Kauniečiai studentai mokslu bando sudominti ir vaikus

Vienos Kauno technologijos universiteto (KTU) laboratorijų kasdienybė – rankose nešiojamos ugnies, patrankų gamyba. Studentų užsakytų būtinų mokslui prekių sąraše būna ir gėlių, zefyrų, cemento, jau nekalbant apie skystą azotą, butano, propano dujas.

Nudžiugino kopūstas

Visus šiuos dalykus eksperimentams naudoja Sustiprintų studijų grupių studentai, tenkindami ne tik savo mokslinį smalsumą, bet ir bandydami mokslu sudominti vaikus bei paauglius.

Pirmą universiteto kursą šiemet baigę Lina Dapkutė, Marius Baranauskas ir Mantas Šimkus KTU Moksleivių laboratorijoje net ir vasarą – dažni svečiai. Kai tik turi laisvo laiko, jie jau ir čia.

"O, nupirkai kopūstą", – apsidžiaugė Fundamentaliųjų mokslų fakultete studijuojanti Lina, kai vienas jos bendramokslių į laboratoriją įžengė su raudongūže daržove.
"Šis kopūstas yra labai geras terpės indikatorius", – aiškino daug laiko šioje laboratorijoje praleidžiantis 21 metų Mechanikos ir mechatronikos fakulteto studentas Gintautas Palinauskas, parengęs daugybę eksperimentų, sukonstravęs ne vieną jiems reikalingą prietaisą. "Turime čia nemažai brangių prietaisų, bet studentai patys pasidarė dar geresnių. Tik duok jiems galimybių pasireikšti", – jaunuosius mokslininkus gyrė KTU Studijų ugdymo centro direktorė Vilija Dabrišienė, turėdama galvoje ne tik savadarbę patranką.

Patys surado ir įrengė

Moksleivių laboratoriją prieš metus įrengė sustiprintai besimokantys ir savanoriška mokslo populiarinimo veikla susidomėję studentai: išrinko, ko reikės, surado, kur pirkti, parsisiuntė ir sumontavo visą laboratorijos įrangą, parengė laboratorinių darbų aprašus, patys išbandė visus prietaisus ir padeda juos išbandyti į laboratoriją atvykstantiems moksleiviams.

Anot V.Dabrišienės, susipažinti su įvairiais gamtos ir žmogaus pažinimo reiškiniais atliekant eksperimentus, vaikai ateina ir vieni, ir su mamomis.

"Ėmė lankytis net darželinukai. Teko pasukti galvą ir pradėti rengti specialias programas mažiesiems. Pas mus žaidžiama ir su krakmolu, veržiasi ugnikalniai", – vaikiškus eksperimentus vardijo vadovė. Šioje laboratorijoje konsultuojami ir moksleiviai, kurie nori atlikti ar jau atlieka įvairius mokslinius tyrimus.
Žaidžia su ugnimi ir dujomis

Mokslo populiarinimo eksperimentus studentai demonstruoja ne tik laboratorijoje, bet ir viešosiose erdvėse, pavyzdžiui, Lampėdžių paplūdimyje. Vakar studentai savo išmone, žiniomis ir fizikos dėsniais paremtais triukais praeivius stebino ir linksmino Vilniaus g.

Jaunuoliai pasakojo, kad jiems smagu stebėti žiūrovų reakciją, jaustis prisidedantiems prie mokslo populiarinimo. Tai ne vienintelis šios jų savanoriškos veiklos žavesys.

"Įdomu praktiškai išbandyti įgytas teorines žinias, be to, ruošdamiesi eksperimentams išmokstame daug ko naujo. Studijuojame skirtingas specialybes, o čia – nori nenori – išmokstame ir ne savo specialybių specifinių dalykų", – kalbėjo būsimoji matematikė L.Dapkutė.

Sudaužė rožę

Mokslas prasideda nuo žaidimų, įsitikinęs "Kauno dienos" kalbintas ketvertukas. Studentai iškart pasiūlė pažiūrėti, kokiais žaidimais užsiimama laboratorijoje.

Vienas į indą įpylė skysto azoto. Kitas rankose jau turėjo rožę. Šią kelis kartus pamirkė azote. Gėlės žiedlapiai akimirksniu sušąlo, tad tiesiog dužo trinktelėjus juos į stalą.

Vėliau ant stalo atsirado indas su vandeniu. Į jį įpylė indų ploviklio. Kol Gintautas per žarnelę į indą leido butano ir propano dujų mišinį ir laukė, kol skystis suputos, likę vaikinai vandeniu plovėsi rankas. Kuopščiai. Iki alkūnių. Vėliau į procedūrą pasinėrė ir jis.

Į saujas pasisėmusi putų jaunųjų eksperimentuotojų trijulė sustojo eilute ir laukė Linos indėlio. Ji turėjo uždegti putas. Netrukus atsivėrė visas eksperimento grožis: liepsną vaikinai  tarsi perdavė vienas kitam. "Kartais būna karšta delnams, bet dažniausiai – tik šilta. Sudegus dujoms, ugnis užgęsta, o rankas susidrėkinti reikėjo tam, kad nenudegtume", – eksperimento techniką aiškino Elektros ir valdymo fakultete studijuojantis M.Baranauskas.

