Kauniečio misija – ne tik užjausti, bet ir padėti

Kaunietis mokslų daktaras Mantas Venslauskas – ne iš tų, kuris užsimerktų matydamas svetimą skausmą. Į aplinkinių problemas jaunas vyras žvelgia ne vien su gailesčiu, o mąstydamas, kaip galėtų jas išspręsti. Dėl to sukūrė prietaisą, padedantį mažinti rankų tremorą ir reumatinio artrito sukeliamą rankų sąstingį.

M.Venslauskas neneigia, kad sukurti šią inovaciją jį paskatino ir prisiminimas, kaip dėl šių ligų kentėjo senelis. Šiandien M.Venslausko vadovaujamas startuolis skaičiuoja ketvirtus veiklos metus ir drąsiai skinasi kelią masinės gamybos bei užsienio rinkos link.

– Kiek žinau, nesate iš vien tiksliukų giminės, jūsų tėtis – ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje garsus tapytojas Alvydas Venslauskas. Kaip supratote, kad tikslieji mokslai, inžinerija yra būtent tai, kas jus domina?

– Pajutau, kad tapybai talento neturiu, reikėjo kažką kita daryti (juokiasi). O kalbant rimtai, technologijos man visuomet buvo labai įdomu. Jau pradedant studijas, bakalauro ir kiti darbai buvo susiję su šia sritimi. Vėliau įsidarbinau įmonėje, kuri specializavosi sporto inžinerijoje. Viskas vyko natūraliai, nes buvo įdomu, jutau vidinę motyvaciją. Palaipsniui tobulėjau, gimdavo įvairių idėjų. Tačiau, nors mano profesija labai konkreti, manau, produkto, inovacijos kūrimas irgi yra savotiškas menas, tik kiek kitokios formos, negu, pavyzdžiui, tapyba. Kaip tik neseniai teko skaityti knygą, kurioje rašoma, kad viskas, kas nauja, – menas.

Priemonių nuo rankų drebėjimo rinkoje šiuo metu yra visokių, tarkime, adapteriai puodeliams, specialūs indai valgyti, rašyti skirti įrankiai.

– Kaip ir kada, kuriant produktą ir verslą, atsiranda vietos kūrybiškumui?

– Kiekvienas verslas yra individualus, skirtingas, negali visko daryti vien pagal vadovėlį. Tai veikla, reikalaujanti gebėjimo mąstyti originaliau. Lygiai taip pat ir bet kokia inovacija reikalauja tikrai daug kūrybiškumo. Žinoma, prie jos dirba ne vienas žmogus, o visa komanda. Reikia kartu dirbti, generuoti naujas idėjas. Dažnai jos gimsta bendraujant vystoma tema su kitais žmonėmis. Manau, net ir moksle būtinas kūrybiškumas: juk jeigu nori kažką naujo atrasti, reikia mokėti pasižiūrėti nauju kampu.

– Šiuolaikinės technologijos pritaikomos įvairiausiose srityse. Kas paskatino susikoncentruoti būtent ties medicininės paskirties įrenginiais?

– Mane visuomet domino tai, kas susiję su žmogumi. Sveikatos srityje yra daug neišspręstų problemų, kurios sukelia daugybę nepatogumų. Tai turbūt ir yra vienas variklių, kai pamatai, kad gali kažkokiu būdu pagelbėti, rasti tos problemos sprendimą. Tai skatina daugiau domėtis ir dirbti toje srityje.

– Teko skaityti, kad rankų tremoro ir artrito simptomus mažinantį kamuoliuką sukurti jus paskatino jautrumas – vaikystėje matėte nuo to kenčiantį savo senelį. Ar apskritai esate kitų problemoms jautrus žmogus?

– Problemas pamatyti galima visada. Į žmonių bėdas dėmesį atkreipti verta, nes tai padeda sugalvoti, kaip efektyviai jas išspręsti pasitelkus inovacijas. O kalbant apie senelį, tai buvo viena priežasčių, paskatinusių sukurti startuolį. Matyt, idėja visuomet glūdėjo kažkur giliai pasąmonėje, o suaugus ir turint galimybių išlindo į dienos šviesą.

– Studijavote mechanikos inžineriją ir biomechaniką, turite daktaro laipsnį. Kokia jūsų nuomonė apie tendenciją išsilavinimą Lietuvoje įgijusiems specialistams emigruoti į užsienį, kur, anot daugelio jų, geresnis uždarbis ir galimybės? Gal ir pačiam buvo kilę tokių minčių?

