Klinikų klanas laidoja Sporto universitetą?

Kas svarbiau?

Šiandien Seime gali būti nuspręsta LSU prijungti prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), nuo kurio neatsiejamos  garsiosios Kauno klinikos.

Paradoksas, bet praėjusius metus Seimas buvo paskelbęs Sporto metais. Tik užkulisiuose jau buvo brandinamas planas sunaikinti unikalią sportininkų kalvę.

LSU bendruomenė neslepia pasipiktinimo dėl tokio dviveidiškumo. LSU – ne tik sportininkai, skinantys pergales pasaulinėse arenose ir garsinantys Lietuvos vardą. Universitete rengiami ir specialistai, padedantys išlikti sveikiems ir nevartojant vaistų.

"Be abejonės, svarbu ir sveikatą išsaugoti, ir ligas gydyti. Sveikata – brangiausias žmogaus turtas, bet jo nenusipirksi. Gydymas tampa vis brangesne preke. Ją parduodantieji pirmenybę teikia vaistams, tyrimams ir operacijoms, duodančioms didelį pelną. Iš mokymo būti sveikiems daug neuždirbsi", – pastebėjo LSU profesorius Aleksandras Kriščiūnas, buvęs ilgametis LSMU Reabilitacijos klinikos vadovas.

Vyriausybės reveransas

"Lietuva nesveikiausių pasaulio šalių sąraše yra pirmajame dešimtuke. Medicinos mokslo pasiekimai mūsų šalyje sparčiai diegiami, bet tik tie, kurie yra pelningi. Farmacijos kompanijos vaistams, kurie niekada nepakeis racionalaus judesio, kurti ir jiems reklamuoti skiria milijardus", – pabrėžia LSU profesorius Albertas Skurvydas, buvęs šio universiteto rektorius.

Ar dėl finansinio greitai apčiuopiamo rentabilumo LSU Lietuvai nebereikia? LSMU rektoriaus Remigijaus Žaliūno idėja prisijungti LSU, to nepavykus padaryti prieš aštuonerius metus, įgavo sparnus, kai pradėjo darbą dabartinė Vyriausybė. Kokią įtaką jai padarė profesorius R.Žaliūnas?

Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas tikina, kad LSU prijungimas prie LSMU – universitetų tinklo optimizavimo dalis.

"Universitetų jungimasis sudaro prielaidas sutelkti žmogiškuosius, finansinius ir materialinius išteklius bei efektyviau juos naudoti. Dėl demografinių priežasčių ir dėl keliamų kokybinių reikalavimų priimamų į LSU studentų skaičius traukiasi ir toliau trauksis. Vadinasi, nesiimant priemonių, mažės finansavimas, bus sunkiau užtikrinti studijų kokybę. LSU nedalyvauja tarptautinėse mokslo programose, atsilieka nuo daugelio kitose šalyse veikiančių specializuotų sporto universitetų pagal svarbiausius mokslo publikacijų parametrus", – kaltino G.Viliūnas.

"Kauno dienai" pasidomėjus, ar viceministro kaltinimai pagrįsti, dauguma jų subliūško.

A. Skurvydas (kairėje) ir A. Kriščiūnas (dešinėje)/ Akvilės Snarskienės nuotr.

Įvertinti tarptautiniu mastu

"Dabar Europoje politikams leista šnekėti laisvai apie viską, nereikalaujama jokių įrodymų, nes tai vadinama nuomone. Tokia mūsų kultūra, kad pas mus galima manipuliuoti visiškai išgalvotais faktais. Jei mes, mokslininkai, taip šnekėtume – iš darbo atleistų, mokslinius laipsnius atimtų", – viceministro pareiškimai šokiravo profesorių A.Skurvydą.

Jis remiasi faktais – Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) tarptautinių ekspertų išvadose konstatuota, kad LSU mokslingumas yra tarp pačių geriausių Lietuvos universitetų, LSU studijų programos yra ir rentabilios, ir patrauklios.

"Mūsų universitete sukuriama daugiau negu 90 proc. Lietuvos sporto mokslo produkcijos, kurios kiekis ir kokybė reikšmingai išaugo per pastaruosius dešimt metų. Visos LSU studijų programos yra akredituotos, o "Treniravimo sistemų" programa patenka į dešimties pasirenkamiausių studijų sąrašą", – faktais universiteto veiklą pagrindžia A.Skurvydas.

Dar 2008 m., kai buvo pradėta gvieštis į LSU, jo vadovybė pasikvietė tarptautinius ekspertus – geriausius sporto srities mokslininkus, vadybininkus. Jie išanalizavo LSU vystymąsi, mokslą, studijas, valdymą, pasiūlė vystymo strategiją.

