Kauno botanikos sode – Sosnovskio barščių naikinimo pamoka

Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo darbuotojai antradienį pristatė efektyviausius būdus kovoti su vienu pavojingiausių Lietuvoje invazinių augalų – Sosnovskio barščiu. Šalia augalų nuodijimo chemikalais ir šaknų naikinimo, pasiūlytas būdas dengti augalus plėvele.

Visuomenės informavimo akcijos metu botanikos sodo darbuotojai pristatė skirtingus būdus, kuriuos patys išbandė kovodami su augalu sodo teritorijoje. Barščiais apaugusios teritorijos dengimas juoda polietilenine plėvele ankstyvą pavasarį, anot botanikos sodo direktorės Vidos Mildažienės, sėkmingai padeda išnaikinti net ir tankius augalų sąžalynus.

„Augalas bando dygti ir jie nesugeba be šviesos augti, ir tas plotas pakankamai sėkmingai nunyko“, – sakė ji.

Su augalu taip pat kovojama giluminiu arimu vėliau išrenkant šaknis arba iškasant bei pakertant jo šaknis. Taip pat Sosnovskio barščiai naikinami purškiant juos herbicidais. Tačiau naikinant augalus šiais būdais, procedūras kartoti reikia po kelis kartus ir tai gali trukti ne vienerius metus. Be to, herbicidų naudoti negalima prie vandens telkinių, o arimas yra neįmanomas šlaituose.

„Nušienautų arba dygstančių augalų dengimas plėvele yra naujas, neseniai suomiai jį išgarsino. Žinoma, pridengus augalas neturi galimybių augti ir iššunta, bet turi prabėgti du trys metai. Tačiau tai dar neapsaugo mūsų nuo Sosnovskio barščio proveržio, nes žemėje yra labai daug sėklų, kurios gali būti daigios 3, 5 ar net 7 metus“, – sakė aplinkos ministerijos gamtos apsaugos departamento biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas Selemonas Paltanavičius.

Dėl šios priežasties, jo teigimu, galimas tik kompleksinis augalų reguliavimo būdas, taikant visus minėtus jų naikinimo būdus.

Šiuo metu yra paskelbtas konkursas vykdytojui, naikinsiančiam Sosnovskio barščius trisdešimtyje tankiausių sąžalynų ir saugomų teritorijų – tam Lietuvai skirtos lėšos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Kitose teritorijose augalai naikinami kiekvienos savivaldybės nuožiūra. V.Mildažienės teigimu, naikindama Sosnovskio barščius Lietuva smarkiai atsilieka nuo kaimynų latvių, lenkų ir baltarusių.

Specialistų nuomone, labai svarbu, kad iniciatyvos imtųsi ir patys gyventojai.

„Lietuvoje jau yra augaviečių, kurių plotas skaičiuojamas hektarais“, – sakė S.Paltanavičius.

Plačialapiai Sosnovskio barščiai pasižymi ne tik ypatingu gajumu ir išplitimu (vienas augalas gali išmėtyti nuo 10 iki 50 tūkstančių sėklų), bet ir ypatingu pavojingumu sveikatai.

„Jo sultys sukelia nudegimus, netgi einant pro tą vietą, kur jų yra daug, žmones gali išberti kažkokiom pūslėm arba prasidėti alergija, o jie net nežinos, nuo ko. O jeigu netyčia prisilieti, tai jau rimtas nudegimas – 4 laipsnio, pūslė didžiausia ir negyja pusę metų“, – pasakojo V.Mildažienė.

Sosnovskio barščio sultys veikia kaip ypač stipri rūgštis, o įkvėptos jo žiedadulkės gali sukelti apsinuodijimo jausmą. Kenksmingos augalo medžiagos gali būti net mirtinos. Lietuvoje Sosnovskio barštis gali išaugti iki 5 metrų aukščio.



NAUJAUSI KOMENTARAI

idomu

idomu portretas
tai ruosiates visa Kauna po plevele sukist?Nes barsciai auga ne tik visose Nemuno ir Neries pakrantese, bet ir mokyklu kiemuose.O siaip kaip juos naikint aiskinkit "Irgitos",kuri tvarko miesto valdiska zeme, darbuotojus.

margo

margo portretas
GAL REIKTU TOKE AKCIJA SURENGT KAIP DAROM ?MANAU KAD PAVYKTU

FREDA

FREDA portretas
Nesuprantu, ko mokys, jei savo teritorijos nesusitvarko .Visi Botanikos sodo pakraščiai apžėlę ,,Sosnovskiais"
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių