Kauno herbas: sovietinės okupacijos laikai | KaunoDiena.lt

Kauno herbas: sovietinės okupacijos laikai

1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvos valstybę, prasidėjo jos politinės-socialinės ir ūkinės sanklodos griovimas, kultūros ir tradicinių dvasinių vertybių naikinimas bei priverstinis komunistinės pasaulėžiūros ir ideologijos diegimas visuomenėje. 

Dauguma intelektualiųjų vertybių, kurios buvo įdiegtos pirmosios Lietuvos Respublikos gyvavimo laikais, žuvo arba buvo taip ideologizuotos, kad prarado savo tikrąją vertę. Lietuvos sovietizacija neišvengiamai atsispindėjo ir Lietuvos heraldikoje. Pasikeitimus patyrė ir Kauno miesto herbas. Vos tik prasidėjus sovietinei okupacijai heraldika buvo įrašyta į "buržuazinių atgyvenų" sąrašą, o už miesto herbų propagavimą grėsė rimtos bausmės, tarp jų ir tremtis į SSRS gilumą.

1941–1944 m., kai Lietuvą užėmė Vokietija, naujai okupacinei valdžiai mažai terūpėjo heraldika. Didieji Lietuvos miestai vėl pradėjo naudoti senuosius miesto simbolius. Kaune naudotas 1935 m. miesto burmistro spaudas. Tačiau 1944 m. prasidėjus Sovietų Sąjungos reokupacijai teko pamiršti apie bet kokį miestų senųjų heraldinių simbolių naudojimą. Buvusių simbolių naikinimo pavyzdžiu galėtų būti Jono Jablonskio mokyklos (dabar – Kauno Jono Jablonskio gimnazija) pastatą nuo XX a. ketvirto dešimtmečio puošusio Kauno miesto herbo įmantriame stilizuotame renesansiniame heraldiniame skyde užtinkavimas.

Naujojo simbolio gimimas

Tik septintajame XX a. dešimtmetyje, kai pradėtas jausti šioks toks geležinės uždangos silpnėjimas, vėl imta galvoti apie savus heraldinius simbolius. Tam įtakos turėjo ir tai, kad po truputį meno ir kultūros žmonėms ėmė atsirasti galimybės išvykti į užsienį.

Dažnas iš užsienio parsiveždavo herbinių ženklelių, gairelių, bukletų, kurie tuo metu labai išpopuliarėjo ir pasidarė labiausiai prieinama sportininkų, turistų, meno kolektyvų pasikeitimų suvenyrais forma. Sovietinė valdžia ėmė atlaidžiau žiūrėti į heraldinių simbolių propagavimą, suvokdama juos kaip galimybę pasirodyti kitų valstybių atžvilgiu. Tuo suskubo pasinaudoti aktyvesni heraldikos šalininkai. 1966 m. Ministrų Tarybos nutarimu prie Lietuvos kultūros ministerijos įkurta Respublikinė heraldikos komisija – pirmoji tokio pobūdžio institucija Sovietų Sąjungoje.

Komisijos, kuriai vadovavo tuometis kultūros ministro pavaduotojas Vytautas Jakelaitis, tikslas buvo atkurti istorinius miestų herbus, o tiems miestams, kurie herbų anksčiau neturėjo, sukurti naujus.

Iš pradžių miestų ir rajonų vadovai didelio susidomėjimo neparodė, tačiau, kai buvo gautas aukščiausios valdžios aplinkraštis, pritariantis miestų heraldikos atgavimui, darbas iškart pajudėjo. Heraldikos komisija dirbo su didžiuliu užsidegimu ir per labai trumpą laiką atkūrė ir sukūrė visai naujus 46 Lietuvos miestų herbus. Tarp jų buvo ir Kauno herbas.

Kodėl ne tauras?

Kauno miesto herbo atkūrimo darbas pradėtas 1967 m. rugpjūčio 8 d. Heraldikos komisija Kauno miesto herbo eskizus svarstė mažiausiai tris kartus. Herbą atkurti buvo paprašytas dailininkas Vytautas Banys. Nors jis turėjo tarpukarinės medžiagos, herbo simboliu buvo pasirinktas stumbras, o ne tauras. Kadangi nėra išlikusių aiškių herbo projektų detalių, neaišku, kodėl priimtas būtent toks sprendimas.

Kauno miesto herbas patvirtintas 1969 m. kovo 3 d. Tuo pat metu buvo padaryti ir aprobuoti dar du Kauno herbo variantai: spalvotas su miesto pavadinimu virš skydo ir jo grafinis piešinys.

Tai kaipgi atrodė tuomet patvirtintas Kauno miesto herbas? Tai buvo trikampiame ankstyvosios gotikos herbiniame skyde, kurio didesnis viršutinis laukas nuspalvintas raudona spalva, vaizduojamas ant baltos juostelės stovintis išsižergęs ir į žiūrovą atsigręžęs baltas stumbras. Skydo papėdė – žalia.

Skydas – savivaldos įrodymas

Pagal to meto Heraldikos komisijos kūrimo instrukciją, tokius gotikinės formos skydus galėjo turėti tik seniausieji Lietuvos miestai, gavę savivaldos teises iki XVI a. Būtent jis, o ne herbo figūra, turėjo rodyti miesto senumą.

Anot heraldikos eksperto Edmundo Rimšos, buvo galvojama, kad skydo lauko spalvas, raudoną ir žalią, būtina atskirti vieną nuo kitos metalu, šiuo atveju sidabru arba balta spalva. Tačiau panaudojus sidabrą, atsirado toks spalvų derinys, kuris iš esmės pakartojo 1953 m. priimtą LTSR vėliavą.

Būtina pastebėti, kad Heraldikos komisija gan griežtai pasisakė prieš tuomečių valstybinių simbolių ir spalvų naudojimą miestų heraldikoje. Kaip pastebi E.Rimša, perdėtas preciziškumas naudojant metalą ir spalvas norom nenorom atvedė prie naujojo Kauno herbo suideologizavimo.

Be abejo, vietoje baltos buvo galima naudoti geltoną spalvą, bet ji heraldikos priešininkų iškart būtų susieta su nepriklausomos Lietuvos trispalve ir būtų sukėlusi miestų herbų uždraudimą.

Stumbras – XX a. kūrinys

Žvelgiant į naująjį, 1969 m. V.Banio sukurtą Kauno miesto herbą ir palyginus jį su ankstesne ikonografine medžiaga, galima pastebėti, kad jo prototipu buvo 1935 m. J.Burbos miesto herbo piešinys.

Anot E.Rimšos, skirtumas tik tas, kad naujajame herbe buvo sukeista stumbro priekinių kojų padėtis ir kiek kitaip pavaizduota gyvulio galva. Taip pat tarpuragyje neliko auksinio kryžiaus, nes tuo metu jokia religinė simbolika nebuvo galima. Neliko ir stumbro vyriškumo požymių, kurie tikriausiai užkliuvo kai kuriems moralės sergėtojams.

Pasak E.Rimšos, V.Banys nupiešė Kauno miesto herbą ne blogiau už J.Burbą, o kai kuriais požiūriais net logiškiau, pavyzdžiui, buvo atkurta žalia skydo papėdė.

Kaip trūkumas gali būti įvardytas ne visai vykęs gyvulio galvos pavaizdavimas ir tai, kad autoriui nepavyko išvengti tuo metu gyvenime ir mene įsigalėjusios sovietinės gigantomanijos sindromo – jis dar labiau nei jo pirmtakas padidino gyvulio masę.

Pavyzdys kitiems miestams

Kauno miesto herbo patvirtinimas ir jo paskelbimas spaudoje tapo pavyzdžiu kitiems Lietuvos miestams imtis darbo kuriant savuosius herbus. O tai skatino žmones pradėti gilintis į savo krašto istoriją.

Kauno miesto herbo patvirtinimas ir jo paskelbimas spaudoje tapo pavyzdžiu kitiems Lietuvos miestams imtis darbo kuriant savuosius herbus.

Kauniečiai taip pat palankiai sutiko istorinio herbo atkūrimą. Juo buvo papuošti miesto riboženkliai, transportas, pradėti gaminti herbiniai ženkleliai, miesto herbu imta žymėti Kaune pagamintą produkciją, informacinius ir turistinius leidinius. Taigi, herbas labai greitai prigijo ir tapo svarbia didmiesčio kultūrinio gyvenimo dalimi.

Deja, bet ilgam džiaugtis Kauno stumbru nebuvo lemta. 1970 m. buvo uždaryta prie Lietuvos kultūros ministerijos veikusi Respublikinė heraldikos komisija, apkaltinus jos narius nacionalizmu. Tačiau net ir per trumpą laiką komisija nuveikė didelį darbą ir spėjo patvirtinti 46 Lietuvos miestų ir miestelių herbus.

1970 m. Sovietų valdžia herbus uždraudė ne tik naudoti oficialiai, bet ir vaizduoti ant suvenyrų. Nors į kalėjimą už viešą herbo naudojimą jau niekas nebesodino, taip buvo galima netekti geresnio darbo ar gauti kitokią bausmę. Visur ėmė dominuoti pjautuvas ir kūjis.

Prabėgus kuriam laikui herbų naikinimo kampanija šiek tiek atslūgo. Vėl tai vienur, tai kitur buvo galima išvysti Kauno stumbrą. Stumbrą buvo galima pamatyti ant Kauno miesto ir tarpmiestinių autobusų, kai kurių nuošalesnių miesto riboženklių, ant įvairių leidinių (ypač leistų užsienio lietuvių).

Stebėtina, kad jau minėtos Jono Jablonskio mokyklos, dabar gimnazijos, pastato fasadą papuošė naujasis Kauno herbas, buvusio seno pavyzdžio herbo vietoje. Taigi net ir uždraudus istorinių heraldinių simbolių naudojimą, griežtai to paisoma nebuvo. Heraldinių simbolių naudojimas, neabejotinai, buvo vienas iš būdų parodyti, kad kauniečiai nepamiršo savo tapatumo ir miesto istorijos.

(Bus daugiau)


Publikacijoje remtasi literatūra

E. Rimša, Kauno miesto herbas XV–XX a., Vilnius, Diemedis, 1994.

E.Rimša, Heraldika. Iš praeities į dabartį, Vilnius, Versus aureus, 2004.

Jono Jablonskio gimnazijos istorija, https://jablonskis.kaunas.lm.lt/istorija-ir-tradicijos/

Iliustracijų šaltinis:

Kauno miesto muziejaus ir Jono Vaičenonio rinkiniai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Žalekalninis

Žalekalninis portretas
Kaipgi če parašė teisingai))) nesumaišė soviėtu su rusais))) progresas žurnaliugų

ALGIS

ALGIS portretas
Tai buvo herbas , o dabar kryžius tarp ragų ir ant uodegos galo ,TOKS IR GYVENIMAS

h20

h20 portretas
Palikit ta stumbro emblema ramybeje... tai musu istorija ir lai buna... visai neblogai ten padaryta... jeigu niezti nagai... tai yra kaune Cvirkos biustas... pirmyn...
VISI KOMENTARAI 9
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių