Paminklas Vydūnui – Kauno miesto garbės reikalas

Kitais metais pažymėsime Vydūno gimimo 150-metį. Ta proga jis bus didžiai pagerbtas ne tik valstybiniu, bet ir tarptautiniu mastu.

UNESCO numato 2018-uosius paskelbti Vydūno metais – Seimas juos jau tokiais paskelbė. Vyriausybė patvirtino šios sukakties komisiją, o ši parengė renginių ir atliktinų darbų programą. Ją įgyvendinus, galėsime skaityti naujai išleistus Vydūno raštų tomus, leidinius apie jį, įstabųjį kūrėją pagerbsime prie jam iškilusių paminklų, regėsime jo vardu pavadintas gatves, alėjas, bibliotekas, būsime aplankę sukaktuvines parodas, pabuvoję iškilminguose minėjimuose, koncertuose, spektakliuose, konferencijose. Abejoti netenka, kad visa tai bus.

Tikėkimės, kad viskas praeis iškiliai, bet ne pompastiškai, kad ne tik dar kartą bus prisiminti žinomi Vydūno nuopelnai tautai ir valstybei, bet bus pasakyta apie jį ir daug naujo, išryškinta ir konceptualiai pagrįsta jo palikimo tiek istorinė vertė, tiek svarba dabarčiai.

Kažin ar reikia priminti, kad šio kūrėjo ir mąstytojo nuopelnai tautai ir valstybei – didžiuliai. Visa tai, ką jis padarė, žadindamas tautą, kad ji "vykintų žmogaus ir tautos gyvenimo prasmę, tai esti, kad ji siektų tobulesnio žmoniškumo", sudaro įstabų mūsų kultūros reiškinį – vydūnizmą, kurio esmė – žmoniškumas.

Tai, kad jis parašė daugybę filosofijos, istoriosofijos traktatų, gimtosios kalbos vadovėlių, studijų, straipsnių, įstabių į mūsų literatūros aukso fondą įeinančių filosofinių dramų ir kitokių scenos veikalų; kad juos suvaidino su savo Tilžės lietuvių giedotojų draugija ir kad su ja ištisus keturis dešimtmečius dainomis stiprino Mažosios Lietuvos lietuvių dvasią ir tautinę savigarbą; kad ryžtingai stojo prieš nuožmią savo tėvynainių nutautinimo politiką, kurios auka vos netapo; kad visomis išgalėmis stengėsi stiprinti nepriklausomybę atgavusios Lietuvos dvasią, – visa tai sudaro jo skelbtojo žmoniškumo realaus įgyvendinimo formas, labiausiai tikusias savai tėvynei ir savam laikui.

Visomis savo galiomis Vydūnas stengėsi pasitarnauti "tautos žmoniškumo gyvėjimui", nes buvo įsitikinęs, kad į nepriklausomybę įžengusi Lietuva savo gebėjimu dvasios galia išsivaduoti iš priespaudos pasirodė esanti ta "šalis, kurioje žmogus tikrąjį žmoniškumą labai aukštai stato", dėl ko Amžinoji apvaizda pasirinko ją aukštam uždaviniui – "būti pasaulyje viena aiškiausiųjų žmoniškumo reiškėjų" ir taip prisidėti prie tauresnio žmoniškumo įsigalėjimo jame.

Savo veikaluose Vydūnas ne tik pateikė lietuvių tautos istorinio likimo bei jos misijos žmonijos raidoje vizijos sampratą, bet ir parodė, koks yra žmogaus visavertės egzistencijos ryšys su tauta, o prieš tai atskleidė pačią žmogaus ir tautos esmę, tuo įnešdamas didžiulį indėlį į teorinį tautos fenomeno pagrindimą. Kultūrinė Vydūno veikla buvo praktinių veiksmų kalba, teigusi, kad tautos gyvybė slypi jos kultūroje, jos kūrybos galių raiškoje. Šia savo veikla tautos dvasinį atsparumą ugdydamas, Vydūnas nusipelnė ne mažiau kaip filosofine ir grožine kūryba.

Praktinio veikimo ir skelbtų idėjų vienovę įkūnijęs Vydūno fenomenas yra labai artimas Mahatmos Gandhi fenomenui. M.Gandhi galima laikyti indiškuoju neprievartinio pasipriešinimo teorijos ir praktikos klasiku, o Vydūną – lietuviškuoju jo analogu. Savo kūrybos ir kultūrinės veiklos pobūdžiu bei įnašu į tautos dvasinį atgimimą Vydūnas Lietuvai yra tai, kas Latvijai yra Janis Rainis, beje, savo lietuviškąjį amžininką labai aukštai vertinęs.

Vydūno palikimas niekada nepraranda aktualumo, nesvarbu, kokiomis politinėmis, kultūrinėmis ar socialinėmis sąlygomis gyventume. Šiandienių išbandymų, sunkumų ir netgi grėsmių lauke mūsų rėmimasis tuo palikimu įgauna ypatingą reikšmę. Juo galime svariai pagrįsti tiek atskiro žmogaus, tiek tautos ir valstybės būties, laisvės ir visokeriopos raiškos prasmę sudėtingų problemų ir skaudžių konfliktų apimtame pasaulyje, kuriam iš visų vertybių labiausiai reikia būtent Vydūno puoselėto žmoniškumo.

Vydūnas paminklinio biusto atsiradimas Kaune Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje Tautos garbės alėjoje būtų reikšmingas įnašas į jo atminimo įamžinimą, nuopelnų tautai ir valstybei priminimą.

Vydūnas paminklinio biusto atsiradimas Kaune Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje Tautos garbės alėjoje būtų reikšmingas įnašas į jo atminimo įamžinimą, nuopelnų tautai ir valstybei priminimą ir sureikšminimą, svarbiausia – aktualumo dabarčiai paryškinimą. Šioje alėjoje paminkliniais biustais įamžintos asmenybės yra didžiai nusipelniusios mūsų valstybės kūrimui, jos galių stiprėjimui, jos gynimui, tačiau jos tesudaro mažą dalį tų, kurie yra ne mažiau tokio pagerbimo verti. Tad ar nederėtų bent esant reikšmingoms išskirtinėms progoms į tą alėją nors po vieną kitą iš jų pasikviesti? Vydūno gimimo 150-metis, beveik sutampantis su valstybės atkūrimo šimtmečiu, kaip tik tokia išskirtinė proga ir yra.

Pažymėtina dar ir tai, kad Kaunas Vydūno gyvenimo ir veiklos kelyje buvo svarbus punktas, kaip ne mažiau svarbūs buvo jo apsilankymų pėdsakai kultūriniam ir dvasiniam miesto gyvenimui. Čia mąstytojas skaitė daugybę paskaitų visuomenei, ypač glaudžiai bendravo su Vytauto Didžiojo universiteto profesūra ir studentija. Čia buvo skaitomi kursai apie jo kūrybą. 1928 m. mąstytojas buvo išrinktas šio universiteto garbės daktaru, 1933 m. čia veikusi Lietuvių rašytojų draugija išrinko savo garbės nariu. Kaune leisti laikraščiai ir žurnalai spausdino aktualius tautos kultūrai ir valstybės gyvenimui skirtus jo straipsnius ar jo pagerbimui skirtas publikacijas.

Vydūnas atidžiai sekė teatrinį ir muzikinį laikinosios sostinės gyvenimą, buvo didžiosios dalies čia atidaromų dailės parodų lankytojas ir recenzentas. Su daugybe Kauno inteligentų (tarp jų – ir politikų) Vydūną siejo bičiulystės ryšiai. Esama užuominų, kad skulptorius Juozas Zikaras buvo sukūręs Vydūno biustą, skirtą Tautos garbės alėjai. Šio biusto surasti, deja, nepavyko, tačiau dabar pastatydami mūsų dienų skulptoriaus sukurtąjį įgyvendintume anuometį prasmingą sumanymą.

Vydūno biusto atidengimas Tautos garbės alėjoje būtų vienas iš įstabesnių miestui garbę darančių įžymiojo mąstytojo ir kūrėjo sukakties pažymėjimo momentų, rodančių, kad Kaunas yra aktyvus tebevykstančio tautos dvasinio atgimimo dalyvis, besiorientuojantis į tikrąsias dvasines vertybes. To atgimimo, kuriuo Vydūnas šventai tikėjo ir kuriam skleistis skyrė visą savo gyvenimą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Taip

Taip portretas
Vydūnas iš tiesų šviesiausias žmogus koks begali būti!

kauniete

kauniete portretas
Prasminga būtų matyti Vydūną savo vardo alėjoje rymantį ant suoliuko tarp dviejų Kauno simbolių-Ąžuolyno ir Kauno tarpukario paveldo.

Ačiū

Ačiū  portretas
už tokį šviesų straipsnį. Kaip norėtųsi šiame dienraštyje kuo dažniau atrasti tokių dvasią keliančių žinių iš mūsų istorijos.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių