Kauno politikai nuodėmių nedaro?

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija Kauno politikams ir valstybės tarnautojams šiemet pirštu negrūmojo, o ir vietos etikos sargams niekas neužkliuvo. Ar išties jie tapo tokie nepriekaištingi?

Tyrė, bet nebaudė

"Buvo pora skundų dėl savivaldybės administracijos darbo, bet tai ne mūsų kompetencijos klausimai. Dėl Kauno miesto tarybos narių skundų negavome", – tikino Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) atstovė žiniasklaidai Eglė Ivanauskaitė.

Anot jos, dėl Kaune valstybės tarnyboje dirbančių asmenų šiemet komisija nagrinėjo aštuoniolika atvejų. Iš jų du tyrimai jau atlikti ir priimti sprendimai, o dar du – atliekami, tačiau etikos sargai niekam priekaištų neturėjo.

E.Ivanauskaitės pateiktais duomenimis, penki skundai dėl galimų pažeidimų valstybės tarnyboje Kaune buvo perduoti tirti kitoms institucijoms, o dėl devynių skundų tyrimai nepradėti. "Kiekvienu konkrečiu atveju priežastys nepradėti tyrimo skirtingos, bet dažniausiai – dėl kokių nors konkrečių teisinių aplinkybių. Kartais tai būna ne mūsų komisijos kompetencijos klausimai", – aiškino VTEK atstovė.

Pasak jos, 2014 m. VTEK nagrinėjo 6 atvejus, susijusius su Kauno miestu. "Atlikti du tyrimai ir priimti sprendimai. Vienas kreipimasis perduotas tirti kitoms institucijoms, o trys tyrimai nepradėti", – išvardijo E.Ivanauskaitė.

Patys inicijuoti neskuba

Tai, kad VTEK šiemet Kaunu turėjo domėtis daugiau nei pernai, E.Ivanauskaitė sieja su pavasarį vykusiais savivaldybių tarybų rinkimais.

Nors VTEK duomenimis, statistiškai dažniausiai skundžiami savivaldybių tarybų nariai, Kauno politikai šiemet į etikos sargų akiratį nepateko.

"Kauno dienos" žurnalistai yra ne kartą skambinę VTEK nariams ir domėjęsi, ar konkretus vieno arba kito miesto tarybos nario veiksmas ar elgesys gali būti traktuojamas kaip pažeidimas.  Tačiau sulaukdavome paaiškinimų, kad konkretus sprendimas gali būti priimtas tik atlikus tyrimą, o jis dažniausiai pradedamas gavus skundą.

Vadinasi, jeigu niekas nesiskundžia raštu, etikos sargams galvos neskauda? "Įstatyme yra numatyta, kad komisija stebi visuomenės informavimo priemonėse skelbiamą informaciją ir jeigu yra pagrįstų duomenų, gali pradėti tyrimą arba nurodyti jį atlikti vietos etikos komisijoms", – aiškino VTEK atstovė E.Ivanauskaitė.

Jos teigimu, per šiuos metus komisija iš viso priėmė 72 sprendimus dėl valstybės tarnyboje dirbančių asmenų elgesio visoje Lietuvoje.

Privačius interesus pamiršo?

Tiesa, nuo balandžio vidurio pradėję darbą naujos kadencijos miesto tarybos nariai įspėjimų iš VTEK jau buvo sulaukę – kauniečių į valdžią išrinkti politikai neskubėjo deklaruoti savo privačių interesų, nors to reikalauja įstatymai.

Pasak VTEK atstovės E.Ivanauskaitės, pagal galiojančius teisės aktus, kovo 1-ąją įvykus vietos savivaldybių tarybų rinkimams, naujai išrinkti tarybos nariai privalėjo per mėnesį deklaruoti privačiuosius interesus. "Kauno miesto politikai 100 proc. deklaravimą pasiekė rugpjūtį", – priminė E.Ivanauskaitė.   Deklaracijas vėlavo pateikti daugumos savivaldybių politikai.

VTEK buvo nusprendusi nebausti vietos tarybų narių, jeigu jie įstatymo reikalavimui paklus iki 2015 m. rugpjūčio 25 d. "Iki tos dienos politikų, kurie nepateikė privačių interesų deklaracijų, elgesį pavedėme ištirti vietos savivaldybių etikos komisijoms. Tarp 40-ies nedeklaravusiųjų, Kauno miesto savivaldybės tarybos narių nebuvo", – pridūrė VTEK atstovė.

Anot jos, komisija yra suskaičiavusi, kad vienas politikas per kadenciją gali vidutiniškai 27 kartus patekti į interesų konfliktą, dėl to labai svarbūs tie duomenys, kuriuos jie pateikia deklaracijose.

Kaltais nepripažinti

Šiemet tirti du Kauno atvejai sostinėje dirbantiems etikos sargams nepasirodė verti neigiamų sprendimų.

Komisija konstatavo, kad Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos viršininkas Remigijus Stukas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų nepažeidė.