Kaune – galimybė civilizuotai palaidoti augintinį

  • Teksto dydis:

Iki mirusiųjų pagerbimo dienos dar daugiau nei mėnuo, tačiau jai rengiamasi iš anksto. Per vasarą Kauno savivaldybės įmonės "Kapinių priežiūra" specialistai įgyvendino ne vieną svarbų projektą, o iki lapkričio pradžios ketina pabaigti dar kelis.

Plečia kapinių teritoriją

Pastarosiomis savaitėmis pagreitį įgauna ilgai rengtas Petrašiūnų kapinių plėtros projektas. Vyksta teritorijos tvėrimo darbai greta esančio miško teritorijoje, palei M.Gimbutienės gatvę pastatyta autentiška tvora. Ten pat bus įrengta įvaža ir varteliai įeiti lankytojams. Šiuo metu darbai pasistūmėjo į miško gilumą.

Pasak "Kapinių priežiūros" vadovo Ričardo Čėsnos, vykdant darbus maksimaliai atsižvelgiama į gamtosaugos reikalavimus, stengiamasi išsaugoti visus medžius, nors šie ir apsunkina veiklą. Tam rengiami pasitarimai, klausiama specialistų nuomonės.

Vyriausybės parengtame plėtros plane numatyta, kad Petrašiūnų kapinių teritorija išaugs beveik 2 ha. Būtent įvairių dokumentų ir leidimų derinimas pareikalavo nemenkų laiko sąnaudų, teko teisiškai keisti kapinių reikmėms skirtos papildomos žemės paskirtį. Išsprendus daugelį neišvengiamų biurokratinių formalumų, pajudėjo ir realūs darbai. Jau suprojektuotas įvažiavimo takų įrengimas, užsakyti atitinkami darbai.

Kolumbariumai – ne tik Petrašiūnuose

Direktorius teigė nemanąs, kad, gerokai išplėtus kapines, kaip nors keistųsi laidojimo jose tvarka. Naujose kapavietėse atskiru miesto savivaldybės komisijos nutarimu bus laidojami miestui ir valstybei nusipelnę asmenys. Kadangi pastaroji plėtra galbūt nėra galutinė, įmonė neskuba teritorijos atitverti masyviomis betono konstrukcijomis. Vietoje to montuojama lengvesnių konstrukcijų autentiška metalinė tvora.

"Kita vertus, žinant, kaip keičiasi laidojimo tradicijos, mums apskritai sunku prognozuoti toli į priekį. Gal po dešimtmečio kito tradicines kapavietes pakeis urnos. Pavyzdžiui, 2015 m. urnos sudarė tik 15 proc. visų laidojimų Kaune. Po trejų metų proporcijos beveik išsilygino – jau pusę laidojimų sudaro ne karstai", – įdomias tendencijas pastebėjo pašnekovas.

Atsižvelgiant į šiuos faktus, ketinama didinti ir kolumbariumų skaičių bei įvairovę. Vien Petrašiūnų kapinių kolumbariume įrengtos 54 naujos šeimyninės nišos. Artimiausiu metu ketinama įrengti dar tiek pat. Šiemet bus pastatyti ir bent šešis stovai. Įmonės "Kapinių priežiūra" pajėgumai leistų Petrašiūnuose plėstis dar labiau, tačiau galvojama ir apie geografinį, prieinamumo ir kitų rajonų gyventojams aspektą. Todėl kolumbariumų daugės ir kitose miesto kapinėse. Dar šiemet jie turėtų atsirasti Seniavos ir Romainių 1-osiose kapinėse.

Gyvūnų kapinių idėja neatsirado šiaip sau. Buvo ir gyventojų apklausa, ir kitais būdais išreikštas poreikis savo augintinius laidoti tam specialiai skirtoje vietoje, kur atminimas būtų tinkamai įamžintas.

Kapinės – ir gyvūnėliams

Iki lapkričio 1-osios "Kapinių priežiūra" ketina gyventojams pasiūlyti ir gyvūnų kapinių paslaugą. Jos bus įrengtos greta jau veikiančių Vainatrakio kapinių. Tam reikalui parengiami ir atitveriami nauji sklypai, montuojami atskiri vartai, plotas bus atskirtas ir tujų eilėmis. Netrukus bus patvirtintos gyvūnų laidojimo taisyklės ir nustatyti laidojimo įkainiai.

"Gyvūnų kapinių idėja neatsirado šiaip sau. Buvo ir gyventojų apklausa, ir kitais būdais išreikštas poreikis savo augintinius laidoti tam specialiai skirtoje vietoje, kur atminimas būtų tinkamai įamžintas. Juk yra nemažai daugiabučių gyventojų ir panašiai, kurie neturi privačios teritorijos gyvūnėliams laidoti, neturi galimybių atsisveikinti su savo augintiniu civilizuotai. Vieni laidoja viešuosiuose parkuose, kiti tiesiog išmeta į konteinerius. Tai nėra normalu. Be to, už tai gresia baudos. Tad vien jau etine prasme privalome jiems suteikti normalias sąlygas", – pasakojo R.Čėsna.

Be to, gyvūnų kapinėse bus galimybė nuolat lankyti ir puoselėti augintinių amžinojo poilsio vietą.

Beje, kauniečiai stengsis nekartoti kolegų iš sostinės klaidų. Mat Vilniuje veikiančios gyvūnų kapinės nėra nei aptvertos, nei apibrėžta laidojimo juose tvarka. Teritorijoje kabo skelbimai apie duobių kasimo paslaugas, jos kasamos chaotiškai – kažkas tai daro skersai, kažkas – išilgai. Vieni stato galingus monumentus, kiti – jokio paminklo.

"Tokio chaoso nenorime nei mes, nei lankytojai. Juolab kad kapavietė – ne namas, kurį vėliau galima perstatyti. Tai  amžinosios ramybės vieta. Todėl nuo pat pradžių laikysimės aiškios tvarkos, kaip ir įprastose kapinėse, tik kvartalus, matyt, suskirstysime pagal gyvūnų dydį. Juk gali būti ir kanarėlė, ir didžiulis šuo. Atitinkamai reikalingas ir skirtingas kapavietės dydis", – teigė pašnekovas.

Dėl stichijų – nuostoliai

Atėjus rudeniui daugeliui įmonių darbų grafiką tenka derinti prie permainingų orų. Kad gamtos išdaigos gali pridaryti rūpesčių, "Kapinių priežiūros" specialistai įsitikino ne sykį.

Vasarą gausios liūtys užliejo kelias dešimtis kapaviečių Vainatrakyje. Tramdydami stichiją darbuotojai turėjo operatyviai pašalinti didelius vandens kiekius. Tad teko pasitelkti specialią techniką, siurbti drauge su dumblu ir vežti iš kapaviečių teritorijos. Dabar jau daromi sprendimai Vainatrakyje dėl nuolatinio vandens nutekėjimo liūčių atveju. Žinoma, šios priemonės nuo galingų stichijų nepasaugos 100 proc., tačiau padėtis turėtų akivaizdžiai pagerėti.

Ne taip seniai bėdų kauniečiams pridarė ir vėtra. Vien Eigulių kapinėse buvo išvartyta apie keturiasdešimt medžių.

"Po šios nelaimės pasigirdo ne vienas pasiūlymas iškirsti kone visus medžius, kurie gali užkristi ant paminklų, pridaryti kitokių nuostolių. Tačiau yra ir daugybė žmonių, kuriems medžiai kapinėse yra neatsiejama ramybės oazės dalis. Mes tikrai neketiname kirsti sveikų medžių, tačiau avarinės būklės augmenija bus šalinama sistemingai, – sakė R.Čėsna. – Kitas dalykas, kad neįmanoma numatyti, koks medis kada lūš dėl stichijos. Štai ir pastarąjį kartą buvo išverstas visiškai sveikas šimtametis ąžuolas, kuris apgadino šalia esančias kapavietes, o, tarkime, kur kas silpnesni medžiai liko stovėti kaip stovėję."

Vis dėlto "Kapinių priežiūros" specialistai džiaugiasi dažniausiai sulaukiantys supratingos žmonių reakcijos. Juridiškai numatyta, kad gamtinių stichijų, priskiriamų vadinamiesiems force majeure atvejams, padarytą žalą turi pasidengti kapavietės savininkai. O kad nuostolių būtų išvengta, patariama pasinaudoti draudimo bendrovių siūloma paslauga – drauge su būsto draudimu apsidrausti ir kapavietę.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Diedukas Anicetas

Diedukas Anicetas portretas
Gi Smetonos laikais tai šunų dvėsenas surinkdavo hicliai , šungaudžiai . Jie ir valkataujančius gaudė .

Ekologiška

Ekologiška portretas
Džiaugsmas šunų šūdininkėms . Kurios nemoka su žmonėm bendrauti , o su galvijais . Bus progų atvažiuoti ir paverkti prie kapelio , palikus šeimininkę ir tvartelį .

Žemaitijos kaunietis

Žemaitijos kaunietis portretas
Gaminu gyvūnams grabus-nuo kolibrio ligi dramblio.Kaina sutartinė.
VISI KOMENTARAI 12

Galerijos

Daugiau straipsnių