Kauno šilumos gamintoją slegia nežinia

Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) vadovai teigia parengę projektus modernizuoti ir rekonstruoti jėgainę bei gaminti pigesnę šilumą, bet juos stabdo neaiški šalies valdžios energetikos strategija.

Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) vadovai teigia parengę projektus modernizuoti ir rekonstruoti jėgainę bei gaminti pigesnę šilumą, bet juos stabdo neaiški šalies valdžios energetikos strategija.

Delsimas – prabanga

Pasak KTE valdybos pirmininko Rimando Stonio, rekonstravus didžiausią Kaune jėgainę šiluma gyventojams galėtų pigti 40 proc. Jis kritikavo šalies valdžią, kad ji niekaip neapsisprendžia, kokia bus Nacionalinė šilumos ūkio plėtros programa. "Kad ir kas pastatys biokurio jėgainę, jos pagaminta šiluma turės kainuoti 9 ct/kWh, tačiau jau praėjo pusantrų metų, o valstybė neapsisprendžia, kokia bus parama elektrinių statytojams. Tai kauniečiams kainavo 150 mln. litų, kuriuos jie galėtų sutaupyti atpigus šilumai", – aiškino R.Stonys.

Jis teigė, kad KTE sudėtinga planuoti įmonės veiklą, kai Lietuvos valdžia negali pasakyti, kokią dalį elektros energijos ketina gaminti šalies jėgainėse ir kokią importuoti.

"Nežinoma, ar išvis nebus nuspręsta visą elektros energiją importuoti", – sakė R.Stonys.

Jaučiasi diskriminuojami

R.Stonys vylėsi, kad rengiama Nacionalinė šilumos ūkio plėtros programa bus skaidri ir nediskriminuos privataus kapitalo.

Vyriausybė yra numačiusi paramos prioritetus didelių biokuro jėgainių statyboms dviejuose didžiuosiuose miestuose – Vilniuje ir Kaune. Tą vakar viešai patvirtino ir premjeras Algirdas Butkevičius, pareiškęs, kad numatoma sukurti specialią bendrovę, kurią kontroliuotų valstybės valdoma energetikos įmonių grupė "Lietuvos energija", o ateityje būtų pritraukta ir privataus kapitalo. R.Stonys pastebi, kad valdžia proteguoja įmonę "Lietuvos energija".

"Matau, kad "Lietuvos energija" neturi noro bendrauti su privataus kapitalo įmonėmis. O juk Vilniuje ir Kaune, kur šilumos ūkis pagamina 40 proc. visos pagamintos šilumos energijos, didžiausi šilumos tiekėjai yra privatus kapitalas", – akcentavo R.Stonys.

"Lietuvos energijos" atstovai jau yra sakę, kad Kaune galėtų pradėti pagrindinę šilumos gamybą ir statyti naują jėgainę pritraukiant ES paramą ir investuojant apie 250 mln. litų.

R.Stonys mano, kad tai būtų neūkiškas valstybės sprendimas. "Naujoje vietoje jėgainę galima pastatyti, bet ką daryti su kelių šimtų milijonų litų turtu, kuris yra KTE? Dabartinė jos vieta ideali, iš čia eina vamzdynai, elektrinė šioje vietoje mažiausiai teršia miestą", – argumentavo R.Stonys.

Mažieji neišgelbės?

R.Stonys taip pat įsitikinęs, kad Kauno valdžios optimizmas sumažinti šilumos kainą pastačius mieste daugiau elektrinių yra nepagrįstas. "Nežiūrint to, kad aplink KTE jau matome privačių elektrinių kaminų, "Kauno energija" taip pat plėtoja biokuro jėgainių projektus, KTE vis tiek lieka stambiausias šilumos tiekėjas", – kalbėjo verslininkas. Jis stebėjosi Kauno valdžios kalbomis apie tai, kad elektrinių konkurencija sumažino šilumos kainą Kaune.

"Tai, švelniai tariant, yra blefas, kad mažos jėgainės sumažino šilumos kainą Kaune. Ji 16 proc. šiemet mažesnė tik todėl, kad iš "Gazpromo" išsiderėjome šiek tiek mažesnę dujų kainą ir sumažinome gamybos išlaidas", – tvirtino jis.

Projektai laukia stalčiuje

KTE generalinis direktorius Evaldas Paulavičius sakė, kad įmonė yra parengusi du investicinius projektus. Pirmajame numatyta senus įrengimus pritaikyti šiaudų granulėms deginti. Tai kainuotų 340 mln. litų. Kitame projekte planuojama statyti naują biokuro jėgainės bloką,

Šiaudų granulės turi mažiau kalorijų, brangesnė jų logistika, bet tai sukurtų daug darbo vietų gaminant granules, būtų naudingai panaudojami šiaudai, kurių labai daug lieka nuėmus derlių. "Ši projektą galima būtų įgyvendinti, jei valstybė nuspręstų remti šiaudų panaudojimą kurui", – sakė E.Paulavičius.

Kitu atveju KTE statytų naują biokuro jėgainę už 500 mln. litų. Ji pritaikyta kūrenti mediena, durpėmis, biomase. Vadovo teigimu, šiuos projektus KTE galėtų įgyvendinti jau 2015 m. rudenį. "Kol neaišku, kaip bus remiamos elektrinių statybos, abu projektai guli stalčiuje", – apgailestavo E.Paulavičius.

Jis įsitikinęs, kad būtina parama kogeneracinėms elektrinėms, kai gaminama ir šiluma, ir elektra.



NAUJAUSI KOMENTARAI

tai mano nuomonei

tai mano nuomonei portretas
Greš tol, kol zmones baigs rašineti komentarus ir prades kovoti uz savo teises. kiek gi galima dejuoti??? Reikia pradeti veikti ir kuo greičiau!

Mano nuomone

Mano nuomone portretas
gražiai jie čia mus nugręžė tuos 20 metų? Kiek dar pagręš?

Nuomonė

Nuomonė portretas
Kuo skubiau steigti valstybines įmones,su privačiu kapitalu,ir atsakomybę prisiimti valstybei.Ką konservatoriai sugriovė,reikia atstatyti.Tik tuomet bus galima tikėtis pigesnio šildymo,nes atsakomybę neš vyriausybė.Dabar visi vagia,ir niekas neneša atsakomybės.Ne į visas sritis galima įsileisti privatininkus.Tokios sritys,kaip energetika,svaigiųjų gėrimų gamyba,dujofikacija,naftos gamyba turi būti valstybės rankose,bent nemažiau,kaip 51 procentas.Tik tuomet bus galima kažko gero tikėtis.Ir žinoma kuo mažiau konservatorių prileisti prie valdžios vairo.
VISI KOMENTARAI 13
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių