- Edita Radzevičiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Kauno žydai piktinasi: išniekinti mūsų jausmai
-
Kauno žydai piktinasi: išniekinti mūsų jausmai
-
Kauno žydai piktinasi: išniekinti mūsų jausmai
-
Kauno žydai piktinasi: išniekinti mūsų jausmai
-
Kauno žydai piktinasi: išniekinti mūsų jausmai
-
Kauno žydai piktinasi: išniekinti mūsų jausmai
-
Kauno žydai piktinasi: išniekinti mūsų jausmai
-
Kauno žydai piktinasi: išniekinti mūsų jausmai
-
Kauno žydai piktinasi: išniekinti mūsų jausmai
-
Kauno žydai piktinasi: išniekinti mūsų jausmai
-
Kauno žydai piktinasi: išniekinti mūsų jausmai
-
Kauno žydai piktinasi: išniekinti mūsų jausmai
-
Kauno žydai piktinasi: išniekinti mūsų jausmai
-
Kauno žydai piktinasi: išniekinti mūsų jausmai
-
Kauno žydai piktinasi: išniekinti mūsų jausmai
Dalis žydų bendruomenės niršta, kad senųjų kapinių teritorijoje aplinkiniai gyventojai įsirengė sodą, pavedosaugininkai grūmoja ne tik dėl sugadintos istorinės tvoros.
Nesutaria tarpusavyje
Kauno žydų religinė bendruomenė jau ne vienus metus baksnoja, kad Radvilėnų plente esančiose kapinėse vietos gyventojai įsirengė sodą, nelegaliai iškasė žemę ir dabar trypia senąsias kapavietes. Jų kantrybės taurė persipildė, kai pastebėjo, kad visai neseniai sode įrengta laistymo sistema, neaišku, iš kur atsirado ir jūrinis konteineris.
"Pagal istorinis šaltinius čia yra kapavietė. Tik sovietmečiu, kai aplink statė namus, čia suvertė visas statybines atliekas. Dabar, neatlikus jokių tyrimų, staiga atsirado asfalto takas ir šiukšlių. Tai vandalizmas ir išniekinti mūsų jausmai", – rodydamas į vešintį sodą piktinosi Kauno žydų religinės bendruomenės vadovas Mauša Bairakas. Lyg tyčia, įrengtame sode klausantis pašnekovo, ramybę sudrumstė vietinių gyventojų paleistas šuo.
Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas tikina, kad M.Bairakas nėra teisus ir įrengtas sodas niekam netrukdo. Jis taip pat aiškino, kad šioje vietoje žydai nebuvo laidojami, todėl želdiniai ir laistymo sistema netrukdo.
"Reikia tik pasidžiaugti, kad ten žmonės tą baisų kampą sutvarkė. Nėra net minties, kad ten buvo laidota. Spėjame, kad laidojimo duobė galėjo būti kairėje kapinių pusėje prie tvoros, bet tikrai ne ten, kur sodas. Būtų absurdas, jei tą sodą dabar sunaikintų", – teigė G.Žakas. Tiesa, jis negalėjo komentuoti kitų paveldosaugos pažeidimų.
Vis dėlto G.Žakas atkreipė dėmesį, kad sodą įrengęs gyventojas turėjo viską derinti su "Kapinių priežiūra" ir žydų bendruomene, bet to nepadarė.
Pagal istorinis šaltinius čia yra kapavietė. Tik sovietmečiu, kai aplink statė namus, čia suvertė visas statybines atliekas. Dabar, neatlikus jokių tyrimų, staiga atsirado asfalto takas ir šiukšlių. Tai vandalizmas ir išniekinti mūsų jausmai.
Pasak G.Žako, kitą savaitę į Žaliakalnyje esančias kapines planuoja atvykti Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Kartu su "Kapinių priežiūros" atstovais dar kartą bus apžiūrėtas sodas ir priimtas sprendimas, ką daryti toliau.
M.Bairako teigimu, pagal judaizmą senosiose žydų kapinėse negalima atlikti jokių kasinėjimo darbų, todėl juos žeidžia, kad buvo sodinami medžiai, įrengiama laistymo sistema.
"Mes nesame nusiteikę prieš gamtą, bet medžiai čia buvo pasodinti savavališkai. Kreipėmės ir į Lietuvos žydų bendruomenę, gavome atsakymą, kad joks leidimas nebuvo duotas. Dabar reikėtų viską nupjauti, laistymo sistemos įvadus – taip pat, o patys vamzdžiai tegul lieka po žeme", – pareiškė žydų atstovas.
Į įspėjimus nereaguoja
"Kapinių priežiūros" vadovo Ričardo Čėsnos teigimu, šalia kapinių gyvenantys kauniečiai keletą kartų jau buvo įspėti dėl sodo, tačiau jie, atrodo, į tai linkę numoti ranka, ir savavališkai įrengtas sodas plečiasi. Negana to, niekas nežino, kaip kapinių teritorijoje atsirado jūrinis konteineris.
Pasak Panemunės-Šančių kapinių vedėjo Edmundo Mikalausko, vietos gyventojai nelinkę nusileisti.
"Kalbėjausi su jais kelis kartus. Kiek supratau, prieš penkerius metus buvęs direktorius esą leido jiems čia sodinti. Iš pradžių jie kitoje vietoje norėjo sodinti, tačiau vėliau atsirado čia keletas augalų ir niekas į juos nereagavo", – pasakojo jis.
"Kapinių priežiūros" atstovai atkreipė dėmesį į dar vieną problemą – pažeistą paveldinę tvorą ir savavališkai sudėtas trinkeles.
Šia veikla įtariami artimiausi nuosavo namo gyventojai, tačiau negalima įrodyti, kas tiksliai čia vykdė kasinėjimo darbus.
Pažeistas paveldas
Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Andrius Liakas, apžiūrėjęs senąsias žydų kapines, patvirtino, kad pažeidimų čia tikrai yra. Atliekant bet kokius veiksmus paveldo objekte, turi būti gauti reikiami leidimai, o šiuo atveju dėl sodo įrengimo niekas paveldosaugininkų neinformavo.
Specialistas pastebėjo, kad kapinių tvora yra sugadinta. Joje padarytos penkios šešios skylės, skirtos metaliniams įtvirtinimams, ant kurių galėtų augti vijokliai. Leidus ant tvoros vešėti šiems augalams, kultūros paveldo objektas paskęstų tarp lapų.
"Tokio įžūlumo per dešimt savo darbo metų dar nemačiau. Malkos ten guli, gal dar ir šašlykus čia kepa. Tai istoriškai skausmingas objektas. Tai yra tikra savivalė ir padarytas administracinis pažeidimas. Keliose vietose pragręžta tvora, o ji autentiška. Neturi būti nei želdinių, nei tvora sugadinta. Skylės išgręžtos šiemet, nes praėjusiais metais tvora buvo detaliai apžiūrėta ir nieko ten nebuvo", – piktinosi paveldosaugininkas A.Liakas.
Ėmėsi iniciatyvos
Tam, kad pavyktų išspręsti susidariusią situaciją, "Kapinių priežiūros" vadovas R.Čėsna pažiūrėti įrengto sodo pakvietė ne tik žydų atstovus, paveldo sergėtojus, bet ir policiją. Susitikimo metu buvo sutarta, kad reikia užkirsti kelią tolesnei kauniečių intervencijai į senąsias žydų kapines. Be to, bus siekiama panaikinti savivalės rezultatus. R.Čėsnos teigimu, čia neturi likti nei dekoratyvinių augalų, nei laistymo sistemos. Būtina sutvarkyti ir tvorą. Jis užsiminė, kad pareigūnai galėtų pradėti ir ikiteisminį tyrimą.
"Mūsų įstaiga neturi jokios teisinės galimybės bausti tų, kurie tai padarė. Jei gyventojai investavo čia savo pinigus, matyt, norės želdinius pasiimti. Mes išsiųsime raštą, jei nebus sureaguota – tvarkyti imsimės patys", – sakė R.Čėsna.
Kultūros paveldo atstovas pritarė, kad senosiose kapinėse neturėtų likti savivalės ženklų.
Prosenelio sodas?
"Kauno dienos" kalbinti vietos gyventojai nelinkę sutikti su žydų bendruomenės atstovų kalbomis, kad jų pasodinto sodo vietoje yra senosios kapavietės.
Tai gal vėl reikia padaryti šabakštyną? Kai jis buvo, žydų atminimo nežeidė, o kai žmonės savo rankomis sutvarkė, pasidarė blogai.
Šalia senųjų žydų kapinių gyventis Antanas tikino, kad sodą prižiūri jo kaimynės, jis tik kartais padeda moterims atlikti sunkesnius darbus.
"Ten nuo seno auga ir obelys, ir slyvos, ir gudobelės. Ten tikrai nebuvo laidojama. Tik anksčiau šią teritoriją priskyrė kapinėms. Sovietmečiu, kai statė aplinkinius namus, ten supylė daug statybinių atliekų, todėl ta vieta aukštesnė. Dabar tą sodą prižiūri kas netingi, aš padedu, nupjaunu žolę", – sakė vyras.
Tai, kad dabartinio sodo vietoje niekada nebuvo laidojami žmonės, tikino ir Jolanta. Jos namas yra visiškai kapinių teritorijoje. Čia gyveno ir kapus prižiūrėjo jos prosenelis, vėliau – senelis, dabar namą perėmė moters šeima. Ji pasakojo, kad jos prosenelis buvo vienintelis kapinių darbuotojas. Jis dirbo prižiūrėtoju, duobkasiu ir visus darbus, susijusius su senosiomis žydų kapinėmis, atlikdavo pats. Dėl to jam buvo paskirtas namas, o vėliau kapinės visai priartėjo prie pastato. Anot Jolantos, patys žydai jam leido įsirengti sodą, nes toje vietoje nebuvo numatyta laidoti.
"Kai buvo įrengtos antkapių dirbtuvės, į sodą keliavo ir atliekos. Kadangi prosenelis pats viską prižiūrėjo, po savo medžiais tikrai joks sveikas žmogus nebūtų laidojęs žmonių. Aš pati ne vieną valandą praleidau archyvuose ir neradau, kad ten būtų kalbama apie laidojimo", – kalbėjo moteris.
Ji tikino, kad pati dabartinio sodo neprižiūri, pro jį praeina tik tam, kad patektų į savo namus. Pasakius, kad tiek žydų bendruomenė, tiek "Kapinių priežiūra" ketina naikinti sodą, kaunietė neslėpė pasipiktinimo.
"Tai gal vėl reikia padaryti šabakštyną? Kai jis buvo, žydų atminimo nežeidė, o kai žmonės savo rankomis sutvarkė, pasidarė blogai. Kapinės yra didelėje teritorijoje ir ten, kur tikrai nebuvo laidojama, dabar sutvarkė, o jiems jau netinka?" – susierzinusi sakė Jolanta.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liūčių tvindomame Dubajuje esantis lietuvis: nustėrau pamatęs apsemtą aštuntą viešbučio aukštą18
„Dvi dienos, atrodytų, iškrito iš gyvenimo“, – atviravo darbo reikalais į audrų ir liūčių pastaruoju metu talžomą Dubajų atvykęs kaunietis Donatas. Vyras neslėpė – miestas nepasiruošęs tokioms nelaimėm...
-
Kraipo galvas dėl „Megos“ ryklių: kaip visi galėjo nugaišti per vieną mėnesį?20
Kaunas neteko ryklių – tokią žinią pranešė prekybos centras, kurio akvariume trys rykliai gyveno bene du dešimtmečius. Akvariumo prižiūrėtojai sako, kad rykliai tiesiog paseno, tačiau lankytojai, atvažiavę ryklių pasiži...
-
Landynė daugiabutyje: ar gali būti blogiau?29
Vieno Šilainių daugiabučio gyventojai pavargo: landyne virtusiame bute – narkomanų slėptuvė, nuolatinės girtuoklystės, muštynės, sklindantis dvokas. Problema – ne nauja, bet sunkiai sprendžiama. ...
-
Mugė Laisvės alėjoje – dar gausesnė20
Trim dienom nuo penktadienio į Kauną susirinks ūkininkai, tautodailininkai, amatininkai ir susiveš įdomiausio, skaniausio, gražiausio, ką turi. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ žada įspūdžių, reginių, unikalių dirbinių, gaminių i...
-
Į vasarą – naujais laiptais: iki remonto pabaigos liko nedaug14
Pernai rudenį prasidėjęs Aušros laiptų remontas įpusėjo. Nors Žaliakalnio gyventojai ir turistai vis dar kabarojasi laikinai įrengtais mediniais laiptais, vasarą remontas bus baigtas. ...
-
Išskirtinėje vietoje – prestižiniai „Kauno panoramos“ apartamentai5
Žaliakalnyje, Pelėdų kalno pašonėje, naujakurių laukia išskirtiniai „Kauno panoramos“ apartamentai, pritaikyti patogiam ir tvariam gyvenimo ritmui. Projekto išskirtinumas – kvapą gniaužiantys Kauno vaizdai, kuriais...
-
Incidentas Kauno oro uoste: lėktuvas negalėjo pakilti3
Kauno oro uoste, viename iš orlaivių išsiskleidus avarinei išlipimo čiuožyklai, buvo atidėtas skrydis į Londoną. ...
-
Ugdė vaikų meilę vandeniui1
Ketverius metus, nuo 2020 m. rusėjo iki 2024 m. sausio, trijų Kauno miesto pradinių mokyklų antrokai dalyvavo Sporto rėmimo fondo finansuojamame projekte „Pamilk vandenį“. Apie 800 antrokų vieną kūno kultūros pamoką praleido baseine, mok...
-
Kariuomenė: pratybų metu Kaune gali būti įvesta komendanto valanda – detalės neatskleidžiamos99
Lietuvos kariuomenė surengė spaudos konferenciją, kurios metu viešai nurodė, kad vykstat didžiausioms NATO pratyboms, tam tikrose Kauno ir Vilniaus teritorijose gali būti įvesta komendanto valanda. Paprašius detalizuoti, kokie pratybų vei...
-
Studentų akcija „Pavasario pasibeldimas“: savaitgalis, kai durys atveriamos knygoms ir aukai
Balandžio 20–21 d. Vilniuje ir Kaune vyks labdaros akcija „Pavasario pasibeldimas“, kurią jau ne pirmus metus asmenine iniciatyva organizuoja šalies studentai. Didmiesčių gyventojus namų duris atverti ir įsigyti knygų bus kvie...