"Vieni pirmųjų Lietuvoje restruktūrizavome savo universitetą, aštuoniolika katedrų sustambinome iki keturių. Iš daugybės programų palikome tik aštuonias, išryškinome mokslo kryptis. Į vieną studijų programą priimtų studentų skaičius yra didžiausias Lietuvoje. Mokslo produkcija pas mus ekonomiškiausia, tai galima patikrinti suskaičiavus pinigus ir mokslo pasiekimus", – tvirtina A.Skurvydas.

Reforma – vien aritmetinė

"Vienareikšmiškai matome, kad LSU prijungimo žingsnis yra neapgalvotas, neatsakingas ir net strategiškai neefektyvus. Deja, niekas mūsų negirdi ir nenori girdėti. Su vienu, kitu politiku šnekant, jie sako: suprantame, kad negerai, bet pagrindinis dalykas – politinė valia, politikai nusprendė mažinti universitetų skaičių", – A.Skurvydas piktinasi aritmetine reforma.

Profesorius pateikia ir daugiau argumentų. Užsienio šalių mokslininkams atlikus Lietuvos mokslo ekspertinį vertinimą, dvi LSU kryptys – sporto edukologija ir sporto biomedicina įvertintos geriausiai iš visų Lietuvos universitetų. Veterinarijos akademija, šioje srityje buvusi pavyzdinė iki prijungimo prie LSMU 2010 m., šį savo įvaizdį prarado. Pernai LSU tarp 200 pasaulio sporto universitetų pagal mokslo pasiekimus pateko į pirmą penketuką, o A.Skurvydas pripažintas geriausiu metų mokslininku. Ar to nežino Švietimo ir mokslo ministerija?

Gydymas tampa vis brangesne preke. Ją parduodantieji pirmenybę teikia vaistams, tyrimams ir operacijoms, duodančioms didelį pelną. Iš mokymo būti sveikiems daug neuždirbsi.

"Mes patrigubinome mokslinių publikacijų skaičių, planuojame savo mokslą ir konkuruojame su kitais universitetais. Visuomet didesnį proveržį išvysto ne didelės, o mažesnės institucijos, su aiškiais konkrečiais tikslais, užduotimis, aiškia vizija", – įsitikinęs profesorius A.Skurvydas.

Europoje nepasitvirtino

Kodėl, optimizuojant universitetų tinklą, LSU prijungti prie LSMU buvo vienintelis variantas? LSU mokslininkai, dėstytojai ir administracijos darbuotojai atkreipia dėmesį, kad Lietuvos muzikos ir teatro bei Vilniaus dailės akademijoms paliktas savarankiškumas, nes priimtas sprendimas plėtoti specializuotas menų aukštąsias mokyklas.

"Tam, kas dabar siūloma, Sporto universiteto senatas ir taryba pasisako prieš. Jei Kaune būtų vienas bendras universitetas, pritartume integracijai į jį", – LSU bendruomenės vardu kalba A.Skurvydas.

Jis apgailestauja, kad LSU nebuvo suteikta galimybė diskutuoti dėl susijungimo su VDU ar kuriuo nors kitu universitetu.

Svarstydami apie reformą, LSU senatas ir taryba išnagrinėjo Norvegijos, Vokietijos, Izraelio, Italijos, Vengrijos ir kitų Europos universitetų patirtį.

"Vengrijos sporto universitetas prieš keturiolika metų buvo prijungtas prie labai stipraus medicinos universiteto. Prieš dvejus metus Vengrijos parlamentas atliko auditą. Paaiškėjo, kad, sujungus sportą su medicina, po penkerių metų dvigubai sumažėjo sporto studijų, išnyko socialinio mokslo komponentas sportui ir studijoms. Auditas konstatavo: taip atsitiko, nes buvo prijungta sportiškoji sveikatinimo arba prevencijos kultūra prie globalios – mega ligoninės gydomosios kultūros, kuri net pažangiausiuose Europos ir pasaulio medicinos universitetuose pešasi kaip ėriukas su vilku. Sujungus prevencinę sveikatinimo mediciną su gydomąja, pinigai pradeda tekėti į pastarąją. Tokia yra realybė", – ne be liūdesio gaidos kalba profesorius A.Skurvydas.

Viską lemia pinigai? Anot pašnekovo, civilizuotose šalyse viską lemia akademinė kultūra. Nuo jos priklauso, kokias mokslo kryptis vysto universiteto senatas, taryba. Pinigai ateina per studijų programas. Profesorius A.Skurvydas apgailestauja, kad pas mus akademinės kultūros trūksta ir daug ką lemia ryšiai su ministerijomis, politikais.

Politiniai žaidimai

Profesorius A.Kriščiūnas pastebi, kad universitetų reorganizacija suteikia galimybę gauti ne vieną milijoną – tai ir yra pagrindinis tikslas. Be to, vilioja vadinamasis perteklinis turtas. LSU pastatai – strategiškai geroje vietoje: Kauno miesto centre, kurortiniame Birštone.

