Kauno rajono talentų kalvės

Meninis ugdymas sulaukia vis didesnio Kauno rajono gyventojų dėmesio. Muzikuoti, dainuoti, tapyti, šokti neretai imamasi tikintis teigiamos įtakos asmenybės formavimuisi ar tiesiog laisvalaikiui paįvairinti. Tačiau vėliau bendromis vaikų, tėvų ir pedagogų pastangomis užauga ir daug talentų.

Meninis ugdymas sulaukia vis didesnio Kauno rajono gyventojų dėmesio. Muzikuoti, dainuoti, tapyti, šokti neretai imamasi tikintis teigiamos įtakos asmenybės formavimuisi ar tiesiog laisvalaikiui paįvairinti. Tačiau vėliau bendromis vaikų, tėvų ir pedagogų pastangomis užauga ir daug talentų.

Nenusėdėjo vienoje vietoje

Garliavoje gyvenantis šešiolikmetis Natanas Bairakas skina laurus grodamas fortepijonu. Jaunasis pianistas, muzikos ėmęsis mokytis nuo šešerių, prie šio instrumento sėdo visai dėl kitų tikslų nei pergalės konkursuose.

"Natanas buvo labai hiperaktyvus ir sudėtingas vaikas. Kažkaip reikėjo suvaldyti jo temperamentą. Jo mokytojai tikrai patvirtintų – Natanui buvo labai sunku nusėdėti vietoje", – pasakojo N.Bairako mama Kristina Mačiulaitytė. Tad ji griebėsi muzikos.

"Muzika disciplinuoja. Ji harmonizuoja, atveria žmogaus galimybes", – pasirinkimą argumentavo jaunojo talento mama ir pridūrė: dabar sūnus yra visai kitoks. Net sunku patikėti, kaip jis pasikeitė.

"Kantriai lankėme muzikos pamokas. Vienoje mokykloje per užsiėmimus išvartė vazonus. Kitoje irgi neradome savo vietos – nepaleisdavo manęs iš akių, nelikdavo vienas. Galų gale nuėjome į Kauno J.Naujalio muzikos gimnaziją. Pradėjome nuo paruošiamosios grupės. Natanui ten labai patiko. Lankė su džiaugsmu. Nebuvo dienos, kai nebūtų norėjęs keltis ir eiti į mokyklą", – prisiminė K.Mačiulaitytė.

Mama džiaugėsi, kad sūnaus hiperaktyvumas ilgainiui perėjo į temperamentą muzikuojant. Tam pasiekti vis dėlto prireikė ir griežtesnio žodžio, ir gudrybių. "Natanas dažnai man sako: mama, aš tau visą gyvenimą būsiu dėkingas už tą nuolatinį raginimą "Eik groti!" – šyptelėjo garliaviškė.

Sieks profesionalo karjeros

N.Bairakas groja keturias penkias valandas per dieną. "Šiuo metu mano mintys yra tik apie profesionalo karjerą, tačiau vėliau galbūt imsiuosi ir fortepijoninio meno dėstymo", – tikisi vaikinas. Jis neslepia, kad gerai pasirodyti pasiseka ne visuose konkursuose, tačiau tai irgi yra gera patirtis. Netrukus jo laukia kalėdiniai koncertai Kauno valstybinėje filharmonijoje, VDU Didžiojoje auloje.

Tapti geru pianistu, anot N.Bairako, reikia ir lėšų, ir kantrybės, gerų pedagogų ir noro. Be talento, aišku, – irgi niekaip. "Visų pirma, pianistas turi būti jautrus, jausmingas. Ir dar reikia įdėti daug darbo. O lėšų labiausiai trūksta kelionėms į konkursus, meistriškumo kursams. Labai noriu nuvažiuoti į vasaros meistriškumo kursus, kurie vyks liepos mėnesį Lenkijoje, bet nežinau, ar išgalėsiu", – sakė N.Bairakas.

K.Mačiulaitytė iš asmeninės patirties teigė, kad net ir ypač talentingiems vaikams būtinas tėvų palaikymas. "Matau, kaip vaikams svarbu, kad tėvai atvažiuotų į jų visus koncertus, kontrolinius grojimus, egzaminus. Kuo tvirtesnis trio – vaiko, tėvų ir mokytojo bendravimas, supratimas, tuo geresni rezultatai", – sakė moteris.

Anot jos, muzikuoti verta net ir neturint tikslo tapti profesionaliu muzikantu. Nauda asmenybei – neabejotina.

Rengia asmenines parodas

Kauno rajono Raudondvario gimnazijos gimnazistė Milda Kolesinskaitė (Koles) panirusi į dailę. Iš pradžių ji piešė pieštuku, nes tai buvo pigiausias būdas. Vėliau ėmėsi spalvų ir labai įvairių piešimo technikų. Dažniausiai ji renkasi akvarelę, guašą.

"Tiesiog patinka kurti", – teigė aštuoniolikmetė. Mergina jau surengė ne vieną savo išskirtinių darbų parodą. Labiausiai mėgsta tapyti žmones. "Stengiuosi išsiskirti darbų stiliumi, technika. Tai padaryti yra sunku, nes yra daug unikalių menininkų. Tiesiog stengiuosi daryti tai, kas man patinka", – sakė M.Kolesinskaitė.

Savo ateitį ji norėtų sieti su menu, nors nebūtinai su daile. Tačiau ji visuomet išliks bent jos hobiu.

Žvilgsnis pro objektyvą

Kauno rajono Ežerėlio mokyklos dailės mokytoja Roma Kalėdienė bando įžvelgti fotografijos talentus. Jos auklėtinė devintokė Austėja Stankevičiūtė tapo šalies moksleivių fotografijos darbų konkurso "Vanduo ir jo naudojimas 2014" nugalėtoja.

"Vaikai arba turi akį, arba ne, bet juos nuolat reikia skatinti fotografuoti, raginti eiti pasivaikščioti, ieškoti. Jeigu niekas neskatins, retas vaikas sugalvos dalyvauti konkurse. Reikia daug bendravimo, semtis patirties", – kalbėjo pedagogė.

Fotografijos būrelyje diskutuojama apie šešėlius, kaip išgauti spalvas, kokiu kampu ką galima pamatyti, apie vandens fotografavimo speficiką. "Kartais reikia išpleškinti 100 kadrų, kol pavyksta vienas geras", – apie kantrybės būtinybę užsiminė R.Kalėdienė.

Būtinas ir finansinis pagrindas. Fotografavimo įranga nėra iš pigiųjų, be to, brangiai atsieina nuotraukų spausdinimas parodoms. Ir čia pat pridūrė: technikos naujumas vis dėlto nėra pagrindinis dėmuo. Net ir tarptautinių vertinimo komisijų pagyrimų sulaukia ir tos nuotaukos, kurios fotografuotos paprastais aparatais. Tad savitas požiūris ir noras yra kur kas svarbiau.

Muzika prilygsta sportui

"Meninis ugdymas vaikui yra neįkainojamas. Pavyzdžiui, muzikuodamas vaikas išsikrauna. Grojant yra didelis ir fizinis, ir emocinis krūvis. Turime ne vieną pavyzdį, kai buvęs sunkiai suvaldomas mokinys muzikuodamas tapo tarsi žiburiu", – kalbėjo Kauno rajono Garliavos meno mokyklos direktorė Regina Guobė.

Ji džiaugėsi, kad meninis vaikų ugdymas – muzika, dailė, šokis visuomenėje darosi vis svarbesnis. To mokytis savo vaikus atveda vis daugiau tėvų. Norinčiųjų mokytis yra daugiau, nei turime galimybių priimti", – teigė R.Guobė.

Meninė veikla, anot jos, labai teigiamai veikia ir vaikus su negalia. "Pas mus mokosi ir autistų, ir regos, judėjimo, kitokią negalią turinčių vaikų", – vardijo vadovė.

Esant didžiuliam poreikiui, asmenybėms ir talentams ugdyti atsiranda vis geresnės sąlygos. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę ši mokykla įsikūrė rekonstruotose, net trigubai didesnėse patalpose. Šią keturiasdešimtmetį šiemet švenčiančią mokyklą lanko beveik 750 mokinių. Juos groti, tapyti, dainuoti moko 64 pedagogai.

Vietos patrigubėjo

Po rekonstrukcijos mokyklos plotas išaugo tris kartus: nuo 440 kv. m iki 1 265 kv. m. "Anksčiau gyvenome kaip silkės statinėje", – šyptelėjo R.Guobė. Nuo šiol mokykla koncertus ir konkursus galės rengti nuosavoje erdvioje salėje, nebereikės prašytis į svečius į kitų įstaigų sales. Joje – itin gera akustika", – teigė direktorė.

Konkursai ir koncertai vaikams yra būtini, nes skatina tobulėti, yra papildoma motyvacijos priemonė.

Anksčiau ir chorai bandydavo grūstis repetuoti 70 kv. m mokyklos salėje. Dabar vietos stokos salėje ir ant scenos problemos nebeliko. Renovavus senąjį mokyklos pastatą ir išdygus priestatui, meno užsiėmimai vyksta didesniuose kabinetuose.

Atnaujintos mokyklos erdvė – kur kas estetiškesnė, tad mokykloje – daug jaukiau.

Mokykloje veikia fortepijono, akordeono, styginių instrumentų (smuikas, gitara), pučiamųjų instrumentų (fleita, klarnetas, saksofonas, trimitas, trombonas, tūba, mušamieji), liaudies instrumentų (kanklės, birbynė, lamzdelis, skrabalai), akordeono, chorinio dainavimo (jaunių, jaunučių chorai, vokalinis ansamblis, solinis dainavimas), ankstyvojo amžiaus meninio ugdymo, teorinių disciplinų, dailės skyriai.

Planuojama atidaryti suaugusiųjų skyrių.

Garliavos meno mokyklą, kurios filialai yra Raudondvaryje, Vilkijoje ir Babtuose, yra baigusi sopranas Rasa Jazukonytė, pianistė Virginija Unguraitytė, džiazo muzikantas Mindaugas Rarivanas ir daugelis kitų.

Kauno rajono moksleivių pasiekimai

Praėjusiais mokslo metais Kauno rajono mokiniai sėkmingai dalyvavo respublikiniuose ir rajoniniuose konkursuose bei festivaliuose.

Vien Garliavos meno mokykla dalyvavo 25-iuose tarptautiniuose ir respublikiniuose konkursuose. Tarptautiniuose konkursuose varžėsi 95 mokiniai. 51 pelnė prizines vietas. Respublikiniuose konkursuose dalyvavo 144 mokiniai. Prizininkais tapo 37.

Du Garliavos meno mokyklos atstovai, trys Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos kolektyvai ir viena gimnazijos mokinė dalyvavo Lietuvos vaikų ir moksleivių televizijos konkurso "Dainų dainelė" respublikiniame etape.

Respublikinio moksleivių liaudies dailės konkurso "Sidabro vainikėlis" regioniniame ture Domeikavos gimnazijos atstovė užėmė pirmąją vietą ir pateko į respublikinį turą.
Respublikiniame konkurse "Žiemos puokštė" Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos atstovai gavo geriausiai perteiktos floristinės idėjos nominaciją.

Respublikinėse moksleivių folklorinių šokių varžytuvėse "Patrepsynė"  Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos liaudiškų šokių kolektyvas "Ugniukai" nominuoti už šauniausiai pašoktus šokius: "Ant kalno karklai", "Mikita". Domeikavos gimnazijos folkloro kolektyvas "Serbentėlė" už šauniausiai pašoktus šokius: "Skrodelis", "Marcinkauskas", "Ant kalno karklai", "Dujalis".

Kauno miesto ir rajono mokinių patriotinių dainų konkurse Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos ansamblis "Drevi" užėmė antrąją vietą, Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos duetas – taip pat antrąją, o Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos atstovės – trečiąją  vietą.

Šalies moksleivių fotografijos darbų konkurso "Vanduo ir jo naudojimas 2014" Kauno ture Ežerėlio vidurinės mokyklos mokinė užėmė pirmąją vietą, o Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos atstovė – antrąją.

Kauno rajone vyko IX Lietuvos mokinių olimpinio festivalio atidarymas, Kauno rajono šiuolaikinių šokių festivalis "Pavasario šėlsmas".

Jubiliejinėje Lietuvos dainų šventėje "Čia – mano namai" Kauno rajonui sėkmingai atstovavo vienuolika Kauno rajono mokyklinių kolektyvų.

Itin aktyvūs kolektyvai

Garliavos meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis "Jiesia"

Ansamblis "Jiesia" propaguoja tautinius instrumentus ir jais atliekamus lietuvių kompozitorių kūrinius. Kolektyvas yra nuolatinis Kauno miesto ir Kauno rajono dainų švenčių, taip pat respublikinių ir Pasaulio lietuvių dainų švenčių dalyvis.

Ansamblis "Jiesia" sėkmingai dalyvauja respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose, festivaliuose, yra daugkartinis konkursų laureatas. "Grand Prix" laimėjimai Kroatijoje, Vengrijoje, Ispanijoje ir kitose šalyse.

