Kauno klinikos dosnios vadovo giminaičiui

Beveik milijoną litų – tiek iš Kauno klinikų šiemet gaus kauniečiams mažai žinoma bendrovė "Lazdijų duona". Kur kas didesnės kepyklos bejėgės konkuruoti su dzūkais. O gal su Klinikų vadovo artimu giminaičiu?

Didelis užsakymas

Kauno klinikų vadovu tapus Renaldui Jurkevičiui, jo pusbroliui Egidijui Jurkevičiui priklausančią "Lazdijų duoną" ėmė lydėti neįtikima sėkmė.

"Kauno diena" rašė, kad E.Jurkevičiaus kepykla pusbrolio vadovaujamoms Klinikoms už 415,2 tūkst. litų patieks 240 tonų juodos duonos, o už 298,5 tūkst. litų – 150 tonų batonų.

Pasirodo, tai dar ne viskas. R.Jurkevičiaus pusbroliui Lazdijuose priklausanti kepykla su Klinikomis taip pat turi sutartį, kad už 178 tūkst. litų  patieks ragelių,  o jos keptais duonos ir pyrago gaminiais už 20,7 tūkst. litų šiemet maitinami ir Klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninės "Lopšelis" pacientai.

Garantuotos beveik milijoną siekiančios pajamos per metus – neblogas kąsnis tarp duonos rinkos lyderių nefigūruojančiai kepyklai.

Didžiųjų kepyklų nėra

E.Jurkevičiaus įmonę "Lazdijų duona" Kauno klinikų skelbiamuose duonos gaminių pirkimo konkursuose sėkmė ėmė lydėti baigiantis 2013-iesiems. Tuo metu Kauno klinikų vadovo kėdė ką tik buvo atitekusi verslininko pusbroliui R.Jurkevičiui. Klinikoms jis vadovauja nuo 2013 m. liepos. Prieš tai R.Jurkevičius ne vienus metus dirbo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektoriumi.

Kauno klinikose ir jos filialuose gydomiems pacientams maitinti kasmet nuperkama apie 400 tonų duonos, batono ir pyrago gaminių. Nors kiekis yra milžiniškas, tačiau didžiausi šalies duonos gamintojai paraiškų šiems konkursams neteikia.

Klinikų vadovas R.Jurkevičius apie pusbrolio kepyklą lydinčią sėkmę kalbėti nebuvo linkęs. "Negalėčiau pakomentuoti, aš sutarčių nepasirašinėjau. Yra deleguota kita direktorė Daiva Pentiokinienė. Geriausiai jai ir skambinkite. Aš čia nedalyvauju ir nesidomiu", – tikino R.Jurkevičius.

Užkliuvo specifikacijos

Už viešuosius pirkimus Kauno klinikose atsakinga D.Pentiokinienė patvirtino, kad praėjusių metų pabaigoje buvo skelbtas konkursas duonos, batono ir kitiems kepiniams įsigyti. "Šių metų vasario mėnesį pasirašiau su šia įmone sutartį. Ji galioja metus. Nuo vasario jokios naujos sutarties su šia įmone nesame pasirašę", – tikino D.Pentiokinienė.

Priminus, kad birželį Kauno klinikos informavo Viešųjų pirkimų tarnybą apie tai, kad "Lazdijų duona" savo produkciją tieks ir Klinikų padaliniui, D.Pentiokinienė tik dar kartą pakartojo: "Daugiau jokia sutartis su jais nebuvo pasirašyta, atsakingai tai sakau." Tačiau akivaizdu, kad vasarą užsakymas E.Jurkevičiaus kepyklai tiekti duoną ir vaikų reabilitacijos ligoninei, padidėjo dar daugiau kaip 20 tūkst. litų.

"Kauno dienai" pradėjus domėtis, kodėl Klinikų konkursuose sėkmė nelydi kur kas didesnių kepyklų atstovų, verslininkai užsiminė, kad vertėtų paanalizuoti konkurso sąlygose pernelyg preciziškai surašytus reikalavimus kepiniams.

"Susidaro įspūdis, kad jie labai jau tinka vienai kepyklai", – svarstė vienos kepyklos savininkas, nenorėjęs viešai prisistatyti.

"Viešųjų pirkimų komisija tas specifikacijas sudaro. Jie žino, kokios duonos pacientams reikia. Konkursuose puikiausiai dalyvauja ir varžosi po 5–10 dalyvių, konkurencija yra, vadinasi, tai nėra problema", – tikino Klinikų atstovė.

Paklausus, kas vadovauja šiai komisijai, ji neatsakė. Pernai spalį vykusio konkurso duonai, batonams ir avižiniams dribsniams įsigyti specifikacijos reikalavimai patvirtinti D.Pentiokinienės parašu, nurodant, kad ji yra Nuolatinės komisijos pirmininkė.

Kokybė kelia įtarimų

Kauno klinikų pirkimo sąlygose labai tiksliai nurodoma, kad juodos duonos 100 g energetinė vertė turi būti 259–272 kcal., kepalas turi sverti 950 g. Be to, kepalo forma privalo būti be nusmailėjusių galų, taisyklinga, padinė, pailgai ovali, nepjaustyta ir būtinai atitikti matmenis – 24 cm ilgio, 14 cm pločio ir 8 cm aukščio.

"Reikalavimai – patys aukščiausi. Europos Sąjungoje turbūt daugiau niekas nekelia tokių reikalavimų, kiek ten konkurso sąlygose surašyta. Pasiekti tą kokybę sunkoka", – pastebėjo "Alytaus duonos" direktorius Arvydas Jonas Stankevičius.

Ši bendrovė 2012 m. Kauno klinikų duonos tiekimo konkurse tapo nugalėtoja ir pernai sėkmingai tiekė savo produkciją ligoniams, tačiau 2013-aisiais vykusiame konkurse "Lazdijų duonos" jau nenurungė.

A.J.Stankevičiaus neslėpė, kad jo vadovaujama kepykla negalėtų iškepti pačios aukščiausios kokybės duonos už tokią kainą, kokią pasiūlė šių metų laimėtojas "Lazdijų duona".

"Turbūt būtų tik miltai ir vanduo. Nebent dovanai gaminti? Arba gal ten stebuklingai dovanai žaliavas gauna?" – šyptelėjo "Alytaus duonos" vadovas.

Jis pritarė, kad ligoniai turi valgyti geros kokybės duoną ir jos gaminius, tad ir keliami aukšti reikalavimai nėra blogai, tačiau, kepyklos vadovo nuomone, tada ir kaina turi būti atitinkama.

"Kauno diena" rašė, kad dėl "Lazdijų duonos" Klinikoms tiekiamų gaminių kokybės šiemet jau būta pretenzijų.

Ne matmenys svarbiausia

"Vartotojui pagrindiniai akcentai – kaina ir kokybė, o ne kepaliuko matmenys. Jeigu labai jau tiksliai nurodyta, koks jis turi būti, gal yra kieno nors interesų. Jeigu konkurso sąlygose įtraukti tokie dalykai kaip kepaliuko matmenys, čia jau vienareikšmiškai sveiku protu gali suvokti, kad kažkas daroma dirbtinai", – pastebėjo "Biržų duonos" komercijos direktorius Andrius Kurganovas.

Anot jo, "Biržų duona" dalyvauja įvairiuose konkursuose, ir dažniausiai lemiantys kriterijai būna kokybė, kaina ir tiekėjo patikimumas, kas, jo nuomone, taip pat labai svarbu. "Jeigu kas nors pasiūlo mažą kainą, bet paskui netvarkingai tiekia produktą, tada perkančiajai institucijai kyla papildomų problemų ar net papildomai kainuoja", – patirtimi dalijosi vienos didžiausių duonos gamintojų atstovas.

Pasak A.Kurganovo, "Biržų duona" prieš keletą metų dalyvavo Kauno klinikų skelbtame konkurse, bet laimėti nepavyko. "Pagrindinis dalykas buvo kaina. Tokiose institucijose laimėti konkursus – sudėtingas reikalas", – mįslingai užsiminė specialistas.

Parduotuvėse tokių nerasi

Pasak duonos gamybos specialistų, produkcijos svoris duonos gamintojui gali būti didelė problema, nes ne visi gamintojai turi įrangą, leidžiančią dozuoti tešlą bet kokiais kiekiais ir formomis.

Jeigu reikalaujama kepti kitokio, nei įprasta, svorio kepalus, produkciją gali tekti pakuoti ir žymėti tik rankiniu būdu. Tam reikės didesnių sąnaudų bei įmonėje nusistovėjusio duonos kepimo proceso pertvarkymų.
Didžiuosiuose prekybos centruose lentynos gausiai nukrautos įvairių gamintojų duona, tačiau nesunku pastebėti, kad vien dėl svorio reikalavimų populiarūs "Biržų duonos", "Vilniaus duonos", "Klaipėdos duonos" ar "Fazer Lietuva" kepiniai ant Kauno klinikų pacientų stalo paprasčiausiai neturi galimybių patekti.

Populiariausia juoda duona dažniausiai yra patiekiama raikyta, 350–500 g ir didesnėse pakuotėse. Neraikytos duonos kepaliukai dažniausiai kepami 650–800 g svorio. Klinikoms reikia, kad duonos kepalas svertų 950 g, jo ilgis būtų 24 cm, plotis – 14 cm, aukštis – 8 cm.

Batonų asortimentas parduotuvių lentynose – toks pat platus – įvairiausių formų, pakuočių ir svorio. Kauno klinikos, skelbdamos konkursus, reikalauja, kad batono svoris būtų 450 g, energetinė vertė – 260–275 kcal., ilgis – 28 cm, plotis – 11 cm, aukštis – 7 cm.

Net ir be liniuotės aišku, kad tokio batono prekybos centre paprasčiausiai nėra.

O štai "Lazdijų duonos" gaminių  nerasite didžiuosiuose prekybos centruose. Jų galima įsigyti nebent turguose arba įvairiuose prekybos taškuose Lazdijų rajone.

Nieko nežino

Išgirdęs klausimą, ar pusbrolis padėjo laimėti Klinikų skelbtus konkursus, verslininkas E.Jurkevičius ėmė garsiai juoktis. Anot jo, "Kauno diena" apie tai jau rašė, tad nelabai yra ką  ir pridurti.
"Jūs pievas rašote. Jeigu ne pievas, tai netikrą tiesą", – nuo klausimo bandė išsisukti artimas Kauno klinikų vadovo giminaitis.

E.Jurkevičius patvirtino pasirašęs dvi duonos, batonų ir ragelių tiekimo sutartis. Ar ne sutapimas, kad konkursuose ėmė sektis tada, kai pusbrolis tapo Klinikų vadovu?

"Konkursai skelbiami iš anksto, likus net keliems mėnesiams iki sutarties pasibaigimo. Šitie konkursai buvo gal 2013 m. spalį", – svarstė E.Jurkevičius.

Priminus, kad jo pusbrolis R.Jurkevičius Klinikoms vadovauja nuo 2013 m. liepos, verslininkas atšovė: "Nežinau aš tokių datų. Dalyvavo keturios ar penkios įmonės, buvo pateikti pasiūlymai, tai ko jūs dabar norite? Mūsų kaina buvo mažiausia."

Pasak E.Jurkevičiaus, "Lazdijų duona" Kauno klinikų skelbiamuose konkursuose dalyvauja jau ne pirmi metai, tik ne visada vienodai sekdavosi juos laimėti. "Nebuvo taip, kad pusbrolis pradėjo dirbti, ir nuo tada mes pradėjome Klinikoms tiekti produkciją", – tikino verslininkas, tačiau neatskleidė, kuriais metais užsakymų suma buvo didžiausia.

Pažadėjęs patikslinti, nuo kada teikia pasiūlymus, laimi konkursus ir kepa duoną bei jos gaminius Kauno klinikoms, E.Jurkevičius vėliau telefonu nebeatsiliepė.

Komentaras

Valdas Sutkus, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas

Ta padėtis, kai viešieji pirkimai vykdomi atsižvelgiant į mažiausią kainą, yra nenormali. Lietuvoje daugiausiai pirkimų įvykdoma už mažiausią kainą, o Vakarų Europoje vadovaujamasi ekonominio naudingumo principu.

Turi būti išlaikytas kainos ir kokybės santykis – tai yra ekonominis naudingumas. Kartais perkančiosios organizacijos, reikalaudamos mažiausios kainos, kokybę bando apginti labai specifikuodamos produktus. Tada viskas aprašoma iki smulkmenų. Pavyzdžiui, nori automobilio už mažiausią kainą, bet ne lados, o mersedeso. Tada konkurso sąlygose iki smulkmenų aprašomas mersedesas, ir viskas pritaikyta būtent tokiam pirkiniui. Tai jau negerai. Jeigu siekdami išvengti korupcijos perkame už mažiausią kainą, tai nusiperkame tiltą, kuris greitai sugriūva arba statybininkas pastato pusę tilto ir sako, kad pinigai baigėsi – duokite daugiau pinigų. Galiausiai ta įmonė bankrutuoja. Rezultato nėra, pinigai taip pat išleisti.

Privalo būti lygios sąlygos

Rengiant techninės specifikacijos reikalavimus, privalu užtikrinti konkurenciją, o tiekėjai negali būti diskriminuojami.

Labai svarbu, kad perkančioji organizacija nustatytų tik tokius reikalavimus, kurie būtų pagrįsti ir būtini siekiant įsigyti reikiamą perkamą objektą.
Perkančioji organizacija negali nustatyti tokių techninės specifikacijos reikalavimų, kurie nepagrįstai suteiktų galimybes dalyvauti pirkime tik konkrečiam tiekėjui ar tiekėjams, ribojant kitų potencialių tiekėjų dalyvavimą.

Reikalavimai pirkimo objektui turi būti suformuluoti taip, kad visiems dalyviams būtų sudarytos vienodos sąlygos ir nebūtų ribojama konkurencija. Pirkimo dokumentai (įskaitant ir technines specifikacijas) turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia.

Šaltinis: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato apžvalga.