Kauno LEZ siekia būti patraukliausia Europoje

Vertinant daugelį kriterijų, Kauno LEZ yra unikali ir praktiškai neturi konkurentų visoje Europoje – tai pripažino ispanų aviacijos pramonės ir logistikos kompanijos “ALG europraxis” atstovai, šioje zonoje ketinantys įkurti savo bazę.

Apie zonos plėtros perspektyvas šiandien įvykusiame pasitarime kalbėjosi  ūkio ministro pavaduotojas Kęstutis Trečiokas,  Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, Administracijos direktorius Ričardas Pudževelis, Kauno LEZ direktorius Vytas Petružis, kiti atsakingi darbuotojai.

V.Petružis pabrėžė, kad Kauno LEZ išgyvena pakilimą: čia sėkmingai dirba 8 įmonės, dar su 8 sudarytos sutartys. Bendra investicijų suma siekia 1 mlrd. 50 mln. litų. Zonoje sukurta apie 600 darbo vietų, netrukus jų padidės dar  451.

Jau liepos 18 dieną Kauno LEZ teritorijoje bus įkasta kapsulė, žymėsianti įmonės “Pienas LT” statybų pradžią. Pieno perdirbėjai į naują gamyklą ketina investuoti apie 30 mln. eurų.
Lietuvos pramonę sustiprins dar viena - 41 mln. litų investicija: jau kitąmet Rusijoje registruota aukštųjų technologijų kompanija „Rokor“ Kauno LEZ  pradės gaminti pramoninius safyrus. Tai visiškai nauja verslo šaka Lietuvoje. Prognozuojama, kad iš pradžių bendrovėje dirbs 30 darbuotojų, vėliau jų skaičius turėtų padidėti iki 68. Reikalingų specialistų Lietuvoje nėra, todėl darbuotojai bus mokomi vietoje, tikimasi dėmesio ir iš Kauno technologijos universiteto.

Dėl sąlyčio su oro uostu Kauno LEZ itin domisi aviacijos pramonės atstovai. Patrauklumą didina ir čia kuriamas 240 ha oro parkas. Pastaruoju metu Kauno LEZ vadovai skiria daug dėmesio lietaus nuotekų ir kitiems infrastruktūros projektams, kurie dar pagerintų zonos patrauklumą.

Pasitarimo dalyviai aplankė šalia Sergeičikų kaimo esančią laukymę, kurioje sovietų laikais buvo įsikūrusi raketinė bazė. Tai taip pat perspektyvi teritorija plėsti LEZ. “Kauno LEZ iš tiesų turi unikalių galimybių, tik reikia jas išnaudoti”, - įsitikino ūkio ministro pavaduotojas K.Trečiokas.

V.Makūnas pastebėjo, kad reikalai judėtų kur kas greičiau, jei Ūkio ministerija, Kauno rajono savivaldybė, Kauno LEZ, tarptautinis oro uostas ir VLC koordinuotų savo veiksmus. “Juk kalbame ne apie kokią vietinę įmonę, o apie nacionalinės svarbos objektus, todėl būtina tartis nuolat”, - pabrėžė meras. Viceministras K.Trečiokas pažadėjo artimiauiu metu inicijuoti tokius susitikimus.

Dėl verslo plėtros gyventojams kylantys nepatogumai – dar viena rimta problema, kuriai V.Makūnas ragino likti neabejingais.

“Ką reikškia oro uostas ir verslo įmonės Karmėlavos, Ramučių žmonėms? Ištrupėjusius kelius, daugiau triukšmo, taršos ir kitokių nepatogumų. Privalome būti teisingi ir socialiai atsakingi šių žmonių atžvilgiu”, - kalbėjo meras, ragindamas Vyriausybę ir verslininkus aktyviau prisidėti sprendžiant vietos bendruomenių problemas.

Vienas nedidelis žingsnis, sprendžiant vietos gyventojų problemas, jau žengtas: pradėtas tiesti kelias, sujungsiantis Teritorinės muitinės sandėlius su Oro uosto gatve. Šis projektas padės išvaduoti nuo sunkiasvorio transporto Alyvų gatvės gyventojus. Ateityje laukia Karmėlavos aplinkkelio tiesimas.