Kauno išminuotojams darbo nepritrūks dar mažiausiai 50 metų

Būstinė – Kaune

Vytauto Didžiojo karo muziejus pradėjo susitikimų seriją su įvairiais karo ekspertais. Šį kartą svečiuose lankėsi Panemunėje įsikūrusio J.Vitkaus bataliono Išminuotojų kuopos kariai.

Pasak Sprogmenų neutralizavimo kuopos vyr. leitenanto Domo Laukaičio, kuopą sudaro du būriai, o juos – aštuoni skyriai. Daugiausia išminuotojų įsikūrę Kaune, po kelis turi ir kiti regionai.

"Mūsų darbas yra standartinių sprogmenų neutralizavimas, planiniai sprogmenų neutralizavimai, kai vykstame į tam tikrą teritoriją ir ją valome nuo karo laikų sprogmenų", – pasakojo jis.

Vis dėlto išminuotojai neslepia, kad jų darbe ką nors planuoti gana sudėtinga, nes beveik kasdien sulaukiama iškvietimų dėl netikėtai rastų sprogmenų.

"Dar  viena iš mūsų darbo sričių – sunaikinti pirotechniką. Tada būna gražu", – šypsojosi išminuotojų kuopos kapitono pavaduotojas.

Pavojingiausi rajonai

Vyr. ltn. D.Laukaitis pasakojo, kad Lietuvoje dar likę daug teritorijų, kuriose apstu pasaulinių karų palikimo. Išminuotojai skaičiuoja, kad jiems darbo užteks dar mažiausiai 50 metų.

Gana dažnai gyventojai praneša ir apie kiemuose ar miškuose atrastus sprogmenis.

"2015 m. turėjome 1 149 išminavimo atvejus, pernai – 963, o šiemet – jau 193. Mes vykstame išminuoti ne tik rastų minų – taip pat neutralizuojame ir įvairius šovinius, tad iškvietimų skaičius per metus gali siekti ir porą tūkstančių", – sakė vyr. leitenantas.

Per praėjusius metus daugiausia – net 121 kartą – išminuotojams teko vykti į Vilkaviškio rajoną. Antroje vietoje pagal rastų sprogmenų kiekį liko Klaipėda. Kaune pernai neutralizuoti 49 sprogmenys. Išminuotojai pastebi, kad karo laikų palikimas į žemės paviršių iškyla balandžio–gegužės ir rugsėjo–spalio mėnesiais, nes šiuo metu ūkininkai daugiausia dirba laukuose.

Išminuotojai pasakojo: jei nėra sprogiklių, tokius radinius galima išsivežti ir sunaikinti kitur. Tačiau dažniausiai tenka vietoje nuimti sprogdiklį. Tai pavojingiausia darbo dalis, nes vos tik pajudinus, šis gali sprogti ir aplinkui palikti tuštumą. Sprogdikliui pašalinti išminuotojai naudoja impulsinius šovinius, kurie staigiai numuša saugiklį. Naudojami ir kiti prietaisai, kurie sprogmens viršūnėlę greitai nusuka.

Yra begalė sprogmenų, kurių mūsų išminuotojai nėra regėję. Kiekvieną dieną pamatome ką nors naujo, turime domėtis.

"Vietoje įvertiname sprogmens kenksmingumo lygį ir pasirenkame, kaip bombą neutralizuosime. Žinoma, svarbiausia – saugumas, todėl ir patiems reikia pasitraukti saugiu atstumu. Maža to, į kiekvieną iškvietimą keliaujame apsirengę specialiomis liemenėmis", – kalbėjo vyresnysis sprogmenų neutralizavimo kuopos specialistas Antanas Brazdauskas.

Išskirtinės akimirkos

Karo muziejuje susirinkusiems moksleiviams išminuotojai pasakojo, kad jų darbe reikia nuolat tobulėti ir išmanyti kiekvieno sprogmens specifiką, nes čia klaidų negali būti.

"Man dažniausiai įstringa tie atvejai, kai sprogmenys būna labai dideli. Visai neseniai Klaipėdoje į krantą buvo išmesta septynių metrų rusiška torpeda. Įdomu, kai atvažiuoji ir išvysti tai, ko gyvenime nesi matęs. Turi analizuoti ir skaityti įvairiomis kalbomis informaciją tam, kad maksimaliai saugiai galėtum neutralizuoti sprogmenį, – pasakojo D.Laukaitis. – Iš tiesų yra begalė sprogmenų, kurių mūsų išminuotojai nėra regėję. Kiekvieną dieną pamatome ką nors naujo, turime domėtis. Dažniausiai tenka neutralizuoti karo laiko sprogmenis. Su šiuolaikiškais šaudmenimis susiduriame per pratybas. Juos naudoja mūsų sąjungininkai."

J.Vitkaus bataliono išminuotojai iki šiol prisimena Aleksote, netoli tilto, gyventojų rastą 500 kg aviacinę bombą. Tuomet reikėjo užtikrinti saugumą, nes aplink buvo gyvenamieji namai.

"Atvykę įvertiname situaciją, jei reikia, pradedame žmonių evakuaciją. Sudėtingiausia dirbti tada, kai užtrunkame ir iškart nenuimame sprogdiklio. Tuomet reikia palaukti pusvalandį, kad dar kartą pakartotume procedūrą, o smalsuolių vis daugėja", – pasakojo išminuotojai.

Kariams atmintyje įstrigo ir daugiau atvejų, kai gerokai nustebino atrasti sprogmenys. Kai prieš keletą metų buvo pradėta Klaipėdos jūsų muziejaus rekonstrukcija, išminuotojams teko gerokai paplušėti. Po lauko baseinu, kur dienas leisdavo ruoniai, J.Vitkaus bataliono kariai ištraukė dešimtis įvairiausių minų, granatų. Jos ilgą laiką išbuvo klampiame grunte.

A.Brazdauskas pasakojo, kad kartą sprogmuo buvo rastas prie penkiaaukščio namo. Tąkart situacija buvo labai pavojinga, nes aviacinės bombos nebuvo galima judinti, o sprogdiklio nuėmimas taip pat buvo rizikingas. Teko evakuoti žmones ir pasitelkti visas turimas žinias.

"Mūsų darbas labai atsakingas. Juk negalime leisti, kad nugriūtų visas daugiabutis arba susižeistų žmonės", – pridūrė specialistas.

Klaidinga manyti, kad po 100 metų sprogmuo yra pasenęs. Parakui galiojimo laiko nėra. Be to, anksčiau bombas gamino iš labai gerų medžiagų, todėl laikas tikrai nėra rodiklis.

Išskirtinės savybės

Dėl įtempto darbo, išminuotojų teigimu, pačios reikalingiausios savybės – atsakomybė ir kruopštumas, nes klaidos čia negalimos. Tačiau Karo muziejuje Kauno moksleiviams apie savo profesiją pasakoję kariai nestokojo ir humoro.

"Tarp išminuotojų nėra atsitiktinių žmonių. Kai perki automobilį,  svarstai, ką pirkti: ar "Golf", ar "Audi", o čia ateina tie, kurie turi aiškių tikslų, žino, kodėl jie čia. Išminuotojas žino, kad jį gali išversti iš lovos trečią valandą nakties ir jis turės važiuoti, dėl to nesiskundžia. O be humoro irgi nebūtų čia įmanoma", – įsitikinęs vyr. ltn. D.Laukaitis.

Kauno moksleivius domino, kodėl tarp išminuotojų nėra nė vienos merginos. Kariai šypsodamiesi tikino, kad merginoms netinkama išminuotojų apranga.

"Mums labiau patinka merginos su aukštakulniais ir suknelėmis", – juokavo D.Laukaitis.

"Žinote, kai tau reikia viską tiksliai padaryti, o šalia dvelkia moteriški kvepalai, tai mus blaško. Tikrai jau geriau matyti moterį su suknele nei su uniforma, kai tuomet nesiskiria nuo mūsų", – antrino kitas išminuotojas A.Brazdauskas.

Pasimatavo aprangą

J.Vitkaus bataliono kariai įsitikinę, kad ir pats išminuotojo kostiumas nėra tinkamas dailiosios lyties atstovėms. Čia nereikia įžvelgti jokios diskriminacijos, tiesiog net gydytojai nepataria moterims sunkiai nešti, o išminuotojo liemenė sveria tikrai ne vieną kilogramą. Išminuotojai juokavo, kad turi vieną kasdienį kostiumą, su kuriuo dažniausiai vyksta į iškvietimus, ir du "vestuvinius". Vienas jų sveria net 30 kg.

"Nepatikėsite, bet šis kostiumas net kondicionierių turi. Jis apsaugo nuo skeveldrų ir atlaiko apie 400–500 gramų trotilo. Toks kiekis sprogmenų visus langus čia išneštų ir tikrai kiaurai žmogų pereitų. Aišku, šį sunkų kostiumą retai naudojame, nes jis tikrai nėra patogus. Jei nugriūni, prireikia maždaug kelių minučių, kad atsistotum. Jei reikia kelis šimtus metrų su juo bėgti, tai iš karto šlapias būni", – subtilybes pasakojo Išminuotojų kuopos vado pavaduotojas D.Laukaitis.

Kad susitikime dalyvavusios merginos įsitikintų, jog išminuotojai nemeluoja, buvo leista pasimatuoti sunkųjį "vestuvinį" kostiumą. Kariai padėjo smulkutei Justei užsimauti plačias kelnes ir užsivilkti storą liemenę. Dar ant galvos ir šalmą užmaukšlino, tada paprašė paeiti. Nors mergina ir žengė kelis žingsnius, tačiau atsistoti su tokiu svoriu nepavyko. Išsirangiusi iš 30 kg sveriančio kostiumo mergina neslėpė emocijų.

"Sunku ir labai karšta", – įspūdžiais pasidalijo Justina.