Kauniečiai: gerai, kad Lietuva – Europos Sąjungoje

Kalbintas režisierius Vytautas Balsys prasitarė: „Aš pagalvojau apie tai, kad šiandien – Lietuvos įstojimo į ES diena. Ir šiandien man – šventė. Džiaugiuosi, kad sulaukiau tokios dienos. Visi turėtų suvokti, kokia didžiulė dovana yra Lietuvos narystė ES. Visų pirma, tai yra laisvas judėjimas: gal visi jau pamiršo, kai reikėdavo gauti vizas – kokios eilės būdavo prie Vokietijos, kitų šalių ambasadų ir prie įvairiausių kitų įstaigų, kiek reikėdavo kontrolės punktų praeiti, kol patekdavai į užsienį – koks būdavo nepasitikėjimas. Visai neseniai net Lenkija atrodė tolimas užsienis: grįžę iš Lenkijos atrodydavo iš kažin kur parvažiavę. O dabar visa Europa atrodo kaip namai.

Teisė į laisvę

Pasak pašnekovo, taip pat svarbios europinės vertybės: „Žmonės turi žinoti, kas yra demokratinė teisė, kas yra tavo asmeninė teisė, o ne iš viršaus uždėta administracinė našta arba įsakymai, arba prievolė, arba karinė diktatūra. Pagaliau, ES yra vienintelė garantija karo nebuvimui. Reikia suvokti, kad ši sąjunga susikūrė tam, kad nebūtų daugiau karų. Juk kiek anksčiau ta pati Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija yra vien tarp savęs kariavusios. Jei kažkam nepatinka ir kaip nors idiotiškai išsigalvoja, kad dabar mums iš Briuselio daug ką primeta, tai reikia pirmiausia atsiminti, kad susitarimų laikymasis demokratinėje visuomenėje yra pagrindinė pareiga. O vėl statyti sienas ir užsidaryti į kažkokius kaimelius – tai yra nacionalinis šovinizmas. Aš suprantu nacionalinį išskirtinumą, asmeniškumą. Pirmiausia, kiekvienas turi būti įdomus, laisvas, jis turi turėti pasirinkimo laisvę – čia yra pagrindiniai dalykai, ir šių laisvių gynimas yra pirmiausiai europinė kategorija.“

„Aš esu euroskeptikė. Lietuvos žmonės 1990 m. kovojo už nepriklausomybę, o mes dabar vis tiek priklausomi nuo ES. Tai tų žmonių kova atrodo neprasminga“, – sako Laisvės alėjoje sutikta estetikė Greta Petruševičienė.

Ir kultūra žmonių dabar kitokia: žmonės pradėjo kitaip elgtis, laisvesni pasijuto, gali daugiau išreikšti save.

Jai antrino ir kosmetikė Edita Lisauskaitė: „Aš – taip pat euroskeptikė. Žinoma, nemanau, kad, jei Lietuva nebūtų Europos sąjungos nare, galėtume lygiai taip pat saugiai jaustis ir keliauti po pasaulį.“

Draugei paprieštaravo G. Petruševičienė, pasak kurios, „lygiai taip pat laisvai negalėtume keliauti, bet apskritai keliauti vis tiek galėtume.“

„Man tai, kad Lietuva įstojo į ES, yra šventė. Esu euroentuziastas jau vien dėl galimybės laisvai keliauti, be to, ir verslui atsivėrė kitos galimybės. Prisimenu tuos laikus, kai Lietuva nebuvo ES nare: net norinti nuvažiuot į Latviją, tekdavo valandą prie sienos palaukti. Dabar važiuoji ir nesupranti, kad kitoje valstybėje atsidūrei. Ir kultūra žmonių dabar kitokia: žmonės pradėjo kitaip elgtis, laisvesni pasijuto, gali daugiau išreikšti save“, – mintis dėsto buvęs kaunietis interneto projektų vadovas Viktoras Rimkus.

Daugiau galimybių

Savo nuomonę išreiškė ir vilnietė vadybininkė Vilma Šlekytė: „Atviros sienos visada atveria daugiau kelių ir daugiau galimybių. Dėl keliavimo: mano mama Sovietų sąjungą visą buvo išmaišius. Tačiau laisvės dabar kur kas daugiau.“

„Nei vienos šios dienos šventės nešvenčiu, tiesiog pagaliau sulaukėme tikrai saulėtos dienos po lietingo periodo, labai džiaugiuosi – išėjau su drauge pasivaikščioti. Smagu, kad Lietuva yra ES – saugiau kažkaip. Kai atsivėrė sienos, keliavau kur kas daugiau nei iki tol. O Sovietų sąjungos laikais, tai kur tu, žmogau, galėjai nukeliauti?“, – sako pensininkė Liuda Koncevičienė.

Plačiau prisistatyti nepanoręs Vytautas pritarė, kad „Lietuvos gyventojams atsirado daugiau galimybių, laisvas judėjimas. Manau, kad ir mano, ir daugelio mūsų gyvenimas būtų kitoks, jei mes nebūtume ES. Ir darbdaviai dabar kitaip su žmonėmis elgiasi. Anksčiau ne tik mokėdavo mažus atlyginimus, bet ir greiti buvo atleisti žmones, sakydavo: eilė už durų laukia. O dabar, kai atsivėrė sienos, potencialių darbuotojų eilė už durų nebesirikiuoja. Dėl to darbdaviai labiau brangina darbuotojus.“