Kauno pilies bastėją nuo potvynio saugojo medinis įrenginys

Archeologai nebe pirmą Kauno pilies istoriją tikslina rausdamiesi po žeme. Greta naujai pastatyto medinio tilto į pilį baigti archeologiniai kasinėjimai buvo vaisingi – pažėrė ir radinių, ir naujų žinių.

„Atkasėme XVI a. antros pusės medinius hidrologinius įrenginius, kurie, greičiausiai, nukreipdavo nuo bastėjos potvynio vandenį. Tuo pačiu jie atliko ir gynybinę funkciją“, - rezultatu džiaugėsi tyrimams vadovaujantis Kauno paminklų restauravimo projektavimo instituto darbuotojas Algirdas Žalnierius.

Pušinių rąstų sutvirtinimai, pasak archeologo, yra įdomūs. Apačioje, kad rąstai nesikilnotų, dėtas labai stambus tąšas, jis prikaltas ąžuoliniais rąstais. Kai kur, pastebėjo archeologas, net vinys yra įkaltos, ko anksčiau nebuvo rasta. Spėjama, kad rąstai potvynio vandeniui sulaikyti statyti XVI a. antroje pusėje.

Paaiškėjo, kad virš įstrižų rąstų atkasta tvora statyta daug vėliau. Tai yra, kai rąstais sutvirtintas griovys buvo visiškai užpiltas. Vilniaus žemutinėje pilyje medinius radinius tyrę dendrologai, pasak A.Žalnieriaus, patikslins prie Kauno pilies rastų medinių įrenginių datas.

Virš hidrologinio įrenginio matomos tvoros paskirtis – gynyba. Tuo archeologas neabejoja, nes naudoti labai stambūs rąstai. „Tai ne paprastas įrenginys, o toks, kad priešams būtų sunkiau patekti į pilį. Jau visiškai aišku, kad šie radiniai su tiltu nieko bendra neturi“, - prieš 17 metų iškeltą tilto į pilį egzistavimo versiją galutinai paneigė A.Žalnierius.

Pastarieji kasinėjimai buvo įdomūs ir kitais – odiniais radiniais. Pradžioje archeologai rado odinių  batų likučių, o vėliau rasta odinė, minkštu turiniu kimšta kvadratinė, maždaug 6 cm skersmens „pagalvėlė“. Šio unikalaus radinio paskirtis kol kas neaiški.

„Nusiuntėme nuotraukas į Vilnių, niekas nežino, koks tai daiktas. Siųsime nuotraukas odos specialistams į Varšuvą“, - atskleidė archeologas.

Šiuos archeologinius tyrimus jis laiko labai sėkmingais, nes pirmą kartą rasta tiek medinių įrenginių, kurie būtų taip gerai išsilaikę.

„Tikiuosi, sudominsime savivaldybę ir gausime finansavimą tolimesniems kasinėjimams. Būtų smagu tęsti rastos XV a. mūrinės sienos kasinėjimus. Ten gali būti labai daug staigmenų, kurios papildytų mūsų pilies istoriją“, - spėjo  archeologas, daugybę metų dirbantis Kauno piliavietėje.

Atkasti sluoksniai, keramikos šukės rodo, kad Kauno pilis funkcionavo dar ir XVII a. antroje pusėje. Mat anksčiau būta nuomonių, kad tuo metu ji buvo apleista. „Jei ne gynybinį, tai bent administracinį vaidmenį ji atliko“, - pridūrė A.Žalnierius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių