Kauno apskrityje – keliskart daugiau susirgimų kokliušu

Per pirmuosius penkis šių metų mėnesius Kauno apskrityje užregistruota 12 kokliušo atvejų, kai per visus 2011 metus apskrityje jų tebuvo keturi. Dauguma susirgusiųjų – paaugliai, praneša Kauno visuomenės sveikatos centras.

Kadangi visi atvejai pavieniai, susijusių atvejų nenustatyta, tikėtina, kad toks sergamumo didėjimas yra gerėjančios diagnostikos požymis, teigia specialistai. Beveik visais atvejais ligos diagnozė (išskyrus vieną) yra patvirtinta laboratoriniais tyrimais.

Daugiausia sirgo 12-17 metų paaugliai, kurie paskutinį kartą nuo kokliušo buvo skiepyti prieš 10 ar daugiau metų. Specialistų teigimu, tokiems paaugliams, gimusiems iki 2002 metų, dar nebuvo galimybės prieš pradedant lankyti mokyklą pasiskiepyti vakcina su kokliušo komponentu.

Kauno apskrityje kokliušu susirgo ir  du suaugusieji: 57 metų amžiaus vyras, kurio skiepų istorijos išsiaiškinti nepavyko, ir 31 metų amžiaus vyras, kurio imunitetas jau išblėsęs, nes jis vakcina su kokliušo komponentu paskutinį kartą skiepytas beveik prieš 30 metų.

Jauniausias ligonis – dvejų metų vaikas, paskutinį kartą nuo kokliušo skiepytas vos prieš metus.

Kokliušą sukelia bakterija Bordetella pertussis. Liga plinta oro lašeliniu keliu ir yra labai užkrečiama. Iš pradžių susirgimas pasireiškia sloga, čiaudėjimu, neaukštu karščiavimu, lengvu kosuliu, vėliau gali atsirasti spazminio pobūdžio kosulys. Kūdikiai ir maži vaikai dažniausiai serga labai sunkiai, pamėlynuoja ir vemia. Iki trijų mėnesių amžiaus kūdikiai sudaro 85 proc. mirusiųjų nuo kokliušo.

Dažniausia komplikacija yra antrinė bakterinė infekcija, kuri ir sukelia daugumą mirčių nuo kokliušo. Plaučių uždegimas pasireiškia vienam iš 20 susirgusiųjų kokliušu, šis procentas yra didesnis jei vaikas jaunesnis nei 6 mėnesių amžiaus. Kūdikiams dažniau atsiranda neurologinės komplikacijos, priepuoliai, encefalopatija, kuri išsivysto dėl deguonies trūkumo smegenyse. Kitos lengvesnės komplikacijos: ausų uždegimai, blogas apetitas, dehidratacija. Net 5 proc. suaugusiųjų, susirgusių kokliušu, suserga pneumonija, 4 proc. lūžta šonkauliai. Kitos suaugusiųjų komplikacijos: sąmonės netekimas, šlapimo nelaikymas moterims, išvaržos, angina ir svorio kritimas.

Lietuvoje nuo kokliušo pradėta skiepyti 1956 metais, kai per metus susirgdavo iki 9 tūkst. asmenų. Paskutinį dešimtmetį Lietuvoje registruojama iki 20-60 kokliušo atvejų kasmet. Specialistai primena, kad kokliušas – skiepais valdoma infekcija, nuo kurios vaikus galima skiepyti nemokamai.