"Kai institucijas ne sujungia, o prijungia, prijungtieji gali šokinėti, kaip nori, savarankiškumą praras, sprendimams įtakos neturės. Atsiras daugiau žinančiųjų, kaip tuos pinigus panaudoti, kur ir ką iškeldinti", – vaizdžiai kalba profesorius A.Kriščiūnas.

Jam antrina A.Skurvydas, tvirtindamas, kad LSU mokslo darbuotojai pasisako ne prieš permainas, bet už pažangą.

"Mes prašome: leiskite mums dirbti, stebėkite mūsų tempus, kelkite dar aukštesnius reikalavimus. Jei jų neįveiksime – tuomet prijunkite. Mums atsako, kad esame šaunuoliai, bet reikia reformos. Tie finansiniai ir politiniai žaidimai labai toli nuo universiteto tiesos, mokslo paieškos, studijų. Iškreipto veidrodžio fone akivaizdu, kad kultūra Lietuvoje, kaip ir kitose posovietinėse šalyse, yra dehumanizuota. Visiems rūpi tik savi interesai. Rektorių konferencija, prisiekusi laikytis Didžiosios universitetų chartijos, – esminių akademinės laisvės, etikos, švietimo kokybės principų deklaracijos, yra pasižadėjusi, kad padės kiekvienam universitetui kovoti dėl autonomijos. Deja, dabar, svarstant LSU klausimą, visi tylėjo, galvas nuleidę, nė žodžio nepasakė, nors yra pasirašę, kad taip neturi būti", – profesorius A.Skurvydas apgailestauja, kad LSMU senatas ir taryba elgiasi ne kolegialiai, o grobuoniškai.

Pinigų troškimas

Didžiojoje Europos universitetų chartijoje parašyta, kad mokslo ir studijų valdymas turi būti atsietas nuo bet kokių ekonominių galių ir politikų įsikišimo. Pas mus vadovaujamasi politine valia.

"Kai protą užvaldo pinigų troškimas, kultūros ir sąžinės nebelieka. Laimi tas, kas Seime turi daugiau įtakos. Viešai kalbėdami apie vertybes, jas paniekiname", – apmaudžiai kalba A.Skurvydas.

Lietuvos Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad universitetų autonomija turi ne tik akademinę, bet ir institucinę savivaldą, jei įgyvendina visuomenės tikslus. Ar tikite, kad Seimas atsižvelgs į LSU bendruomenės, senato, tarybos išsakytą nuomonę?

Iškreipto veidrodžio fone akivaizdu, kad kultūra Lietuvoje, kaip ir kitose posovietinėse šalyse, yra dehumanizuota. Visiems rūpi tik savi interesai.

"Jei ir nebus lemta, kad būtume išgirsti, kartu su mus palaikančiaisiais būsime atlikę vieną iš svarbiausių pilietinių pareigų: netylėjome ir apmąstę parodėme pažangesnį, mūsų nuomone, šiam laikmečiui sporto ir sporto mokslo plėtros kelią", – be optimizmo atsakė profesorius A.Skurvydas.

Dar gruodžio mėnesį LSMU rektorius profesorius R.Žaliūnas LSMU senato ir tarybos posėdžiuose pristatė 2017–2020 m. LSMU dalyvavimo reorganizacijoje planą. Pagal jį veikla nesikeis iki 2020 m., kai bus renkamas naujas rektorius, naujas senatas ir taryba.

"Atliktas didžiulis darbas, už kurį nuoširdžiai dėkoju mūsų universiteto komandai. Nepaisant LSU pasipriešinimo, procesas vyksta toliau", – apibendrino R.Žaliūnas.

Teigiama, kad tikėjimas tuo, ką darai, ir pasitikėjimas bendražygiais yra pagrindinė sėkmingo darbo sąlyga.

"Deja, daugiau kaip trisdešimt metų LSMU administracijoje grupė nepakeičiamų draugų, vinguriuojančių kaip gyvatė ir praryjančių visa, kas nespėja nuo jos pabėgti, tikrai nekelia tikėjimo ir pasitikėjimo. Natūralu, kad LSU bendruomenė, kuri savo instituciją kuria ir puoselėja devintąjį dešimtmetį, pasišiaušė kaip ežys. Juk ją praris ir demagogiškai paaiškins: turite būti dėkingi, mes gelbėtojai. Beje, pasakojama, kad jau buvo bandymų sukryžminti gyvatę su ežiu, rezultatas – metras spygliuotos vielos. Klausimas: kuriam iš mūsų jos reikia?" – apibendrina profesorius A.Kriščiūnas.