Yra pelnęs Geriausio liaudies instrumentų orkestro ir vadovo nominacijas ir apdovanotas Aukso paukšte. Ansamblio vadovai – Garliavos meno mokyklos mokytojai Valė Dervinienė ir Gintaras Vilčiauskas.

Kauno rajono Domeikavos gimnazijos vaikų folkloro kolektyvas "Serbentėlė"

Kauno rajono Domeikavos gimnazijos vaikų folkloro kolektyvo "Serbentėlė" veikloje dalyvauja 80 mokinių nuo septynerių iki aštuoniolikos metų. "Serbentėlės" repertuaras originalus, užrašytas ekspedicijose. Kolektyvo nariai atlieka įvairių Lietuvos regionų dainas, žaidimus ir šokius. "Serbentėlė" sėkmingai dalyvauja respublikiniuose solistų ir šokėjų konkursuose, tautinėse šventėse, tarptautiniuose folkloro festivaliuose. Kolektyvas yra daugelio konkursų laureatas.

"Serbentėlės" nariai koncertavo Austrijoje, Rusijoje ir Moldovoje. 2002 m. "Serbentėlė" pripažinta geriausiu Lietuvos vaikų ansambliu ir apdovanota Aukso paukšte. Vadovė – etninės kultūros mokytoja metodininkė Daiva Bradauskienė.

Kauno rajono Garliavos Jonučių vidurinės mokyklos dramos studija "Vaidyba"

Kauno rajono Garliavos Jonučių vidurinės mokyklos dramos studijos "Vaidyba" veikloje dalyvauja septyniolika mokinių nuo dvylikos iki aštuoniolikos metų. Kolektyvas yra visų Lietuvoje vykusių respublikinių vaikų teatrų konkursų "Šimtakojis" laureatas ir finalinių švenčių dalyvis. Dramos studija "Vaidyba" sėkmingai dalyvavo tarptautiniuose mėgėjų teatro konkursuose ir festivaliuose Čekijoje, Rusijoje, Latvijoje, Monake, Danijoje, Ispanijoje ir kitose šalyse. Per visą Lietuvos mokyklos teatrų istoriją dramos studija "Vaidyba" yra vienintelis teatras Lietuvoje, kuris 2001 m. liepos 26–rugpjūčio 4 d. atstovavo Lietuvai pasauliniame festivalyje Monake "12e MONDIAL DU THEATRE MONACO". 2001 m. "Vaidyba" buvo pripažinta geriausiu vaikų, jaunimo teatru ir apdovanota Lietuvos liaudies kultūros centro nominacija Aukso paukštė. Vadovas –  Jonas Daraškevičius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

moronui

moronui portretas
"tajaunieji lentai"-labai literaruriska.O ta pagyruna girdejau,todel ir vertinu.

Lietuvos tajaunieji lentai

Lietuvos tajaunieji lentai portretas
Na, kad Natanas geriau groja, nei tu lietuvių kalbą moki, tai - faktas. Ir nereik rodyt, čia savo išmanymo. Negirdėjęs/ negirdėjus matyt, kaip jis groja :) Ir nepavydėk. Eik geriau sužinot, kaip taisyklingai rašos "baig" . Beje, žmonės nerašo straipsnių "iš oro". Matyt pelnytai parašė. Ir jis nesigiria. Šis straipnis neskirtas iškelt nei Natano, nei Mildos. Mano manymu šis straipsnis parodo, kad Lietuvoje yra gerų mokyklų, mokytojų ir gabių, talentingų mokinių. Kai Lietuvoi matomi vien bomžai, tai tokių straipsnių tik ir reik. Kaip ir pasakyta apie Nataną, ir hiperaktyvus vaikas, gali turėti didelį bei nuostabų talentą. Didelis ačiū, Natanai, už koncertus (buvau keliuose). Groji labai gražiai, esi talentingas, charizmatiškas, labai įdomu tavęs klausyt. Esi Lietuviškasis Šopenas, Mocartas ir Listas :) sėkmės. Nepaleisk vėjais talento! Ir labai džiaugiuos, kad parašytas straipsnis apie tave. Sveikinimai. Nekreipk dėmesio į tuos, kurie sako bloga apie tave. Tikėk savim. Ir grok

Lukaa

Lukaa portretas
mokytojai ten buvo ir liko puikūs ir nuoširdūs ir mylintys vaikus, bet kaip atrodo naujoji mokykla-SUPER!!!!
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

Daugiau straipsnių