- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rusai, baltarusiai, kazachai, kirgizai, moldavai, ukrainiečiai ir lietuviai – tik keletas tautybių, kurių pirkėjus galima buvo sutikti per 23 Kauno automobilių turgaus gyvavimo metus. Atlaikęs įvairiausius permainų vėjus, Kauno automobilių turgus tapo didžiausias Baltijos šalyse.
Dosnieji rytiečiai
Kauno automobilių turgus savo veiklą pradėjo prieš 23 metus. Per visus šiuos metus ne kartą keitėsi naudotų automobilių pasiūla ir paklausa. Pirmaisias gyvavimo metais į turgų automobiliai atkeliaudavo iš Vokietijos ir Olandijos, vėliau buvo pradėti gabenti iš Belgijos, Prancūzijos, Italijos, Danijos ir Šveicarijos.
Kauno automobilių turgų administruojančios bendrovės "Varanas" vadovas Valentinas Naujanis pasakojo, kad pirkėjai skirstomi į dvi grupes – vietinius ir užsieniečius. Šalys, iš kurių dažniausiai jie atvykdavo ir vis dar atvyksta į Kauną, metams bėgant taip pat keitėsi.
"Turgaus gyvavimo pradžioje dažniausiai iš užsieniečių į turgų užsukdavo rusai. Jie pirkdavo benzininius automobilius ir jais važiuodavo į gimtinę", – prisiminimais dalijosi V.Naujanis. Vėliau, Rusijai įvedus muito mokesčius, pirkėjų iš šios šalies nebeliko, tačiau jų vietą netruko užimti kaimynai baltarusiai ir kazachai. Nors tiek vienos, tiek kitos šalies piliečiams gauti Lietuvos vizas nebūdavo lengva, o jų tekdavo laukti beveik mėnesį, pirkėjų iš minėtų šalių netrūko.
"Pirmieji į turgų atvykę kazachai nusipirktu automobiliu patys keliaudavo namo. Jiems tekdavo įveikti 5 000 km atstumą, tačiau atvažiuoti tokį ilgą atstumą ir pirkti tik vieną automobilį kazachams buvo nenaudinga. Jie pradėjo pirkti senus automobilvežius Lietuvoje ir jais į savo gimtinę gabenti automobilius", – prisiminė pašnekovas. Vis dėlto ir to nepakako. Tuomet buvo prisimintas senas automobilių gabenimo geležinkelio vagonais būdas.
Tai buvo labai palanku kazachų verslininkams, nes Kauno automobilių turgų pasiekė geležinkelio atšaka, šalia kurios buvo pastatyta rampa automobiliams į geležinkelio vagonus krauti. Vienas kazachas dažniausiai įsigydavo apie 30–50 automobilių ir juos traukiniu išsiųsdavo į namus. Baltarusiai tokiais kiekiais automobilių nepirko, tačiau jiems buvo patogu, kad Lietuvoje puikiai išplėtota prekybos automobiliais infrastruktūra.
Turgaus gyvavimo pradžioje dažniausiai iš užsieniečių į turgų užsukdavo rusai. Jie pirkdavo benzininius automobilius ir jais važiuodavo į gimtinę.
Perka ir Vakarų europiečiai
Šiandien kaimyną baltarusį ar kazachą automobilių turguje galima sutikti itin retai. Viskas pasikeitė, kai abi šios šalys prisijungė prie Rusijos sukurtos Muitų sąjungos. Turguje vis dar lankydavęsi kirgizai ir tadžikai pirkdavo daug mažiau automobilių ir rinkdavosi gerokai senesnius modelius. Kirgizijai taip pat prisijungus prie Muitų sąjungos, iš Kauno turgaus išnyko ir šie pirkėjai. Dabar į turgų jie atvažiuoja įsigyti tik sunkvežimių arba žemės ūkio technikos.
Vėliau į Kauno turgų vis dažniau pradėjo užsukti pirkėjai iš Moldovos ir Ukrainos. Jie, pirkdami automobilį, elgiasi visiškai kitaip nei kazachai ar kirgizai. Automobiliai į Ukrainą ir Moldovą iškeliauja turėdami lietuviškus registracijos dokumentus.
"Manau, kad tai padarė įtaką ir Lietuvos automobilių parko amžiaus statistikai, nes dauguma populiariausio amžiaus – 10–15 metų automobilių su lietuviškais registracijos dokumentais nevažinėja Lietuvoje, tačiau duomenų registre jie egzistuoja", – atkreipė dėmesį V.Naujanis. Tikėdamasis, kad ukrainiečiai ir moldavai liks dažni Kauno automobilių turgaus lankytojai, UAB "Varanas" vadovas tikisi, kad muitai šiai šaliai mažės ir galima bus su ja plėtoti glaudžius prekybos ryšius.
Nereikia manyti, kad į Kauno automobilių turgų užsuka tik pirkėjai iš Rytų. Neretai čia tenka sutikti ir latvių, estų ar lenkų. Kartais ieškoti automobilių į Kauną atvyksta net svečiai iš Austrijos ar Švedijos, o Europoje įsikūrus daugiau migrantų iš Afrikos šalių, į Kauno automobilių turgų pradėjo užsukti automobilių pirkėjai iš Vakarų Europos valstybių ir gabenti automobilius atgal į Vakarus.
"Sulaukiame turguje ir afrikiečių, kurie nusprendžia automobilį išsirinkti patys, tačiau jie itin reti svečiai mūsų automobilių truguje", – "Kauno dienai" tvirtino V.Naujanis.
Daug sudėtinių dalių
Kalbėdamas apie naudotų automobilių prekybą, V.Naujanis ragino į šį verslą nežvelgti siaurai – tik kaip į automobilio siūlymą pirkėjui. Naudotų automobilių verslą sudaro daug grandžių – vežėjai, draudikai, muitinės tarpininkai, detalių pardavėjai, automobilių remontininkai, internetinių puslapių savininkai.
V.Naujanis pasakoja, kad automobilių prekyba užsiimančių verslininkų veikla per daugiau kaip dvidešimtmetį taip pat pastebimai pasikeitė.
"Pradžioje automobiliai iš Vakarų Europos į Lietuvą atkeliaudavo savo eiga, vėliau pradėta juos gabenti dviviečiais traliukais. Kai išaugo automobilių paklausa, pradėjo plėstis automobilvežių verslas – pervežėjai automobiliams gabenti pradėjo naudoti didesnius automobilvežius. Taip pardavėjas galėdavo parsigabenti daugiau automobilių parduoti", – atsiminimais dalijosi V.Naujanis.
Tam, kad tušti automobilvežiai nevažiuotų į Europą, pervežėjai naujus automobilius iš Lenkijos pradėjo gabenti į Vakarų Europą, o atgal grįždavo su naudotais automobiliais. V.Naujanio teigimu, neretai į Lietuvą atvežtas automobilis parduoti paruošiamas jį sutvarkius jau Lietuvoje esančiame autoservise, jam perkamos reikiamos detalės.
"Tai tik dar kartą patvirtina faktą, kad naudotų automobilių versle Lietuvoje darbuojasi ne vienas tūkstantis žmonių", – įsitikinęs pokalbininkas.
Pagalba pirkėjui ir pardavėjui
Kalbėdamas apie tai, kaip keitėsi pats turgus, V.Naujanis prisiminė, kad tik pradėjęs veikti turgus užėmė 4 ha plotą, tačiau, vis didėjant naudotų automobilių paklausai, teko plėsti ir patį turgų. Šiandien jis išaugęs daugiau kaip tris kartus ir užima 14 ha plotą. Geriausiais turgaus gyvavimo laikais į turgų užsukdavo apie 300 automobilvežių per dieną, o visoje turgaus teritorijoje išsidėsčiusiose pardavimo aikštelėse galima eksponuoti apie 9 000 automobilių.
"Plečiantis turgui reikėjo galvoti ir apie reikiamos prekybininkams ir pirkėjams infrastruktūros kūrimą. Taip netoli turgaus atidarytas VĮ "Regitra" filialas, ne viena maitinimo įstaiga, pradėjo veikti valiutos keityklos, darbuotis draudimo bendrovių atstovai", – kalbėjo V.Naujanis.
Šiuo metu į Kauno automobilių turgų užsuka apie 10–15 automobilvežių kiekvieną dieną, o pardavimo aikštelėse galima surasti apie 3 tūkst. automobilių. Didžioji dalis jų – apie 70 proc. – iškeliauja į užsienį. Apie 30 proc. parduodamų naudotų automobilių jau yra registruoti ir eksploatuoti Lietuvoje.
"Taip pat į turgų norėčiau pakviesti ir tuos žmones, kurie tiesiog nusprendė parduoti savo seną automobilį. Vietos čia atsiras kiekvienam – ir naudotų automobilių prekyba užsiimančiam, ir tam, kuris nusprendė parduoti savo seną automobilį ir susirasti naują", – pasakojo V.Naujanis. Juolab kad visai neseniai Kauno automobilių turgus persikėlė ir į internetinę erdvę – sukurtas puslapis automarkt.lt, kuriame galima rasti visų automobilių, parduodamų Kauno automobilių turguje nuotraukas su aprašymais ir konkrečia buvimo turguje vieta. Taip pirkėjams ir pardavėjams bus lengviau surasti vienam kitą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ukmergės gatvėje neliks 35 medžių: kas čia planuojama?25
Kauniečiai jautriai reaguoja į kertamus medžius. Ir vėl sulaukėme panašaus kreipimosi. ...
-
Žolės deginimas – rizika ne tik gauti baudą, bet ir pavojus gyvybei
Kiekvieną pavasarį, pradžiūvus žemei, padaugėja skambučių bendruoju pagalbos telefonu 112 – ugniagesiai gelbėtojai kviečiami gesinti padegtos pernykštės žolės. Taip pat dažnai skambinama ir klausiama, ar galima deginti atliekas. ...
-
Islandijoje taikytos priemonės puikiai tiktų Kauno rajone
Pastaruoju metu visoje Lietuvoje daugėja skaudžių istorijų, susijusių su psichoaktyvių medžiagų pavartojusiais paaugliais. Atsižvelgiant į šią opią problemą ir poreikį aktyvinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją, Kauno raj...
-
Kukliose V. Kūloko arklidėse Žiegždriuose – čempionai ir artistai
Besižvalgydamas į bundančią gamtą, Vido Kūloko žirgyną Žiegždriuose gali ir parvažiuoti. Tačiau kuklios arklidės slepia įspūdingo grožio augintinius – čempionus ir artistus. ...
-
Daugiabučių kiemų sutvarkymo programą pakaunėje jau galima vadinti sėkminga ir populiaria
Daugiabučių kiemų sutvarkymo programa Kauno rajone startavo tik 2022 m., tačiau ir tiek laiko užteko, kad ją būtų galima vadinti sėkminga ir populiaria. Per dvejus metus pakaunėje atnaujinti 35 daugiabučių namų kiemai. ...
-
Teisėjų taryba prašo prezidento stabdyti Kauno teisėjos V. Jegorovienės įgaliojimus13
Teisėjų taryba per neeilinį posėdį pirmadienį nusprendė kreiptis į prezidentą Gitaną Nausėdą dėl Kauno apylinkės teismo teisėjos Vidos Jegorovienės įgaliojimų stabdymo. ...
-
Kauno „Akropolyje“ – piklbolo turnyras: kuo žavi žaibiškai populiarėjanti naujovė6
Vos prieš keletą metų Čikagos lietuviai į mūsų šalį atvežė naują sporto šaką – piklbolą. Ši sporto šaka sparčiai populiarėja, mat į „Akropolį“ surengtą piklbolo turnyrą susirinko gausus b...
-
Kaune pražygiavo eitynės „Laisvė Palestinai“: nuo provokacijų saugojo pareigūnai238
Šeštadienį Laisvės alėjoje apie pusšimtis dalyvių žygiavo eisenoje „Laisvė Palestinai“, tačiau buvo ir tokių, kurie išskleidė Izraelio vėliavas. Siekiant išvengti galimų provokacijų, eisenos dalyvius n...
-
G. Nausėda ištesėjo pažadą – Kaune su rinkėjais susitiko kavos122
Prezidentas Gitanas Nausėda buvo pažadėjęs išgerti kavos su už jį pasirašiusiais rinkėjais. Būtent Kaune įsikūrusioje kavinėje „Kultūra“ laimingą bilietą ištraukę žmonės galėjo susitikti ir pasikalbėti rūpim...
-
Gyvybės langelyje paliktos dvimetės tėvai susigrąžinti vis dar nepanoro1
Gyvybės langelyje, Kaune, pernai, gruodį rasta dvejų metų mergaitė toliau gyvena pas globėjus, tėvai dėl jos nesikreipė. ...