Žmonėms palinksminti

Netrukus Gintautas ėmėsi demonstruoti dar vieną eksperimentą. Ant besisukančios platformos uždegęs vatos kuokštą, ant liepsnos uždėjo iš tinklelio pagamintą cilindrą. Kuo stipriau studentas suko savadarbį prietaisą, tuo aukščiau kilo liepsnos liežuvis.

"Sietelis išsuka orą jo viduje, oras kaista, kyla į viršų. Būtent dėl to susidaro ugnies tornadas", – pasakojo G.Palinauskas.

Jis aiškino, kad vien šioje laboratorijoje jau neišsitenkąs. Kartu su savanoriška mokslo populiarinimo veikla šiuo metu yra paniręs ir į kiek sudėtingesnį projektą kitoje laboratorijoje. Išgirdęs klausimą, kam šis bus skirtas, vaikinas šyptelėjo: "Žmonėms palinksminti."

Su kokiomis kliūtimis dažniausiai susiduria jaunieji mokslininkai? "Sumanai idėją. Teoriškai viskas atrodo puiku, eksperimentas, atrodo, turėtų pavykti be jokių išlygų. Bet kai bandai padaryti, išeina pššš. Pavyzdžiui, gaminome ledo gabalėlius, tačiau iš aparato pradėjo kristi tik sniegelis", – prisiminusi nesėkmę juokėsi Lina.

Keistas pirkinių sąrašas

Stebint eksperimentus nejučiomis kyla klausimas: ar juos atliekantieji yra saugūs? Ar išbandant naujas idėjas per šiuos metus nėra nutikę jokių incidentų?

"Aš nieko nei saugau, nei ką draudžiu. Ant durų kabo saugumo instrukcijos. Jie yra suaugę žmonės, turi daug žinių", – pastebėjo V.Dabrišienė.

Studijų ugdymo centro direktorė sakė, kad jaunieji mokslininkai jos darbo kabineto duris praveria tik tuomet, kai prireikia ko nors įsigyti eksperimentams. "Tada aš su tais, atrodytų, keistais prašymais einu į Turto skyrių. Pavyzdžiui, sąrašę yra buvę du maišai cemento, du zefyrai, 200 kg krakmolo, baseinėlis, kiaušiniai, keptuvė. Ko tik mes esame nepirkę", – šypsojosi jaunųjų mokslininkų globėja.

Sugadino keptuvę

Pirmųjų mokslinių eksperimentų šie studentai ėmėsi dar paauglystėje. Jie atnešė ne vien atradimų džiaugsmo, bet ir nuostolių. "Buvau sugadinęs keptuvę – apsivėlė ir nebenusiplovė. Joje kaitinau valgomąją sodą ir actą – gaminau natrio acetatą, kurio reikėjo eksperimentui. Jo galėjau ir nusipirkti, bet koks tada įdomumas?" – klausė G.Palinauskas.

Jis tuomet atliko bandymą, kai, vos palietus skysčio paviršių, jis nuo tos vietos tiesiog akyse ima virsti ledu. Tam natrio acetatą reikia sumaišyti su vandeniu ir atšaldyti iki 1–4 laipsnių Celsijaus temperatūros.

L.Dapkutė pasakojo paauglystėje mėgusi maišyti įvairius skysčius (tarp kurių buvo ir mamos kvepalų, šampūnų) ir bandyti atrasti, kam juos būtų galima pritaikyti. "Vieną kartą gauta masė labai gerai klijavo", – prisiminė studentė.
Finansuoja visus užmojus
V.Dabrišienė pasakojo, kad Sustiprintų studijų grupių studentams kai kurie dalykai dėstomi atskirai, o kitos paskaitos vyksta su grupėmis fakultetuose.

Jauniesiems mokslininkams parenkami geriausi dėstytojai, finansuojami įvairūs projektai ir užmojai. Pavyzdžiui, M.Baranauskas, planuodamas studijas Vokietijoje, su bendramoksliais pasiprašė mokytis papildomos užsienio kalbos – vokiečių. Universitetas sumokėjo ir už studentų kelionę į Lenkijos mokslo muziejų.

"Jie gauna beveik viską, ko prašo", – neslėpė V.Dabrišienė. Anot jos, studentų mokslinių projektų sąmatos dažniausiai neviršija 2 tūkst. litų.


Šiame straipsnyje: KTUeksperimentaimokslas

NAUJAUSI KOMENTARAI

malačiai

malačiai  portretas
Labai faina kai parodo tokių eksperimentų :) Šviečia mūsų visuomenę :) Ir beje tikrai labai įdomu Moksleivių laboratorijoje :)

Puikus jaunimas

Puikus jaunimas portretas
esate šaunuoliai, kurkit,būkit pilni naujų idėjų. Net ir vianas, keli tokie inciatyvūs, entuziastingi jaunuoliai gali daug nuveikti, daug aplink save pakesti į gerąją pusę.Smagu, kad yra tokių gražių jaunų žmonių.Sėkmės Jums didžiausios.:)
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių