Kauno automobilių turgus keičiasi kasmet

  • Teksto dydis:

Rusai, baltarusiai, kazachai, kirgizai, moldavai, ukrainiečiai ir lietuviai – tik keletas tautybių, kurių pirkėjus galima buvo sutikti per 23 Kauno automobilių turgaus gyvavimo metus. Atlaikęs įvairiausius permainų vėjus, Kauno automobilių turgus tapo didžiausias Baltijos šalyse.

Dosnieji rytiečiai

Kauno automobilių turgus savo veiklą pradėjo prieš 23 metus. Per visus šiuos metus ne kartą keitėsi naudotų automobilių pasiūla ir paklausa. Pirmaisias gyvavimo metais į turgų automobiliai atkeliaudavo iš Vokietijos ir Olandijos, vėliau buvo pradėti gabenti iš Belgijos, Prancūzijos, Italijos, Danijos ir Šveicarijos.

Kauno automobilių turgų administruojančios bendrovės "Varanas" vadovas Valentinas Naujanis pasakojo, kad pirkėjai skirstomi į dvi grupes – vietinius ir užsieniečius. Šalys, iš kurių dažniausiai jie atvykdavo ir vis dar atvyksta į Kauną, metams bėgant taip pat keitėsi.

"Turgaus gyvavimo pradžioje dažniausiai iš užsieniečių į turgų užsukdavo rusai. Jie pirkdavo benzininius automobilius ir jais važiuodavo į gimtinę", – prisiminimais dalijosi V.Naujanis. Vėliau, Rusijai įvedus muito mokesčius, pirkėjų iš šios šalies nebeliko, tačiau jų vietą netruko užimti kaimynai baltarusiai ir kazachai. Nors tiek vienos, tiek kitos šalies piliečiams gauti Lietuvos vizas nebūdavo lengva, o jų tekdavo laukti beveik mėnesį, pirkėjų iš minėtų šalių netrūko.

"Pirmieji į turgų atvykę kazachai nusipirktu automobiliu patys keliaudavo namo. Jiems tekdavo įveikti 5 000 km atstumą, tačiau atvažiuoti tokį ilgą atstumą ir pirkti tik vieną automobilį kazachams buvo nenaudinga. Jie pradėjo pirkti senus automobilvežius Lietuvoje ir jais į savo gimtinę gabenti automobilius", – prisiminė pašnekovas. Vis dėlto ir to nepakako. Tuomet buvo prisimintas senas automobilių gabenimo geležinkelio vagonais būdas.

Tai buvo labai palanku kazachų verslininkams, nes Kauno automobilių turgų pasiekė geležinkelio atšaka, šalia kurios buvo pastatyta rampa automobiliams į geležinkelio vagonus krauti. Vienas kazachas dažniausiai įsigydavo apie 30–50 automobilių ir juos traukiniu išsiųsdavo į namus. Baltarusiai tokiais kiekiais automobilių nepirko, tačiau jiems buvo patogu, kad Lietuvoje puikiai išplėtota prekybos automobiliais infrastruktūra.

Turgaus gyvavimo pradžioje dažniausiai iš užsieniečių į turgų užsukdavo rusai. Jie pirkdavo benzininius automobilius ir jais važiuodavo į gimtinę.

Perka ir Vakarų europiečiai

Šiandien kaimyną baltarusį ar kazachą automobilių turguje galima sutikti itin retai. Viskas pasikeitė, kai abi šios šalys prisijungė prie Rusijos sukurtos Muitų sąjungos. Turguje vis dar lankydavęsi kirgizai ir tadžikai pirkdavo daug mažiau automobilių ir rinkdavosi gerokai senesnius modelius. Kirgizijai taip pat prisijungus prie Muitų sąjungos, iš Kauno turgaus išnyko ir šie pirkėjai. Dabar į turgų jie atvažiuoja įsigyti tik sunkvežimių arba žemės ūkio technikos.

Vėliau į Kauno turgų vis dažniau pradėjo užsukti pirkėjai iš Moldovos ir Ukrainos. Jie, pirkdami automobilį, elgiasi visiškai kitaip nei kazachai ar kirgizai. Automobiliai į Ukrainą ir Moldovą iškeliauja turėdami lietuviškus registracijos dokumentus.

"Manau, kad tai padarė įtaką ir Lietuvos automobilių parko amžiaus statistikai, nes dauguma populiariausio amžiaus – 10–15 metų automobilių su lietuviškais registracijos dokumentais nevažinėja Lietuvoje, tačiau duomenų registre jie egzistuoja", – atkreipė dėmesį V.Naujanis. Tikėdamasis, kad ukrainiečiai ir moldavai liks dažni Kauno automobilių turgaus lankytojai, UAB "Varanas" vadovas tikisi, kad muitai šiai šaliai mažės ir galima bus su ja plėtoti glaudžius prekybos ryšius.

Nereikia manyti, kad į Kauno automobilių turgų užsuka tik pirkėjai iš Rytų. Neretai čia tenka sutikti ir latvių, estų ar lenkų. Kartais ieškoti automobilių į Kauną atvyksta net svečiai iš Austrijos ar Švedijos, o Europoje įsikūrus daugiau migrantų iš Afrikos šalių, į Kauno automobilių turgų pradėjo užsukti automobilių pirkėjai iš Vakarų Europos valstybių ir gabenti automobilius atgal į Vakarus.

"Sulaukiame turguje ir afrikiečių, kurie nusprendžia automobilį išsirinkti patys, tačiau jie itin reti svečiai mūsų automobilių truguje", – "Kauno dienai" tvirtino V.Naujanis.

Daug sudėtinių dalių

Kalbėdamas apie naudotų automobilių prekybą, V.Naujanis ragino į šį verslą nežvelgti siaurai – tik kaip į automobilio siūlymą pirkėjui. Naudotų automobilių verslą sudaro daug grandžių – vežėjai, draudikai, muitinės tarpininkai, detalių pardavėjai, automobilių remontininkai, internetinių puslapių savininkai.

V.Naujanis pasakoja, kad automobilių prekyba užsiimančių verslininkų veikla per daugiau kaip dvidešimtmetį taip pat pastebimai pasikeitė.

"Pradžioje automobiliai iš Vakarų Europos į Lietuvą atkeliaudavo savo eiga, vėliau pradėta juos gabenti dviviečiais traliukais. Kai išaugo automobilių paklausa, pradėjo plėstis automobilvežių verslas – pervežėjai automobiliams gabenti pradėjo naudoti didesnius automobilvežius. Taip pardavėjas galėdavo parsigabenti daugiau automobilių parduoti", – atsiminimais dalijosi V.Naujanis.

Tam, kad tušti automobilvežiai nevažiuotų į Europą, pervežėjai naujus automobilius iš Lenkijos pradėjo gabenti į Vakarų Europą, o atgal grįždavo su naudotais automobiliais. V.Naujanio teigimu, neretai į Lietuvą atvežtas automobilis parduoti paruošiamas jį sutvarkius jau Lietuvoje esančiame autoservise, jam perkamos reikiamos detalės.

"Tai tik dar kartą patvirtina faktą, kad naudotų automobilių versle Lietuvoje darbuojasi ne vienas tūkstantis žmonių", – įsitikinęs pokalbininkas.

Pagalba pirkėjui ir pardavėjui

Kalbėdamas apie tai, kaip keitėsi pats turgus, V.Naujanis prisiminė, kad tik pradėjęs veikti turgus užėmė 4 ha plotą, tačiau, vis didėjant naudotų automobilių paklausai, teko plėsti ir patį turgų. Šiandien jis išaugęs daugiau kaip tris kartus ir užima 14 ha plotą. Geriausiais turgaus gyvavimo laikais į turgų užsukdavo apie 300 automobilvežių per dieną, o visoje turgaus teritorijoje išsidėsčiusiose pardavimo aikštelėse galima eksponuoti apie 9 000 automobilių.

"Plečiantis turgui reikėjo galvoti ir apie reikiamos prekybininkams ir pirkėjams infrastruktūros kūrimą. Taip netoli turgaus atidarytas VĮ "Regitra" filialas, ne viena maitinimo įstaiga, pradėjo veikti valiutos keityklos, darbuotis draudimo bendrovių atstovai", – kalbėjo V.Naujanis.

Šiuo metu į Kauno automobilių turgų užsuka apie 10–15 automobilvežių kiekvieną dieną, o pardavimo aikštelėse galima surasti apie 3 tūkst. automobilių. Didžioji dalis jų – apie 70 proc. – iškeliauja į užsienį. Apie 30 proc. parduodamų naudotų automobilių jau yra registruoti ir eksploatuoti Lietuvoje.

"Taip pat į turgų norėčiau pakviesti ir tuos žmones, kurie tiesiog nusprendė parduoti savo seną automobilį. Vietos čia atsiras kiekvienam – ir naudotų automobilių prekyba užsiimančiam, ir tam, kuris nusprendė parduoti savo seną automobilį ir susirasti naują", – pasakojo V.Naujanis. Juolab kad visai neseniai Kauno automobilių turgus persikėlė ir į internetinę erdvę – sukurtas puslapis automarkt.lt, kuriame galima rasti visų automobilių, parduodamų Kauno automobilių turguje nuotraukas su aprašymais ir konkrečia buvimo turguje vieta. Taip pirkėjams ir pardavėjams bus lengviau surasti vienam kitą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Gintas

Gintas portretas
Lojat lojat bet važiuojate į turgų ir perkate,kadangi kišenės tuščios o fasona prieš kaimyną laikyti norisi

as

as portretas
Cia tiesa jog keiciasi dbr stovejimo kaina? nebebus jau tokio dalyko kaip tralo laikymas nu sakykim moki 90 uz pilnai pakrauta trala?

Kaunas

Kaunas portretas
Gudruoliai. Už 1000-2000 eurų nori nusipirkti automobilį su 100 000 km.rida be įbrėžimų su techninem apziurom. Visų žodžių apynaujus. Patariu patiems naivuoliams nuvažiuoti į užsienį ir nusipirkti tuomet suprasite ir nustosite fantazuoti. Nors lietuvis toks žmogus:nori už grašius gero daikto.Isikalkite į makaules-taip nebuna
VISI KOMENTARAI 13

Galerijos

Daugiau straipsnių