³ per parą) – rekonstrukcijos darbai, šiuo metu čia atliekami paleidimo ir derinimo darbai. Rekonstruotų ir naujai iškilusių valymo įrenginių pajėgumų užtenka visiems šių vietovių gyventojams.

Minėtais ES sanglaudos fondo projektais įgyvendintos ES direktyvos mažinti hidrologinio upių tinklo taršą, įgyvendinti ES reikalavimai nuotekoms išvalyti, sumažinta Nemuno upės aukštupio baseino hidrologinio upių tinklo tarša, gyventojams užtikrintas kokybiško geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas.

Iš čiaupo tekėjo "kava"

Keletas projektų įgyvendinta kartu su bendruomenių centrais. Įmonė "Giraitės vandenys", bendradarbiaudama su savivaldybe ir Liučiūnų krašto bendruomenės centru, 2012 m. pastatė vandens gerinimo įrenginius Liučiūnų vandenvietėje.