Kauno klinikos – tarsi medikų valstybė

Prieš 75-erius metus atidarytos Kauno klinikos – didžiausia ligoninė Lietuvoje. Kasmet čia apsilanko apie 1,3 mln. pacientų, o dirba – 7,3 tūkst. žmonių. Stacionare per metus gydoma 95 tūkst. ligonių. Vakar jubiliejaus iškilmėse Kauno klinikų kolektyvą sveikino ir šalies vadovai.

"Kauno klinikos – tam tikras kokybės, pasitikėjimo ženklas." Šiuos žodžius tariančio Kauno klinikų generalinio direktoriaus profesoriaus Renaldo Jurkevičiaus balse jaučiamas pasididžiavimas didžiausia mastais ir sukaupta patirtimi gydymo įstaiga šalyje. Vadovo dėmesio centre – ne nuopelnai, o ligoninės pacientų ir joje dirbančiųjų poreikiai.

– Retas 75-erių sulaukęs žmogus yra visiškai sveikas. Vedant amžiaus paralelę su 75-metį mininčiomis Kauno klinikomis, kokios ligos būdingos ligonei, nuo lėtinių ligų neišsivaduojančioje mūsų šalies sveikatos sistemoje?

– Manyčiau, kad šiandien, švęsdamos savo 75 metų jubiliejų, Kauno klinikos yra viena sveikiausių Lietuvos ligoninių.

– Atrodo, kad per pastarąjį dešimtmetį tikrai pasiektas europinis lygis ir mūsų medikai atlieka tai, ką ir jų kolegos Berlyne ar Paryžiuje.

– Nesu istorikas – jie geriau suklasifikuotų Klinikų veiklą etapais. Ji labai prasminga, pradedant nuo pačios pradžios  1940-aisiais. Tuo metu tai buvo viena geriausių ligoninių Europoje. Karo metais joje buvo  gydomi sužeistieji, vienu metu – net iki penkių tūkstančių tiek vokiečių, tiek rusų armijos kareivių.

Po karo Klinikos buvo gerokai nuniokotos: sudegintos ir grindys, ir durys su staktomis, ir langai.

Pokariu ligoninė buvo atkurta. Reikšmingas Kaunui, kaip akademiniam miestui, Klinikų vaidmuo 1950 m. Tuomet buvo nuomonių, kad Lietuvai pakanka vieno Medicinos fakulteto Vilniaus universitete. Vytauto Didžiojo universitetas buvo uždarytas. Atvykusioms Kauno apžiūrėti komisijoms iš Maskvos visuomet buvo rodomos Klinikos. Jos buvo lyginamos su garsiausiomis Paryžiaus ligoninėmis – ne veltui jas projektavo architektas iš Prancūzijos Urbainas Cassanas.

Kauno klinikos padėjo išsaugoti medicinos mokslą Kaune. Jau pirmajame Klinikų reguliamine, 1939 m. patvirtintame švietimo ministro, buvo parašyta, kad tai ligoninė, skirta ligoniams gydyti, studentams mokyti ir ligų ir mirties priežasčių mokslui vystyti. Nuo to laiko Klinikos, keisdamos pavadinimus, išlaikė pirmapradį tikslą.

Nuo 1970 m. prasidėjo Kauno klinikų plėtros etapas: iškilo Neurochirurgijos, Akušerijos ir ginekologijos, Akių ligų, Kardiologijos, Endokrinologijos klinikų korpusai. Klinikos tapo ištisu miestu. Sodu apsodinta ir taip išsaugota teritorija suteikė  galimybes plėstis.

Vėliau iškilo Kardiochirurgijos, naujasis Vaikų ligų klinikos korpusai, pasinaudojant ES parama – naujas Onkologijos klinikos priestatas, Radiologijos klinikos pastatas su moderniausia vaizdinių tyrimų įranga. Dabar duris atvėrė Traumų ir skubios pagalbos centras.

Šiais metais žadame baigti statyti ir įrengti Kulautuvos reabilitacijos ligoninę. Tai taip pat intensyvios Klinikų plėtros laikotarpis. Dabar ligoninė turi viską, kas būdinga pasaulinio lygio šiuolaikinei universiteto ligoninei. Atliekami šiuolaikiniai vaizdiniai, biocheminiai tyrimai, intervencinės procedūros, endoskopinės operacijos, transplantacijos, vystoma genetika, molekulinė medicina, taikomi naujausi gydymo metodai. Šiandien esame didžiausia ligoninė Lietuvoje: Kauno klinikose dirba 7 300 darbuotojų, iš jų gydytojų ir rezidentų – beveik 2 200, slaugytojų – 2 400.

– Gydytojų ir slaugytojų yra beveik vienodai, nors slaugytojai galėtų atlikti daugiau funkcijų?

– Sutinku. Pačių slaugytojų ir jų vaidmuo turėtų didėti. Kalbame ir apie išmaniąją slaugą, kai slaugytojos galės įvertinti ligonių būklę, sergantiesiems lėtinėmis ligomis parašyti tęstinį vaistų receptą. Slaugytojos tikrai gali atlikti didesnį vaidmenį, nuveikti daugiau darbų Lietuvos žmonių sveikatai. Jų indėlis turėtų didėti visose gydymo įstaigose.

– Juk ir valstybei parengti slaugytojus kainuoja pigiau, juolab kai verkiama dėl lėšų sveikatos apsaugai stokos?

– Medicinoje negalima remtis vien tik ekonominiais skaičiavimais. Svarbiausia tai, kas svarbu ligoniui. O tai – tiksliai nustatyta diagnozė ir teisingai parinkta gydymo taktika. Bet ir to nepakanka. Svarbu ir medikų bendravimas su pacientais. Gydytojai dėl didelio darbo krūvio ne visada turi tam užtektinai laiko. Čia slaugytojų vaidmuo nepakeičiamas – išklausius pacientą dažnam jų tikrai palengvėja.

– Kokia jūsų, kaip Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektoriaus, nuomonė dėl kadrų rengimo: ar gydytojų pas mus rengiama ne per daug, jei jie emigruoja neradę darbo arba gaudami nepakankamą atlygį už jį?

– Galima pasakyti, kad gydytojų rengiama ir daug, ir mažai. Kaip pažiūrėsi. Rajonuose dirba daug vyresnio amžiaus gydytojų, o jaunų ten trūksta. Nėra labai gerai, kai jaunas gydytojas dirba keliose rajonų gydymo įstaigose, vieną dieną budi vienoje, kitą – kitoje. Tai tikrai nėra lengva, ir todėl galima sakyti, kad gydytojų trūksta, ypač rajonuose.
– Bet ir dėl didesnio atlyginimo gydytojai taip dirba.

– Ten, kur gydytojų trūksta, jiems siūlomas didesnis atlyginimas, bandant prisivilioti. Dėl to kai kur atlyginimai didesni nei Kauno klinikose.

– Ar tai teisinga? Juk čia gydomi sunkiausi ligoniai?

– Nemanau, kad tai teisinga.

– Gal Klinikų jubiliejaus proga darbuotojai gaus bent premijas?

– Džiaugiamės, kad jau nuo šių metų gegužės pirmosios turėjome galimybę visiems 7 300 darbuotojų padidinti atlyginimą. Visiems – 5 proc., o daliai slaugytojų, atkūrus ekonominės krizės laikotarpiu sumažintą darbo užmokesčio priedą, – 10 proc. Atrodo, kad šie skaičiai, procentai nedideli, bet Klinikų mastu per metus tai papildomai sudaro 14,5 mln. litų.

– Daug investuojama į Klinikų plėtrą, nors ligonių, kai nemažai tautiečių emigravo, lyg ir nedaugėja?

– Nesakyčiau, kad nedaugėja. Vien per pastaruosius metus pacientų apsilankymų Kauno klinikose skaičius padidėjo apie 200 tūkst., nuo 1 mln. 100 tūkst. iki beveik 1 mln 300 tūkst. Stacionare per metus gydoma 95 tūkst. ligonių. Itin auga ambulatorinis pacientų srautas, todėl Klinikoms jau reikia naujos konsultacinės poliklinikos su modernia diagnostika. Senoji pastatyta 1940 m., todėl yra išaugta kaip išaugami drabužiai.