Kauno rajono katilinės kūrens daugiau durpių

  • Teksto dydis:

Šiemet Kauno rajono katilinėse sukūrenta 1,2 tūkst. tonų durpių – keturis kartus daugiau nei pernai. Kitąmet šį kiekį planuojama padidinti dar du tris kartus.

Apie Ežerėlio durpyne išgaunamo vietinio kuro panaudojimo galimybes trečiadienį kalbėjosi keletą durpynų Lietuvoje eksploatuojančios bendrovės “Klasmann Deilmann” generalinis direktorius Kazimieras Kaminskas, “Klassmann Deilmann Ežerėlis” direktorius Giedrius Kavaliauskas, Kauno  rajono meras Valerijus Makūnas, Administracijos direktorius Ričardas Pudževelis, mero patarėja Violeta Boreikienė, šilumos gamintojai, kiti atsakingi darbuotojai.

Kauno rajono energetikos ūkis sudėtingas, nes apima daug mažų katilinių, kūrenamų įvairiu kuru. Dujos yra labai brangios, dyzelinas – taip pat. Malkos taip pat brangsta, todėl savivaldybė ėmė vis labiau atsigręžti į durpes. Šis kuras už rusiškas dujas pigesnis mažiausiai du kartus.

Kol kas lietuviškos durpės daugiausiai naudojamos daržininkystei, tačiau durpininkų atstovai tikina, kad tai – puikiausias kuras, kurį gausiai naudoja estai, suomiai, švedai, latviai, airiai.

G. Kavaliauskas pasakojo, kad Ežerėlio durpės yra labai geros kokybės, jų kaloringumas 13 proc. didesnis nei medienos, o kaina mažesnė 20 -30 proc. Kuro durpės pasižymi pastovia drėgme ir energetine verte.

„Turime ranka pasiekiamą Ežerėlio durpyną. Nepasinaudoti šia galimybe būtų nedovanotina“, – įsitikinęs V.Makūnas.

Tai jau ne pirmas durpininkų ir Kauno rajono vadovų susitikimas. Apie galimybę naudoti šilumos ūkyje daugiau durpių pradėta kalbėti prieš du metus. Per tą laiką nemažai katilinių pertvarkė viena iš Kauno rajono šilumos ūkį prižiūrinčių įmonių „Roalsa“ –  Vilkijoje, Liučiūnuose, Babtuose ir kitose vietose katilai buvo pritaikyti kūrenti biokuro ir durpių mišiniu.

Kauno rajono komunalinių paslaugų centro direktoriaus pareigas einantis Petras Čiegis pranešė, kad kitąmet rengiamasi rekonstruoti Karmėlavos ir Vandžiogalos katilines, kurios taip pat bus pritaikytos durpių ir biokuro mišiniui. Šiems poreikiams reikėtų apie 2 tūkst. tonų durpių per metus.

Lietuvos durpių asociacijos (LDA) atstovai įvardija svarbų kuro durpių privalumą – nedaug kintančią ir palyginti nedidelę kainą.

LDA atstovai mano, kad durpių žaliava turėtų būti laikoma iš dalies atsinaujinančiu šaltiniu. Jų pateiktais duomenimis, Lietuvoje iškasamas durpių kiekis yra faktiškai lygus natūraliam prieaugiui (2 mln. m3). K. Kaminsko teigimu, Lietuvoje eksploatuojama tik šiek tiek daugiau kaip 2 proc. durpynų, per tą laiką kiti spėja paaugti.

Kauno technologijos universiteto mokslininkai prognozuoja, kad kuro durpių vartojimas per sekančius tris metus padidės 2,5 karto.

V. Makūnas pastebėjo, kad Lietuvos durpininkai kasmet sumoka apie 7 milijonus gamtos išteklių mokesčių ir dar apie 20 mln. litų kitų mokesčių.

Ežerėlio durpyno vadovai patikino, kad didėjant durpių gavybai pastebimos žalos gamtai nebus, be to, čia esančių klodų pakaks dar ne vienai kartai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

A

A portretas
Ne ką ir priauga tas durpynas per tuos metus nes tam reikia laaaaabai daug metų ,kad iš kiminų susidarytų durpės :)
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių