Kauniečius gąsdina nemalonus kaimynas – krematoriumas

Nemalonus kaimynas

Į "Kauno dienos" redakciją kreipėsi prisistatyti nepanoręs Petrašiūnų gyventojas. Jis tikino, kad bendruomenę ne juokais išgąsdino planuojamo krematoriumo statyba Taikos pr. 114M. Anot kauniečio, niekas nepranešė apie tokio objekto statymo planus ir nederino, ar gyventojai tam neprieštarauja.

"Manome, kad prieš pradedant tokį projektą privalėjo būti kažkoks viešas svarstymas, kur gyventojai galėtų susipažinti su objektu, išsiaiškinti viską su statytojais. Vis dėlto čia miesto teritorija, ligoninė yra, visai šalia upelis teka. Iš kur mums žinoti, ar neužterš čia visko, jei taip paslaptingai pradeda statybą? Ar jau dabar nauja tvarka, kad nebereikia nieko derinti su gyventojais ir galima statyti bet ką jiems po langais?" – piktinosi Petrašiūnų gyventojas.

Numatomoje krematoriumo vietoje bendrovė "Kolekta" ruošėsi statyti katilinę, tačiau planus pakeitė. Teritorija yra pramoniniame rajone, tačiau vis tiek turi ir nekomercinių kaimynų – už maždaug 200 m yra pirmoji gyvenvietė, Amaliai driekiasi už maždaug pusės kilometro. Krematoriumą planuojama statyti maždaug 80 m atstumu nuo čia jau 25 metus veikiančios Respublikinės ligoninės Vertebroneurologijos skyriaus, kuriame per metus gydosi apie 3 tūkst. stacionarių ir dar tūkstantis ambulatorinių pacientų. Nedidelis atstumas iki kitų pastatų ir kelia gyventojams abejonių.

Poveikis aplinkai

Kauno aplinkosaugininkai nėra tokie griežti, kad šis objektas atsirastų Kaune. Sudėjus visus reikiamus filtrus, krematoriumas tampa mažesniu taršos šaltiniu nei katilinė. Kadangi pasirinkta vieta iš dalies ribojasi tiek su gyvenamąja vieta, tiek su gydymo įstaiga, privalomas visas poveikio aplinkai vertinimas. Jį atlieka Aplinkos apsaugos agentūra. Jos specialistai "Kauno dienai" tikino, kad analizuojami įvairūs aspektai – tiek aplinkos taršos, tiek psichologiniai.

Kauno miesto savivaldybės atstovai pritarė, kad toks objektas tikrai nėra laikomas dideliu taršos skleidėju. Tai įrodo ir kitų valstybių miestuose pastatyti krematoriumai.

"Dėl taršos jokių klausimų negali kilti. Pavyzdžiui, Varšuvoje galima rasti 5–6 krematoriumus, esančius miesto centre, ta pati situacija ir Berlyne. Ar jie būtų statomi, jeigu tikrai terštų aplinką? Moksliškai įrodyta, kad krematoriumų tarša gerokai mažesnė nei paprasčiausios kietuoju kuru kūrenamos krosnies", – pastebėjo Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.

Jam pritarė ir krematoriumo projektu besirūpinantis architektas Mantas Kišonas. Jis specialiai vyko į Lenkiją ir domėjosi, kaip tokie objektai veikia šios šalies miestuose. Paaiškėjo, kad ten nereikalinga filtravimo sistema, o Lietuvoje ją įrengti būtina, tačiau Lenkijoje vis tiek krematoriumas atitinka visus reikalavimus ir nėra didelis aplinkos taršos šaltinis.

"Pas juos viskas paprasčiau, nors esame toje pačioje ES", – pridūrė architektas.

Specialistai tikino, kad šiuo metu kaip tik baigiamos aplinkos poveikio vertinimo procedūros, derinamas techninis projektas. Jį ir statybos leidimus planuojama gauti iki kitų metų pavasario.

Moralinės nuostatos

Įvairių institucijų atstovai įsitikinę, kad kauniečiams daugiau baimės kelia ne aplinkos apsaugos dalykai, bet psichologiniai aspektai. Gyventojai nenori ritualinių paslaugų kaimynystės, nes tai siejasi su mirtimi, o kartu ir su slogiomis nuotaikomis. Kažkam krematoriumo kaminai gali asocijuotis su skaudžia istorine patirtimi – koncentracijos stovyklomis, tačiau valdininkai tikina, kad nereikėtų verslui atsukti nugaros.

"Akivaizdu, kad kremavimo paslaugos pasaulyje populiarėja, tad tikrai nekišime pagalių verslininkams į ratus ir neboikotuosime planų statyti krematoriumą. Kol kas pasakyti, kaip reaguoja žmonės, yra sunku, nes jokių oficialių skundų nesame gavę. Žinau, kad Kėdainiuose iš pradžių į krematoriumo statybos planus taip pat žiūrėta atsargiai, tačiau dabar žmonės reaguoja ramiai", – sakė G.Petrauskas.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius G.Petrauskas tikino, kad kauniečiai gali su detaliuoju planu susipažinti Petrašiūnų seniūnijos patalpose, R.Kalantos g. 57. Informacinėje lentoje detalusis krematoriumo planas bus eksponuojamas iki lapkričio 25 d.

Techniniai parametrai

Išvadoje dėl krematoriumo statybos ir eksploatavimo Kaune skelbiama, kad Taikos prospekte būtų statomas ne didesnis nei 600 kv. m pastatas, kuriame bus vienas taršos šaltinis – 10 m kaminas. Planuojama įrengti vieną patalpą, kurioje būtų vykdomas pirminis ir antrinis palaikų deginimas bei jų sudėjimas į urnas.

"Mes jau pradėjome dirbti ties vizualizacijomis, dėl išplanavimo jau yra nuspręsta, o dėl fasado kol kas tariamės. Kai bus atliktas poveikio aplinkai vertinimas, mes pradėsime viešinti patį projektą", – tikino M.Kišonas.

Kremavimo procesas – visiškai automatizuotas ir kiekvieną etapą galima stebėti. Be to, specialūs elementai nuolat matuos deguonies ir oro padavimą į kameras. Proceso metu pelenų išėmimas būtų vykdomas saugiai, tad nepatektų į aplinką. Būtų įdiegta ir speciali įranga, kuri automatiškai matuos pro kaminą išmetamų dujų kiekį bei aplinkos taršos lygį.

Tendencijos Lietuvoje rodo, kad kremavimo paslaugų populiarumas nuolat auga. "K2 LT" įmonės valdomas Kėdainių krematoriumas nepajėgia visų aptarnauti, todėl nemažai palaikų vežama į Lenkiją ar Latviją. Jei Kaune bus pastatytas bendrovės "Kolekta" krematoriumas, nereikėtų mirusiųjų vežti į kitas šalis. Skaičiuojama, kad per metus Taikos pr. 114M krematoriume būtų galima sudeginti apie 2 tūkst. palaikų.