– Greičiausiai kiekvienas žiūri sau didesnės naudos. Iš dalies manau, šiandienis pasaulis yra globalus, nėra būtina visiškai užsidaryti Lietuvoje. Jei žmogus čia visiškai neturi galimybių ar jų nemato, arba turi geresnes galimybes kilti karjeros laiptais dirbant kvalifikuotą darbą svetur, tai ir pasirenka. Tačiau pats į užsienį nelabai norėjau išvykti. Galimybių yra ir Lietuvoje, manau, jeigu nori, visur gali jų atrasti, susikurti sau gyvenimą, kokio nori. Be to, čia juk mano šeima, draugai. Emigranto gyvenimas tikrai nėra pats patraukliausias. Jeigu gerai jautiesi ir gali kažką nuveikti gimtinėje, tai net ir nesvarstai tokių dalykų.

– Jūsų startuolis gaminamas Kaune. Iš įvairių sričių inovacijų kūrėjų yra tekę girdėti, kad paprasčiau ir pigiau gaminti užsienyje, ypač Azijos šalyse. Kodėl nusprendėte likti ir verslą auginti gimtajame mieste?

– Mes irgi ne viską gaminame Kaune. Pavyzdžiui, mikroschemas užsakome Azijoje. Taip yra dėl to, kad ten gerokai lankstesnės sąlygos: tiek dėl užsakymų kiekio, tiek dėl terminų, kainos. Žinoma, visur yra savų pranašumų ir trūkumų. Kai kuriuos komponentus ir paslaugas užsisakome Kinijoje, o galutinį surinkimą, programavimą atliekame čia, Lietuvoje. Bet, žinoma, kai prasidės serijinė gamyba, reikės vėl skaičiuoti ir spręsti, kas yra geriausia ir naudingiausia.

– O ko trūksta, kad galėtumėte nuo A iki Z produktą kurti Lietuvoje?

– Kalbant apie gamybą, Lietuvoje mažai įmonių, galinčių teikti mums reikalingas paslaugas. Jos irgi orientuojasi į didesnį pelningumą: siekia didesnių užsakymų, o jei jie mažesni, išauga kaina. Nėra konkurencijos, truputį kitokia rinka. Manau, perėjus prie serijinės gamybos, galėsime svarstyti visus variantus, kad ir dėl viso – nuo A iki Z – surinkimo Lietuvoje.

– Jauniems žmonėms, svajojantiems apie nuosavą startuolį, neretai tenka išgirsti ne tik padrąsinimų, bet ir įvairių gąsdinimų, kad gali nepasisekti.

– Tie pagąsdinimai turbūt natūralūs. Tokia jau statistika, kad daug kam nepavyksta. Bet jei tiki, matai savo startuolio teikiamą pridėtinę vertę, o svarbiausia, iš vartotojų gauni gerus atsiliepimus, grįžtamąjį ryšį, tai stengiesi galvoti pozityviai. Žinoma, jeigu veiklą vykdai visiškoje nežinioje, atsiranda daug klausimų, o jei vienaip ar kitaip patikrini savo gaminį su vartotoju, pasidaro šiek tiek ramiau. Nors rizika neišvengiamai  išlieka.

– Ko, jūsų manymu, reikia startuoliui, kad jis neliktų tik idėja, o turėtų potencialą tapti sėkmingas?

– Esminis dalykas: reikia kaip įmanoma greičiau išmėginti idėją realybėje. Tai nepriklauso nuo to, ką kuriate: apčiuopiamą produktą ar programinę įrangą, svarbu, kuo greičiau tai išbandyti su vartotoju. Nes tiktai tuomet galima suprasti, ar apskritai tam yra poreikis. Žinoma, dar tik turint idėją galima bandyti šnekėtis su potencialiais vartotojais, suprasti jų problemas, išsiaiškinti, ar jiems reikės to gaminio. Jei pasirodys, kad niekas niekada to produkto nepirks, niekam nebus įdomu, sutaupysite dvejus trejus metus idėjos vystymo ir daugybę pinigų.

– Esate sakęs, kad Lietuvoje per mažai inovacijų pasiekia rinką. Kodėl, jūsų nuomone, taip yra?

– Žinoma, yra visokių trikdžių, mūsų sistema nėra visiškai ideali, bet iš esmės sąlygos gana neblogos. Tačiau palyginti mažai inovacijų pasiekia rinką, o gal ir nebūna vertos pasiekti. Kalbant apie medicinines inovacijas, kartais tai tiesiog per ilgas kelias. Jei nėra galimybės gauti bent minimalias pajamas, pritraukti investicijų, dvejus trejus metus išgyventi be jų, kitaip sakant, maitinantis saulės energija, yra ganėtinai sudėtinga. Šiandien daug kas nori labai greitų rezultatų, o tai anaiptol ne visada realu. Vien pats vystymo procesas, paskui sertifikavimas, tyrimai užtrunka ne vienus metus.

Šios problemos mastas tikrai yra labai didelis: kenčia stuburas, sėdėjimas apskritai sukelia daug visokiausių ligų.

– Apskritai, kaip reikėtų skatinti jaunus ir kūrybingus žmones labiau tikėti savimi ir savo idėjomis? Gal mes, lietuviai, lyginant su vakariečiais, pernelyg bijome suklysti, patirti nesėkmę?

– Vakaruose, ypač JAV, kultūra šiuo klausimu kitokia. Ten bankrotas ar nesėkmė laikoma vertinga patirtimi. Kalbant būtent apie baimę pabandyti, manau, kartos keičiasi, jauni žmonės, pavyzdžiui, dabartiniai bakalaurantai, mąsto kitaip, negu prieš 10–15 metų. Bet, manau, problema ta, kad esame pernelyg orientuoti į greitą rezultatą.

– Beje, ar būnant startuoliu, kuriame dirba dar tik vienaženklis skaičius žmonių, nesudėtinga nepaskęsti konkurentų jūroje, ypač turint galvoje kitas, tarptautines įmones, jau uždirbusias tiek vardą, tiek ir didžiules pajamas?

– Šiuo metu komandoje esame aštuoniese. Svarbiausia, žinoma, inovacija. Kai pasiūlomas visiškai naujas sprendimas, yra kiek lengviau. Priemonių nuo rankų drebėjimo rinkoje šiuo metu yra visokių, tarkime, adapteriai puodeliams, specialūs indai valgymui, rašymui skirti įrankiai. Tačiau nebuvo priemonės, kuri padėtų sumažinti patį tremorą.

– Papasakokite plačiau, kaip būtent jūsų sukurta inovacija padeda nuo artrito ar tremoro kenčiantiems asmenims?

– Sergant artritu, kai išsivysto rankų sąstingis, užtenka kamuoliuką panaudoti vieną kartą ryte. Tremoras – greičiau atsinaujinantis simptomas, tad kamuoliuku naudotis prireikia iki trijų kartų per dieną. Stengiamės, kad veikimo trukmė ilgėtų, turime ir keletą prototipų, kuriuos bandome, siekdami išgauti ilgesnį efektyvumą. Šis kamuoliukas nėra priemonė, kuri panaikintų rankų drebėjimą visiškai, bet jį sumažina ir daugumai vis vien pagerina gyvenimo kokybę. Kai kuriais atvejais juk būna sudėtinga ir pavalgyti, atlikti kitus darbus, tad jeigu produktas padeda sumažinti tremorą, jis yra gana naudingas žmogui.

– Jūsų profesija daugumai skamba labai sudėtingai ir net mįslingai. Papasakokite, kaip atrodo eilinė jūsų darbo diena? Į kokius tikslus šiuo metu esate labiausiai susitelkęs?

– Standartinės dienotvarkės neturiu, dienos išties dinamiškos ir įvairios. Mano šiandienė veikla daugiausia orientuota į plėtrą, įvairius tyrimus, investicijų pritraukimą. Nemažai laiko užima diskusijos su komanda dėl produkto tobulinimo. Tai kartu ir didžiausi iššūkiai.

– Inovacijos ir naujosios technologijos jums tikriausiai gerai pažįstama tema. Kokie išradimai ar naujovės jus šiuo metu labiausiai žavi?

– Vienas iš pastarųjų, labai patraukęs dėmesį – vienos JAV įmonės sukurtas kraujo tyrimas, kuris gali nustatyti labai ankstyvos stadijos vėžines ligas. Onkologiniės ligos – labai aktuali problema, tad toks tyrimas gali išsaugoti daugybę gyvybių. Ši inovacija dar nėra pasiekusi rinkos, bet, jeigu neklystu, jau yra pasiekusi gana vėlyvą klinikinių tyrimų stadiją, sėkmingai artėja link komercializavimo.

– O kokių produktų, jūsų manymu, pasaulio ir Lietuvos rinkoje labiausiai trūksta?

– Problemų daugybė, net tokių, kurioms ir šiandien sunku rasti sprendimus. Kad ir ta pati ligų diagnostika. Trūksta galimybių, kad viską būtų galima gana kvalifikuotai padaryti namuose, neinant pas gydytoją, ar apskritai tiesiog automatizavus tą procesą.

Medicinos skaitmenizacijos labai daug kur dar trūksta, tikrai toje srityje galima daug ką nuveikti. Labai aktuali sėdėjimo problema. Žinau, kolegos iš KTU Mechatronikos instituto dirba šioje srityje, tiria ir siūlo įvairias priemones. Šios problemos mastas tikrai yra labai didelis: kenčia stuburas, sėdėjimas apskritai sukelia daug visokiausių ligų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

kazkokia apgaule

kazkokia apgaule portretas
geru kaunieciu nebuna!
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių