„Kauno energijos“ laukia permainos

Nuo sėkmingos "Kauno energijos" veiklos iš dalies priklauso kauniečių gerovė. Bendrovė šildo daugiabučius, darželius, mokyklas, sveikatos priežiūros įstaigas, administracinius pastatus. Didžiąją bendrovės akcijų dalį valdo Kauno miesto savivaldybė, tad dividendai, pakliuvę į miesto biudžetą, išleidžiami miesto labui ir gyventojų reikmėms.

Naujasis "Kauno energijos" valdybos pirmininkas Ramūnas Paškevičius apžvelgė finansinius bendrovės rezultatus ir pasakojo apie pokyčius, kurie, anot jo, yra neišvengiami.

– Koks įspūdis išsamiau susipažinus su "Kauno energijos" veikla? – pasiteiravome R.Paškevičiaus.

– Prie komandos prisidėjau gana neseniai. Čia radau daug kompetentingų, žinančių ką daro, lojalių, motyvuotų žmonių. Jie puikiai tvarkosi, puikiai dirba išlaikydami tinklą tvarkingą, parengtą darbui. Reali situacija yra daug geresnė, nei galėjau tikėtis. Mums ir miestui buvo palanki bendra situacija rinkoje, leidusi sumažinti superkamos energijos kainas Kaune.

Iki šiol augusios "Kauno energijos" veiklos pajamos 2017 m. pirmąjį pusmetį sumažėjo 2 mln. eurų, palyginti su 2016-ųjų tuo pačiu laikotarpiu. Ar vertėtų sunerimti?

Šį sumažėjimą lėmė šilumos pardavimo kainos sumažėjimas (2017 m. pirmąjį pusmetį vidutinė parduodamos šilumos kaina sumažėjo 8,4 proc., palyginti su 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu). Be to, pernykščio pirmojo pusmečio rezultatus pakėlė iš UAB "Kauno termofikacinė elektrinė" gauta 1,8 mln. eurų kompensacija pagal 2015 m. gruodžio 28 d. pasirašytą taikos sutartį, kuria buvo užbaigtas šalių ginčas Arbitražo byloje, kilęs dėl 2003 m. kovo 31 d. Investicijų susitarimo nevykdymo. 2017 m. pagal šią sutartį gauta 220 tūkst. eurų.

– Kaip vertinate esamą finansinę įmonės būklę?

– Gerai. Arti to, kas planuota. Kai kas geriau, kai kas blogiau. Vartotojų skolos ir įmonių skolos finansinėms institucijoms mažėja. Apyvarta, pelningumas – nedaug, bet kyla, nors energijos kaina, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo. Reikia turėti omenyje ir tai, kad aplinkybės konkurencingos, konkurencija aštri ir kintanti. Atrodo, kad bus pakeista šilumos supirkimo tvarka, kas bendrovei ir šilumos vartotojams bus ne į naudą. Naujoji tvarka, mano manymu, sudaro prielaidas nepriklausomiems šilumos gamintojams energiją parduoti šiek tiek brangiau.

– Daugėja naujų vartotojų. Kokia pagrindinė to priežastis?

– Ir daugiabučiams, ir komerciniams pastatams centralizuotas šilumos tiekimas yra efektyvus sprendimas, įvertinant investicijas, šilumos sistemos priežiūros poreikį ir gaunamą šilumos kainą. Tai ekonomiškai pagrįstas ir naudingas sprendimas.

– Ar pasiteisino "Kauno energijos" sprendimas įsigyti "Petrašiūnų katilinę"?

– Reaguodama į konkurencinius pokyčius Kauno šilumos gamybos sektoriuje, 2016 m. spalio 27 d. bendrovė užbaigė UAB "Petrašiūnų katilinės" įsigijimo sandorį, 100 proc. akcijų paketą įsigydama už 1,9 mln. eurų. Šis įsigijimas – nuoseklaus gamybos apimčių plėtros planavimo rezultatas. Įsigijus šią katilinę 19,2 MW padidėjo bendrovės šilumos, ruošiamos biokuru, gamybos pajėgumas, o tai dar labiau padidino šilumos tiekimo patikimumą.

– Ar planuojama pokyčių turimame katilinių tinkle?

– Tinklą sudaro Petrašiūnų elektrinė, keturios katilinės Kauno integruotame tinkle, septynios regioninės katilinės Kauno rajone, viena Jurbarko mieste, 13 izoliuoto tinklo ir 28 vietinės (buitinės) katilinės Kauno mieste bei aštuonios Sargėnų mikrorajono vandens šildymo katilinės. Bendras Grupės šiluminis galingumas sudaro apie 587 MW, o bendras visos Grupės energijos gamybos pajėgumas yra apie 596 MW.

Pokyčių daugiausia bus Petrašiūnuose – čia didžiausia senų katilų, kuriuos būtina atnaujinti arba nebenaudoti, koncentracija. Tiek, kiek ten šiandien yra galios (260MW), mikrorajonui yra per daug. Atrodo, kad ten teks atnaujinti ne visą galią, o tik tiek, kiek reikia šioje vietoje. Tačiau tą netektą galią reikės kompensuoti iš kažkur kitur – "Kauno energija" neturi perteklinės galios, kad kurį nors katilą būtų galima tiesiog uždaryti.

Pokyčių daugiausia bus Petrašiūnuose – čia didžiausia senų katilų, kuriuos būtina atnaujinti arba nebenaudoti, koncentracija.

Visus laukiančius pokyčius reikės derinti su numatoma atidaryti atliekų deginimo gamykla, statoma prie Kauno. Tai leis dalį energijos supirkti mažesne kaina, nes joje gaminamos energijos savikaina bus mažesnė. Tai bus naudinga vartotojams. Ši gamykla galės patenkinti 20–25 proc. energijos poreikio Kaune žiemą.

– Tinklas plečiamas, vartotojų daugėja. Neišvengiamai prireiks investicijų. Kur jų reikės daugiausia?

– Yra daug aplinkybių, sąlygojančių investicijas. Neišvengiamai būtina investuoti į trasų atnaujinimą. Jos yra susidėvėjusios, todėl jas būtina atnaujinti – naujose trasose mažesni šilumos nuostoliai, kas didina sistemos efektyvumą.

– Kokia kito ilgalaikio "Kauno energijos" turto būklė? Kur dar, be trasų, reikėtų investicijų?

– Trasų pakeitimo kaštai yra didžiuliai, darbai gana keblūs. Kalbant apie kitą ūkį, nuo 2020 m. įsigaliojant naujiems ekologijos reikalavimams, kai kuriuos objektus nebus galima eksploatuoti, tad per penkerius metus reikės nemažai investuoti į kuro katilų atnaujinimą.

– Ar, jūsų manymu, "Kauno energijos" veikla yra optimali? Apie reorganizacijas negalvojama?

– Yra daugybė klausimų, kurie svarstomi, tarp jų – ir struktūros pokyčiai, pirkimai. Technologiniuose dalykuose revoliucijų nenumatoma, nes šiuo metu diegiama įranga yra viena iš moderniausių pasaulyje, bet pakeitimų numatoma daugelyje kitų vietų. Pavyzdžiui, siekiant efektyvinti pirkimų procesą, persigrupuos kontrolė ir pirkimo užduočių formavimas. Nėra vieno vaisto, kuris veiklą padarytų sėkmingesnę. Reikia žiūrėti kompleksiškai: sėkmingai išnaudoti konkurencines galimybes mažinant kainą rinkoje ir nebrangiai superkant, tiek patiems gaminant energiją, užtikrinant jos tiekimo ir verslo valdymo stabilumą.