Kauniečių dovanos Kalėdų seneliui: nuo meilės iki lietuviškų lašinių

  • Teksto dydis:

Kalėdinė nuotaika vis stipriau žengia į mūsų kasdienybę. Miestai pasipuošė šventinėmis dekoracijomis, pagreitį įgauna ir dovanų paieškos bei pasiruošimas Kalėdoms. O kaip šventėms ruošiasi kauniečiai? Jie pasidalino mieliausiais Kalėdų prisiminimais.

Prekybos miestelyje „Urmas“ sutikti praeiviai pripažino, kad jau dairosi dovanų. Didesnioji pašnekovų dalis atskleidė, kad dovanoms ieško praktiškų pirkinių.

Kaunietė Janina sakė ieškanti kvepalų, o Kalėdų seneliui išrinko taip pat labai praktišką dovaną – lietuviškų lašinių, kurių, jei kas, galėtų nupirkti čia pat esančiame turguje. Kad dirbdamas tokį atsakingą darbą jaustųsi pakankamai stiprus ir sotus.

„Prisiminimai iš vaikystės patys gražiausi. Eglutė, gražūs senoviški žaisliukai, obuoliai ant eglutės. Kalėdų senelis ateidavo, palikdavo dovanas po eglute, tačiau jo paties, deja, sutikti taip ir neteko…“, - prisiminimais dalijosi pašnekovė.

Kalėdų naktį negali užmigti

Kita pašnekovė, Renata, Kalėdų seneliui norėtų padovanoti ką nors abstraktaus ir labai gero: meilės, sveikatos – svarbiausių dalykų.

„Kalėdų prisiminimai labai gražūs, labai laukdavom šventės. Vaikystės Kalėdos yra susijusios su nepakartojamu jausmu, tokio dabar nebepatiriu. Nežinau kodėl, gal kad esame vyresni. Vaikystėje, nors ir mažiau visko turėjome, bet laukdavome jų labiau, dabar tos šventės komerciškos pasidarė“, - savo nuomonę dėstė Renata.

Erika į prekybos miestelį atvyko iš Vilniaus, bet teigė dovanų neieškanti, nes šeimoje jau antrus metus galioja susitarimas nepirkti vieni kitiems dovanų. O Kalėdų seneliui ji padovanotų atostogas šiltuosiuose kraštuose, kad pailsėtų po sunkaus darbo.

„Prisimenu, kaip puošdavome eglutę Kūčių rytą, o Kalėdų rytą puldavau ieškoti dovanų. Per naktį neužmigdavau, taip laukdavau. Ir dabar ta nemiga išlikus, nors ir esame sutarę, kad dovanų nedovanojame“, - šypsojosi moteris.

Vaikai užaugo – tradicijos liko

Zigmantas pirkinių dairėsi su visa šeima – dukra Karma ir žmona Raminta.

„Mūsų šeimoje yra taip, kad turime nustatytą sumą dovanoms. Bandome ieškoti patys arba gauname užuominą, ko reikėtų. Pavyzdžiui, mama pasakė, kokios norėtų dovanos. O mes esame jauna šeima, tai gauname dovaną visai šeimai“, - pasakojo vyras.

Kalėdų seneliui Zigmantas padovanotų arbatos, citrinų, medaus ir imbiero, kad nesušaltų ir nesusirgtų.

„Juk šalta, o Senelis visą parą skraido, dovanas nešioja, vėjai perpučia“, - šypsodamasis savo pasiūlymą dėstė vyras.

Zigmanto žmona Raminta iš savo vaikystės prisimena, kad per Kalėdas močiutė su seneliu persirengdavo Kalėdų seneliu bei Snieguole ir kiekvienas turėdavo pasakyti po eilėraštuką arba ką nors suvaidinti, kad gautų dovanų.

„Ši tradicija yra ir dabar, bet kadangi visi suaugę, o vaikutį tik vienintelį ir dar mažą turim, tai nebepersirengiame, tik kepures užsidedam. Bet tradicija, kad visi turi pasakyti eilėraštuką ir tik tada gauna dovaną, išliko“, - pasakojo moteris.

Atsimena pokarį

Kitas pašnekovas, Algirdas, jau žino, ką dovanos artimiausiems žmonėms, bet dovanų įsigyti dar neskuba.

„Dovanų dar spėsiu, dabar noriu sau kostiumą Kalėdom nusipirkti, naujamadišką, gražiai apsirengti“, - pasakojo vyras.

Algirdas prisimena, kad jo vaikystėje, po karo, buvo skurdūs laikai ir Kalėdų senelio toli gražu ne visi sulaukdavo. Todėl labai gerai atsimena vieną puikią dovaną, rastą po eglute – raudoną žaislinį motociklą, ant kurio sėdėjo motociklininkas.

„Nebuvo tokių dalykų, kaip dabar, viskas išgriauta po karo. Žmonės žiūrėjo, kaip duonos gauti gabalą. Prisimenu dar, einam iš vakaro ir stovim eilėje, kad duonos gautume. Tokie laikai buvo“, - prisiminimais dalijosi pašnekovas.

Nori nustebinti

Gintarė sako ieškanti tokių dovanų, kurios suteiktų šilumą ir jaukumą, kad namus papuoštų.

„Mėgstu nustebinti, pasigilinti, ko žmogus nori, kad atidarytų ir nustebęs apsidžiaugtų“, - pasakojo mergina.

„Iš vaikystės atsimenu, kaip rašydavom Kalėdų seneliui laiškus ir tėvai sakydavo: būkit geri, nes Kalėdų senelis stebi per langus ir jei būsite negeri, neatneš dovanų. Na ir žinoma labai nuoširdžiai mokydavomės eilėraščius Kalėdų seneliui, kad tik nesuklystume deklamuodami“, - pasakojo Gintarė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių