Kauno miesto biudžetas: skaičiai neguodžia

Trečiadienį savivaldybėje surengtoje spaudos konferencijoje dėl 2012 metų miesto biudžeto tvirtinimo politikai kalbėjo apie pagrindines bėdas, kamuojančias miestą. Meras Andrius Kupčinskas žadėjo, kad pinigų biudžete, kuris bus tvirtinamas ketvirtadienį, būtiniausiems dalykams atsiras.

Didžioji dalis – švietimui

Spaudos konferencijoje dalyvavęs miesto meras A. Kupčinskas, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkė Edita Gudišauskienė ir Administracijos direktorius Antanas Nesteckis susirinkusiesiems pristatė biudžeto pakeitimus, kuriuos pasiūlė miesto tarybos nariai. Patys miestiečiai nepateikė nei vieno galimo biudžeto pakeitimo. Buvo atsižvelgiama tik į reglamentinius pasiūlymus, t.y. į tuos, kuriais siūloma pinigus skirti vienai programai, nurodant kitą programą, iš kurios jie būtų paimami.

Dėl vieno mažiausių per paskutinius kelerius metus miesto biudžeto kaltinimai iš mero lūpų skriejo buvusiai valdančiajai koalicijai, tedirbusiai pusmetį, nors pats A.Kupčinskas prieš tai Kaunui vadovavo ketverius metus.

Miesto biudžetas šiemet sudarys 682 mln. litų, o asignavimai – 735 mln. Susidariusį skirtumą, beveik 54 mln. litų, savivaldybė skolinsis. Biudžetas bus beveik 49 mln. litų mažesnis nei pernai. Didžioji dalis – 56 proc. biudžeto – bus skirta švietimui.

Daugiausiai lėšų trūksta miesto ūkiui – apie 50 mln. litų. Pasak A.Kupčinsko, bus tęsiamas A.Juozapavičiaus prospekto rekonstrukcijos projektas. Panemunės tilto rekonstrukcijos projektą šiuo metu peržiūri Susisiekimo ministerija, bet planuojama, kad lėšos jam bus skirtos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos, konkreti suma neskelbiama. Taip pat meras pabrėžė, kad šiemet bus paskelbtas Parodos- K.Petrausko gatvių rekonstrukcijos konkursas – tam numatoma skirti beveik 9 mln. litų, iš jų 4 mln.litų sudarytų Europos Sąjungos lėšos.

Aukso gysla

Viešiesiems pirkimams Kauno savivaldybė numato skirti 200 mln. litų, o Privatizavimo fondas taps ta aukso kasykla, iš kurios bus finansuojami į biudžetą nepatekę projektai. Daugiausia lėšų tikimasi gauti pardavus savivaldybės bendrovių „Būsto valda“ ir „Stoties turgus“ akcijas.

Taip pat meras pažadėjo jau šiemet baigti rekonstruoti „Girstučio“ kultūros ir sporto rūmus. Didžiulė skolinta suma – net 1,5 mln. litų – skirta rūmų baseino vonios pakeitimui, esą ekspertizė parodė, kad netikslinga ją renovuoti, o geriau statyti naują. Po rekonstrukcijos, konkurso būdu, planuojama visą kompleksą perduoti valdyti operatoriui. „Vilijos“ baseino rekonstrukcijos pabaigimui bus skirta 800 tūkst. litų.

Išgirdo kritiką?

„Kauno dienai“ iškėlus į viešumą problemą dėl S.Dariaus ir S.Girėno nupuvusių stadiono stulpų, pinigų biudžete šiam reikalui staiga atsirado.

„Vakar kalbėjome apie S.Dariaus ir S.Girėno stadioną. Techniniam projektui parengti, jo konkursui paskelbti ir minimaliai sutvarkyti, kad apšvietimo stulpai nekeltų grėsmės žmonėms, iš Privatizavimo fondo bus skiriama 200 tūkst. litų. Galvojame, kad techninis projektas turėtų atsakyti, ar verta rekonstruoti senuosius stulpus – gali būti taip, kad geriau išeitų statyti visai naujus, modernesnius“, – svarstė A.Kupčinskas.

Meras taip pat atskleidė paslaptį, kam skirti daugiau nei 2 mln. litų Miesto įvaizdžio kūrimo programoje. Po finansine eilute „Kauno miestui pristatyti“ paslėpta dar viena miesto skola – kreditorinis įsipareigojimas Kauno oro uostui. A.Kupčinsko teigimu, jis susijęs su „Ryanair“ bendrovės veikla.

Laisvės alėjos rekonstrukcijos projektas nukeltas į 2014 metus – esą tada tikimasi daugiau pinigų iš ES, kurios lėšomis iš dalies tikimasi finansuoti ir valdančiųjų užgaida tapusius Konferencijų rūmus Nemuno saloje.

Miesto biudžete taip pat atsirado pinigų naujiems Kalniečių ir Dainavos poliklinikos liftams, bus didinamas profesionalaus meno projektų finansavimas, šias lėšas paimant iš nevyriausybinių organizacijų.

Blaivykla, autobusai ir darželių auklėtojos

Kaune atsiras blaivykla – lėšos blaivyklos įrengimui buvo skirtos dar praėjusių metų biudžete, tačiau ji taip ir nebuvo įrengta. Šiemet Kauno savivaldybės biudžete blaivyklai įsteigti numatyta 300 tūkst. litų.

Įvažoms remontuoti bus skiriama 200 tūkst. litų iš Privatizavimo fondo – pirmenybė bus teikiama švietimo įstaigoms.

Konferencijoje buvo suteikta šiek tiek vilties itin skriaudžiamiems ikimokyklinių ugdymo įstaigų pedagogams. Pasak miesto vadovų, jiems bus siekiama skirti po pilną etatą.

„Išlaidos bus nemažos, bet šį klausimą nagrinės savivaldybės administracija ir metų eigoje, esant galimybei, problema bus sprendžiama“, – atsargiai kalbėjo E.Gudišauskienė.

Viena iš miesto tarybos frakcijų siūlė mažinti išlaidas VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ ir savivaldybės administracijos išlaikymui, tačiau miesto vadovams tai nepasirodė svarbu.

„Jei sumažintume finansavimą VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“, ji atsidurtų ant išlikimo ribos. Kai dėl administracijos išlaikymo, atlyginimai mažėja mums taip pat, kaip ir švietimo bei sporto įstaigose“, – aiškino E.Gudišauskienė.

VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ direktoriui Algimantui Puidokui neseniai buvo uždėti antrankiai – jis įtariamas piktnaudžiavimu tarnyba.

Meras A.Kupčinskas pyko, kad buvusi koalicija miestui nupirko 24 ekologiškus autobusus. Pasak jo, logiškiausia būtų buvę pirkti 20 – esą taip būtų buvę sutaupyta 1,5 mln. litų. Kodėl miestui naudinga turėti mažiau ekologiškų autobusų, meras nepaaiškino – svarbiausia, pasak jo, yra taupyti.