Kauniečiai: gerai, kad Lietuva – Europos Sąjungoje

Gegužės 1-ąją kauniečiai mieliau švenčia Lietuvos priėmimo į Europos Sąjungą (ES) dieną nei Tarptautinę darbo dieną. Didžioji dalis Laisvės alėjoje kalbintų pašnekovų džiaugėsi, kad Lietuva yra Europos sąjungos nare ir prisiminė laikus, kai apie narystę joje buvo galima tik pasvajoti.

Kalbintas režisierius Vytautas Balsys prasitarė: „Aš pagalvojau apie tai, kad šiandien – Lietuvos įstojimo į ES diena. Ir šiandien man – šventė. Džiaugiuosi, kad sulaukiau tokios dienos. Visi turėtų suvokti, kokia didžiulė dovana yra Lietuvos narystė ES. Visų pirma, tai yra laisvas judėjimas: gal visi jau pamiršo, kai reikėdavo gauti vizas – kokios eilės būdavo prie Vokietijos, kitų šalių ambasadų ir prie įvairiausių kitų įstaigų, kiek reikėdavo kontrolės punktų praeiti, kol patekdavai į užsienį – koks būdavo nepasitikėjimas. Visai neseniai net Lenkija atrodė tolimas užsienis: grįžę iš Lenkijos atrodydavo iš kažin kur parvažiavę. O dabar visa Europa atrodo kaip namai.

Teisė į laisvę

Pasak pašnekovo, taip pat svarbios europinės vertybės: „Žmonės turi žinoti, kas yra demokratinė teisė, kas yra tavo asmeninė teisė, o ne iš viršaus uždėta administracinė našta arba įsakymai, arba prievolė, arba karinė diktatūra. Pagaliau, ES yra vienintelė garantija karo nebuvimui. Reikia suvokti, kad ši sąjunga susikūrė tam, kad nebūtų daugiau karų. Juk kiek anksčiau ta pati Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija yra vien tarp savęs kariavusios. Jei kažkam nepatinka ir kaip nors idiotiškai išsigalvoja, kad dabar mums iš Briuselio daug ką primeta, tai reikia pirmiausia atsiminti, kad susitarimų laikymasis demokratinėje visuomenėje yra pagrindinė pareiga. O vėl statyti sienas ir užsidaryti į kažkokius kaimelius – tai yra nacionalinis šovinizmas. Aš suprantu nacionalinį išskirtinumą, asmeniškumą. Pirmiausia, kiekvienas turi būti įdomus, laisvas, jis turi turėti pasirinkimo laisvę – čia yra pagrindiniai dalykai, ir šių laisvių gynimas yra pirmiausiai europinė kategorija.“

„Aš esu euroskeptikė. Lietuvos žmonės 1990 m. kovojo už nepriklausomybę, o mes dabar vis tiek priklausomi nuo ES. Tai tų žmonių kova atrodo neprasminga“, – sako Laisvės alėjoje sutikta estetikė Greta Petruševičienė.

Ir kultūra žmonių dabar kitokia: žmonės pradėjo kitaip elgtis, laisvesni pasijuto, gali daugiau išreikšti save.

Jai antrino ir kosmetikė Edita Lisauskaitė: „Aš – taip pat euroskeptikė. Žinoma, nemanau, kad, jei Lietuva nebūtų Europos sąjungos nare, galėtume lygiai taip pat saugiai jaustis ir keliauti po pasaulį.“

Draugei paprieštaravo G. Petruševičienė, pasak kurios, „lygiai taip pat laisvai negalėtume keliauti, bet apskritai keliauti vis tiek galėtume.“

„Man tai, kad Lietuva įstojo į ES, yra šventė. Esu euroentuziastas jau vien dėl galimybės laisvai keliauti, be to, ir verslui atsivėrė kitos galimybės. Prisimenu tuos laikus, kai Lietuva nebuvo ES nare: net norinti nuvažiuot į Latviją, tekdavo valandą prie sienos palaukti. Dabar važiuoji ir nesupranti, kad kitoje valstybėje atsidūrei. Ir kultūra žmonių dabar kitokia: žmonės pradėjo kitaip elgtis, laisvesni pasijuto, gali daugiau išreikšti save“, – mintis dėsto buvęs kaunietis interneto projektų vadovas Viktoras Rimkus.

Daugiau galimybių

Savo nuomonę išreiškė ir vilnietė vadybininkė Vilma Šlekytė: „Atviros sienos visada atveria daugiau kelių ir daugiau galimybių. Dėl keliavimo: mano mama Sovietų sąjungą visą buvo išmaišius. Tačiau laisvės dabar kur kas daugiau.“

„Nei vienos šios dienos šventės nešvenčiu, tiesiog pagaliau sulaukėme tikrai saulėtos dienos po lietingo periodo, labai džiaugiuosi – išėjau su drauge pasivaikščioti. Smagu, kad Lietuva yra ES – saugiau kažkaip. Kai atsivėrė sienos, keliavau kur kas daugiau nei iki tol. O Sovietų sąjungos laikais, tai kur tu, žmogau, galėjai nukeliauti?“, – sako pensininkė Liuda Koncevičienė.

Plačiau prisistatyti nepanoręs Vytautas pritarė, kad „Lietuvos gyventojams atsirado daugiau galimybių, laisvas judėjimas. Manau, kad ir mano, ir daugelio mūsų gyvenimas būtų kitoks, jei mes nebūtume ES. Ir darbdaviai dabar kitaip su žmonėmis elgiasi. Anksčiau ne tik mokėdavo mažus atlyginimus, bet ir greiti buvo atleisti žmones, sakydavo: eilė už durų laukia. O dabar, kai atsivėrė sienos, potencialių darbuotojų eilė už durų nebesirikiuoja. Dėl to darbdaviai labiau brangina darbuotojus.“



NAUJAUSI KOMENTARAI

Algis

Algis portretas
Kas cia gero ,labiau priklausomi nei prie ruso ,o tariama euros sajungos parama naudinga tik turtuoliams ,nes ten ji ir nuseda ,tiksla jeigu pasiekia ,tai tik grasiai, ,KUR MATYTA KAD ZEMDIRBIAAMS MOKAMA , JEIGU NEDIRBI ZEMES ,JEIGU DIRBSI - NEGAUSI JOKIOS PARAMOS , LAUKIU LI PEN PERGALES PRANCUZZIJOJE.

piktas

piktas portretas
nesuprantu bl ko cia dziaugtis....pirma rusams tarnavom o dabar ES...suds ne gyvenimas....

Vika

Vika portretas
Dziaugiuosi,kad esame ES nariai. Ne tik turime galimybe laisvai keliauti,bet ir didesni sauguma,kas Lietuvai tikrai labai svarbu. Aisku,gaila lito,galejome ir pasilikti,nes dabar kas kainavo 1 lita,dabat 1 eura,cia jau niekas njhepasigincys ir del to gyvenimas tikrai pablogejo,nes pinigu verte sumazejo 3,5 karto ,o atlyginimai ir tuo labiau pensijos padidejo labai mazai,o mokescius visiems moketi reikia. Man labai gaila lito,nors euras esant ES nare gal ir patogiau.
VISI KOMENTARAI 26
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Pagerbti darbščiausi pakaunės ūkininkai
    Pagerbti darbščiausi pakaunės ūkininkai

    Kauno rajono ūkininkams ketvirtadienį buvo patiestas raudonas kilimas – Raudondvario dvare įvyko konkurso „Metų ūkis 2017“ laureatų apdovanojimų vakaras. ...

  • Verslo laisvė Kauno apskrityje: pirmauja laikinoji sostinė ir Birštonas
    Verslo laisvė Kauno apskrityje: pirmauja laikinoji sostinė ir Birštonas

    Kauno miestas, Kauno rajonas ir Birštonas pagal mažiausią verslo barjerų lygį antrus metus iš eilės pateko į pirmaujančių šalies savivaldybių dešimtuką. ...

    1
  • Kas Panemunės šilo laukia 2018-aisiais?
    Kas Panemunės šilo laukia 2018-aisiais?

    Mėgstama kauniečių pasivaikščiojimo vieta – Panemunės šilas – per kelis pastaruosius mėnesius pasikeitė neatpažįstamai. Atnaujinti takai, įrengtas LED apšvietimas bei poilsio aikštelės yra tik pokyčių prad...

    15
  • Kaunietė: ar Darbo biržos konkursas nebuvo fiktyvus?
    Kaunietė: ar Darbo biržos konkursas nebuvo fiktyvus?

    Ar Kauno teritorinės darbo biržos du kartus skelbtas ir atšauktas konkursas dėl projekto „Atrask save“ specialisto pareigų nebuvo fiktyvus? Toks klausimas kyla su LRT.lt susisiekusiai kaunietei Vaidai, kuri papasakojo, kaip Darbo birža ...

    4
  • Gal tai jūsų svajonių katinėlis?
    Gal tai jūsų svajonių katinėlis?

    Šis pusantrų metų katinėlis gali tapti nuostabia dovana šiuo šventiniu laikotarpiu kiekvienai šeimai, išsiilgusiai mielo, švelnaus murklio. Jūs galite taipti tuo žmogumi, kuris pavers jo gyvenimą rožiniu. ...

  • 2000 vaikų, kurie nesižudys
    2000 vaikų, kurie nesižudys

    Karas keliuose ar karas viduje? Kiekvieną dieną netenkame dviejų gyvybių dėl savižudybės. Kodėl mes žudomės? Kam tai rūpi? Ką gali vadybininkas nuveikti dėl savižudybių? Ar čia tik specialistų reikalas? Kodėl visuomenė šiai problemai ...

    1
  • Kas nutylėta KTU gimnazijos skandale?
    Kas nutylėta KTU gimnazijos skandale?

    KTU gimnazijos skandalas suskaldė bendruomenę. Negana to, paaiškėjo, kad ne visi moksleiviai gina mokytoją, o direktorius viešai prabilo, kad suabejota ir pačiu nusirašinėjimo faktu. ...

    33
  • Kauniečių dovanos Kalėdų seneliui: nuo meilės iki lietuviškų lašinių
    Kauniečių dovanos Kalėdų seneliui: nuo meilės iki lietuviškų lašinių

    Kalėdinė nuotaika vis stipriau žengia į mūsų kasdienybę. Miestai pasipuošė šventinėmis dekoracijomis, pagreitį įgauna ir dovanų paieškos bei pasiruošimas Kalėdoms. O kaip šventėms ruošiasi kauniečiai? Ji...

  • LSU taps LSMU akademija?
    LSU taps LSMU akademija?

    Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša registravo Seimo nutarimo projektą, kad Lietuvos sporto universitetas (LSU) akademijos statusu būtų prijungtas prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU). ...

    2
  • Vienybės aikštės rekonstrukcija: susijungs praeitis ir ateitis
    Vienybės aikštės rekonstrukcija: susijungs praeitis ir ateitis

    Pristatyta, kaip po rekonstrukcijos atrodys Vienybės aikštė. Investuotojai tikino, kad šioje erdvėje susijungs istorija ir modernūs sprendimai. ...

    21
Daugiau straipsnių