Kelių inžinierius dėl svajonių darbo grįžo į Kauną

Įgyvendino svajonę

Jo darbovietė, didžiausia Lietuvoje statybos bendrovė „Kauno tiltai“, rekonstruoja Kauno oro uosto lėktuvų riedėjimo takus ir peronus, kur lėktuvai atrieda nusileidę išlaipinti keleivių.

„Kelių inžinerija – puiki profesija tiems, kurie nebijo iššūkių ir nemėgsta monotonijos. Vieną dieną gali tiesti geležinkelį, kitą – rekonstruoti tiltą, kuriuo kasdien pervažiuoja tūkstančiai vairuotojų, o trečią – rūpintis, kad oro uostas atitiktų techninius reikalavimus. Ir visi tavo darbo rezultatai bus kaip ant delno ne vienus metus“, – šypsosi Almantas.

A.Mikelionis – Kauno technikos kolegijos (KTK) absolventas, karjerą pradėjęs Klaipėdoje ir gavęs darbą, kaip pats dabar sako, svajonių įmonėje.

„Pagal profesiją įsidarbinau Klaipėdoje iškart po studijų praktikos. Tačiau visuomet svajojau dirbti „Kauno tiltuose“, kurie įgyvendina didžiausius ir įdomiausius kelių projektus Lietuvoje, todėl persikraustęs gyventi į Kauną iškart pasinaudojau šia galimybe“, – sako kelių inžinierius.

Darbuodamasis „Kauno tiltuose“ A.Mikelionis baigė Vilniaus Gedimino technikos universitetą (VGTU), kelių inžinerijos bakalauro studijas, kėlė kvalifikaciją ir gilino praktines žinias. Pusmetį stažavosi Lenkijoje, taip pat nuolat keliauja į Vokietijoje vykstančią vieną svarbiausių parodų „Bauma“, kur pristatoma naujausia kelių tiesimo įranga ir pasaulinės technikos tendencijos.

„Į KTK stojome kartu su keliais draugais ir galiu pasakyti, kad dėl šio pasirinkimo tikrai neteko gailėtis. Kelių inžinieriaus profesija yra labai įdomi, nes niekuomet nežinai, ką atneš kita diena. Turi būti pasiruošęs dirbti, kai yra stresinės situacijos, greitai priimti sprendimus, nes daug kas aukštyn kojomis gali apsiversti vos per vieną dieną. Taip pat svarbu gebėti dirbti komandoje, mokėti deleguoti darbus ir būti labai organizuotam. Žinoma, visko pasieki įgydamas patirties. Beje, ši profesija tinka sveikuoliams – būna dienų, kai nueinu 5 ar net 10 km“, – šypsosi A.Mikelionis.

Patirties semiasi užsienyje

Kvalifikuotus kelių inžinierius Lietuvoje ruošia KTK ir VGTU.

„Vienas dažniausiai pasitaikančių stereotipų, esą kelininkas – tas, kuris grėbsto žemę ir ruošia kelią asfaltuoti, tačiau iš tiesų dar reikšmingesnį darbą atlieka projektuotojai, darbų vykdytojai, projektus administruojantys inžinieriai. Šiais laikais keliams tiesti naudojamos išmaniosios technologijos, padedančios tiksliai projektuoti objektus, planuoti darbus ir juos įgyvendinti efektyviai. Tad kelių inžinieriai turi nuolat tobulėti, sekti tendencijas ir ugdyti kompetenciją.

Visuomet svajojau dirbti „Kauno tiltuose“, kurie įgyvendina didžiausius ir įdomiausius kelių projektus Lietuvoje, todėl persikraustęs gyventi į Kauną iškart pasinaudojau šia galimybe.

Mes esame vieni labiausiai patyrusių kelių inžinierių ugdytojų Lietuvoje. Ne vienas mūsų absolventas vadovauja didžiausioms šalies kelių tiesimo bendrovėms.

Su jomis nuolat bendraujame ir žinome, ko reikia rinkai, – todėl savo studentams siūlome ne tik technines žinias, bet ir galimybę tobulinti praktinius įgūdžius partnerių įmonėse ir mokymo įstaigose Danijoje, Latvijoje bei kitose užsienio šalyse“, – teigia KTK Inžinerijos mokslų fakulteto dekanas, Kelių inžinerijos studijų programos kuratorius Vytautas Valaitis.

Iššūkiai motyvuoja

A.Mikelionis sako, kad jaunus žmones gali suklaidinti tai, ką jie mato važiuodami remontuojamu kelio ruožu. Tai, ką veikia darbininkų komanda kelyje, – tiksliai suplanuoto, sustyguoto, organizuoto darbo dalis, kur kiekvienas žino, ką turi padaryti. Didžiausias iššūkis yra šiems darbams pasirengti. Tuomet 10 ar 100 km tiesiamo kelio atrodo įspūdingai.

„Galbūt jauni žmonės tikisi greito rezultato, tačiau keliai nenutiesiami per dieną. Tai lėtesnis procesas, tačiau rezultatas motyvuoja labiau nei trumpalaikiai pasiekimai. Be to, tai nėra vien monotoniškas techninis darbas. Kaip tik jaunimui turėtų patikti, kad projektai ir jų aplinkybės nuolat keičiasi, o ir kelių tiesimo technika bei technologijos sparčiai tobulėja, todėl turi mokytis, jeigu nori išlikti konkurencingas“, – pasakoja A.Mikelionis.

Didžiausioje Baltijos šalyse transporto infrastruktūros statybos bendrovėje „Kauno tiltai“ jis dirba jau dešimt metų.

Poreikis auga

Pasak bendrovės „Kauno tiltai“ personalo direktorės Jūratės Pozniakovienės šiandien bendrovė daug diskutuoja ir ragina jaunimą rinktis inžinerijos studijas, nes kelininko profesija jau yra ir ateityje tikrai išliks labai reikalinga.

„Galimybė greitai, saugiai susisiekti tiek šalies viduje, tiek su visu pasauliu užtikrina, kad mūsų šalis auga, o augant ekonomikai reikia daugiau geresnių kelių, tiltų, geležinkelių. Tikrai didžiuojamės ir vertiname visus savo darbuotojus, kurių dėka galime įgyvendinti įdomiausius ir sudėtingiausius Lietuvoje vykdomus transporto infrastruktūros statybos projektus, – sako  J.Pozniakovienė. – Tačiau žiūrime ir į priekį – jau šiandien turime galvoti ir numatyti, kas bus po penkerių ar dešimties metų, ir matome tendenciją, kad ilgainiui kvalifikuotų kelių inžinierių, nuo kurių priklauso mūsų darbo kokybė, rinkoje gali trūkti. Tai rodo puikias šios profesijos perspektyvas.“

Per metus „Kauno tiltai“ vykdo iki 300 įvairaus dydžio ir sudėtingumo projektų, nuo nedidelių iki didžiausių transporto infrastruktūros statinių Lietuvoje. Iš viso „Kauno tiltuose“ dirba per 1 tūkst. darbuotojų, iš jų daugiau nei 200 aukštos kvalifikacijos transporto infrastruktūros statybos inžinierių ir kitų specialistų.

Per beveik septynis savo veiklos dešimtmečius kauniečiai pastatė daugiau kaip 100 tiltų ir viadukų, nutiesė ir rekonstravo daugelį kelių visoje Lietuvoje.